Stinta – nėra ryškiausia povandeninio pasaulio atstovė, tačiau ši maža žuvelė vertinama verslinėje ir pramoginėje žūklėje. Nepaisant didelių žvejybos mastų, žuvų skaičius nemažėja, o žuvų būriai aptinkami ežeruose ir jūrose. Kaip atrodo stinta, kur ji gyvena ir kodėl ši žuvis vadinama agurku ? Visą tai sužinosite šiame straipsnyje!

Gyvenimo būdas

Stinta gyvena būriais. Tai leidžia joms migruoti neršto laikotarpiu ir apsisaugoti nuo natūralių priešų. Žuvys sunkiai atlaiko vandens taršą. Būtent todėl ji gyvenimui renkasi išskirtinai švarius vandens telkinius. Šios žuvys gyvena dideliuose giliuose. Todėl jos įsikuria giliose jūrų ir ežerų vietose.

Kaip ir kiti žuvų atstovai, visų rūšių stintos minta zooplanktonu. Didesnės stintos valgo kitų žuvų mailius. Žuvys ypač aktyvios vasarą ir rudenį. Šiuo laikotarpiu dideli stintų būriai persikelia arčiau krantų, ieškodami maisto.

Kur gyvena stinta

Stintos gyvena šiaurinėse jūrose, ežeruose, įlankose ir upių žiotyse, esančiose Rusijoje, Baltijos šalyse ir Skandinavijoje. Smėlėtose jūrų ir ežerų vietose žuvys sudaro didelius būrius. Ikrams dėti ji pasirenka upės žiotis be sraunios srovės.

Azijos stintos aptinkamos netoli Ramiojo vandenyno krantų. Jos taip pat aptinkamos šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Arkties vandenynuose. Stintos gyvena Kamčiatkoje, netoli Kurilų salų, Ramiojo vandenyno.

Ši maža žuvis turi puikų apetitą. Vasarą ir rudenį stintos tampa ypač godžios. Stinta – plėšrūnas. Todėl dažnai didelių stintų skrandyje randamos stintų mailius. Taip atsitinka dėl gyvenimo vandens telkiniuose, kuriuose nėra kito maisto.

Stintos daugiausia minta mažais vėžiagyviais – ciklopais, dafnijomis ir kipriais. Jos taip pat gali valgyti planktoninius dumblius. Subrendę asmenys gali valgyti mažas žuvis ir ikrus. Be to, stinta turi gana didelius dantis.

Stinta laikoma labai gyvybinga žuvimi. Ištraukta iš vandens ji gali išlikti gyva kelias valandas. Taip yra dėl ypatingos jos žiaunų struktūros. Stinta turi dvi ertmės su vandeniu.

Kaip neršia stinta

Žuvys pradeda daugintis iš karto po ledo pajudėjimo, kai temperatūra yra +4 laipsniai. Nerštas pasiekia piką +6-9 laipsnių temperatūroje. Šiuo laikotarpiu žuvys persikelia į upelius ar upes. Prieš dėdami ikrus stintos dažnai nukeliauja didelius atstumus. Pats dauginimasis trunka keletą dienų.

Patelės ikrus deda ant dugno. Jie išsiskiria lipniu apvalkalu, todėl lengvai pritvirtinami vienoje vietoje. Dauguma kiaušinėlių neišgyvena – juos suėda plėšrūnai. Išgyvenę individai po 2 savaičių virsta lervomis. Tada su srove jie iškeliauja į jūrą. Iš pradžių jaunikliai valgo tik dumblius, bet laikui bėgant pereina prie kitokio maisto.

Stinta kulinarijoje

Kepta stinta su traškia plutele, kurios kaulai švelnūs, o mėsa sultinga ir riebi, abejingų nepalieka. Be to, žuvies skonis, nors ir specifinis, yra labai malonus.

Virimo metu virėjai pašalina žuvies galvą, palikdami kaulus ir uodegos pelekus. Stintos ne tik kepamos, bet ir tinka džiovinti, karštai rūkyti, sūdyti. Kai kurie žmonės mieliau marinuoja ją kaip silkę. O kokias sriubas galima virti iš stintos! Sultiniai nėra itin sotūs, todėl puikiai tinka dietinei mitybai.

Stinta puikiai dera su daugeliu produktų: bulvės, svogūnai, saldžiosios paprikos. Taip pat puikiai dera su baltu vynu arba alumi. Kepant stintas skonį puikiai pagardins pipirai, lauro lapai, gvazdikėliai, citrinų padažas.