Didžiausios žuvys gyvenančios gėlame vandenyje, kurios siekia daugiau nei metro ilgio, atrodo labai didelės. Tačiau tarp gėlavandenių žuvų yra įvairių rūšių, kurių ilgis ir svoris yra tokie dideli, kad net sunku įsivaizduoti.
Žinoma, jūros gelmių gyventojai turi dar didesnių formų ir dydžių, tačiau apie jas pašnekėsime kitame straipsnyje.
Žvejai turėtų būti labai atsargūs, ypač žvejodami nepažįstamuose vandens telkiniuose. Nežinoma, kokio dydžio šamas, lydeka ar ešerys gali užaugti nelankyto ežero vandenyse. Gali atsitikti taip, kad jūs pats tapsite kokios dvimetrinės lydekos grobiu. 🙂
Kviečiame susipažinti su 10 didžiausių mūsų planetoje randamų gėlavandenių žuvų rūšių reitingu.
10 vieta – Karpis
Karpis – stambi visaėdė žuvis, gyvenanti gėlo vandens telkiniuose su stovinčiu vandeniu ir dumblėtu dugnu. Kūnas yra padengtas dideliais žvynais ir turi auksinį atspalvį. Labai neišranki žuvis maistui, galinti valgyti beveik visą dieną. Karpiai minta jaunais nendrių ir kitų vandens augalų ūgliais, taip pat moliuskais, vandens vabzdžiais ir net kitų žuvų bei varlių ikrais. Kadangi vidutinis šios žuvies dydis yra mažas, ji užima paskutinę vietą tarp dešimties didžiausių gėlavandenių žuvų pasaulyje. Didžiausias karpis buvo sugautas Vengrijoje, Euro Aqua ežere jo svoris siekė net 51,7 kg kilogramus.
9 vieta – Irklanosis (Polyodon Spathula)
Irklanosis (Polyodon Spathula) – yra didelė gėlavandenė žuvis, kuri gyvena vandens telkiniuose rytinėje JAV dalyje, ypač upėse, įtekančiose į Meksikos įlanką. Labiausiai paplitęs Misisipėje ir su ja susijusiuose ežeruose. Vidutiniškai pasiekia 221 cm ilgį ir sveria 90,7 kg. Jie gyvena ilgai, iki 55 metų. Šios gėlavandenės didžiausios žuvys yra vienintelės eršketų rūšys, mintančios zooplanktonu, fitoplanktonu, taip pat bestuburių gyvūnų liekanomis (detritu) ir išskyromis.
8 vieta – Sibirinė lašiša (Hucho taimen)
Sibirinė lašiša (Hucho taimen) – plėšriųjų gėlavandenių žuvų rūšis, priklausanti lašišinių šeimai. Šios didžiausios žuvys gyvena greituose ir šaltuose Sibiro, Altajaus ir Tolimųjų Rytų vandenyse. Ne veltui ji laikoma didžiausia lašiša pasaulyje: tokia žuvis gali būti virš 1 m ilgio ir 50-60 kg svorio. Ši žuvis nėra įnoringas renkantis maistą, jis valgo visų rūšių mažesnio dydžio žuvis. Gyvenimo trukmė yra žymiai ilgesnė nei kitų lašišų. Dėl to žuvys gali užaugti iki didesnio nei vidutinio dydžio. Didžiausia pasaulyje Sibirinė lašiša buvo sugauta Krasnojarsko krašte prie Kotui upės 1943 m. Šios žuvies svoris buvo 105 kg, o ilgis – 210 cm. Oficialus IGFA pasaulio rekordas yra 45.80 kg o ilgis 150 cm.
7 vieta – kaimanžuvė (Lepisosteus osseus)
Kaimanžuvė (Lepisosteus osseus) – Gyvena gėluose ir sūriuose Centrinės ir Šiaurės Amerikos vandenyse. Tai ne tik viena didžiausių gėlavandenių žuvų planetoje, bet ir viena seniausių – šios rūšies protėviai Žemėje gyveno daugiau nei prieš 100 milijonų metų. Pavadinimą jis gavo dėl tikrai siaubingos išvaizdos: jo ilgas kūnas padengtas storomis, į kiautą panašiomiais žvyneliais, o aštrus snukis turi galingus žandikaulius su keturiomis dantų eilėmis. Kaimanžuvė gali siekti 3 m ilgio ir sverti iki 136 kg. Ji daugiausia minta mažomis žuvimis, bet gali užpulti ir žmones.
6 vieta – nilo ešerys (Lates niloticus)
Nilo ešerys (Lates niloticus) – yra didžiausia gėlavandenė žuvis pasaulyje iš Perciformes genties. Aptinkama Afrikos vandens telkiniuose (Nilo, Senegalo, Kongo ir kt.). Esame įpratę gaudyti delninius ešerius ir didesnius, tačiau ši rūšis užauga iki 2 m ilgio ir sveria iki 200 kg. Vidutinis afrikinio gėlavandenio ešerio ilgis sieks 120-140 cm. Žuvis sidabrinės spalvos su mėlynu atspalviu. Minta mažesnėmis žuvimis, vabzdžiais, vėžiais.
5 vieta – Arapaima (Arapaima gigas)
Arapaima (Arapaima gigas) – atogrąžų gėlavandenės didžiausios žuvys iš aravanų šeimos. Paplitęs Pietų Amerikos ežeruose ir upėse. Šios žuvies kūnas priekyje yra žalsvos spalvos, uodegoje sklandžiai pereina prie raudonos spalvos, o žvyneliai yra neįtikėtinai patvarūs. Dėl patikimos apsaugos arapaima gyvena kartu su tokiais žiauriais plėšrūnais kaip piranijos. Daugiausia minta žuvimis, kartais paukščiais ir smulkiais gyvūnais. Vidutinis ilgis yra 2 metrai, tačiau yra iki 3 metrų ilgio ir 200 kg sveriančių individų.
4 vieta – Didžioji pangasija (Pangasianodon gigas)
Didžioji pangasija (Pangasianodon gigas) – Pangasinių šamų šeimos rajopelekės žuvys. Gyvena Tailando upėse: Mekong ir Tonle Sap. Didžiausias egzempliorius buvo 2,7 m ilgio ir svėrė 293 kg. Šios gėlavandenės žuvys minta fitoplanktonu ir dumbliais, taip pat smulkomis žuvimis. Dėl pernelyg intensyvios žvejybos yra tikimybė, kad ši rūšis visiškai išnyks. Kai kuriais duomenimis, per pastaruosius 14 metų jos gyventojų skaičius pasaulyje sumažėjo 80%.
3 vieta – paprastasis šamas (Silurus glanis)
Paprastasis šamas (Silurus glanis) – dugne gyvenanti žuvis be žvynų, gyvenanti giliuose gėluose ežerų ir upių vandenyse Europoje, Azijoje. Ši žuvis yra tikras milžinas tarp vandens būtybių. Turėdamas didelį gylį vandens telkinyje ir pakankamai maisto, jis gali užaugti iki 5 m ilgio ir sverti iki 400 kg. Oficialaus patvirtinimo nėra, tačiau yra daug liudininkų pasakojimų. Šamas – agresyvaus charakterio plėšri žuvis, gyvenanti gėlame vandenyje, taip pat ir žmonių maudymosi vietose. Yra oficialių įrodymų, kad dvimetriniai šamai užpuolė žmones. Pasaulio rekordas užfiksuotas Ukrainoje 1918 metais. Svoris – 256,70 kg o ilgis siekė 335cm.
2 vieta – Baltasis eršketas (Acipenser transmontanus)
Baltasis eršketas (Acipenser transmontanus) – yra trečias pagal dydį eršketų šeimoje. Gyvena gėluose Šiaurės Amerikos vandenyse ir yra laikomas didžiausiu Britų Kolumbijos kultūros paveldu. Eršketas mėgsta gyventi ramiuose pakrantės vandenyse ir gali užaugti iki 6 m ilgio ir 816 kg svorio. Žuvis labai agresyvi, būdinga pilka spalva su baltomis dėmėmis. Eršketai gyvena labai ilgai, ilgiau nei žmonės, iki 100-110 metų, daugintis gali tik nuo 14 metų (patinai) ir 18 metų (patelės). Minta moliuskais, vėžiagyviais, kirmėlėmis ir žuvimis. Pasaulio rekordas užfiksuotas Amerikoje 1898 metais. Svoris ~ 680,50 kg o ilgis siekė ~610 cm.
1 vieta – Beluga (Didysis eršketas) (Huso huso)
Beluga (Didysis eršketas) – didelė gėlavandenė žuvis iš eršketų šeimos gyvena Kaspijos, Juodosios ir Azovo jūrų baseinuose. Ši žuvis užauga iki 4-5 metrų ilgio ir iki pusantros tonos svorio. Nepatvirtintais duomenimis, buvo 9 m ilgio ir iki 2 tonų sveriančių žuvų. Štai kodėl beluga yra didžiausia žuvis pasaulyje. Minta įvairių rūšių žuvimis ir vėžiagyviais. Beluga yra vertinga komercinė žuvis, nes jame yra brangiausių pasaulyje ikrų – juodųjų. Kilogramo juodųjų ikrų kaina Europoje gali viršyti 7000 eurų. Beluga yra įtraukta į Raudonąją knygą.
