Upėtakis – (lot. Salmo trutta fario, angl. Brown Trout, vok. Bachforelle) – lašižuvių žuvis, priklausanti lašišinių (Salmonidae) šeimai. 

Kūnas verpstiškas. Nugara alyvinės spalvos su tamsiais ruožais. Šonai žalsvai gelsvi, išmarginti įvairių spalvų dėmėmis. Pilvas pilkšvas. Žvynai smulkūs. Dažnai upėtakio spalvų gama priklauso nuo upės sąlygų kuriuose jis gyvena. Švariuose, skaidriuose vandenyse margasis upėtakis paprastai būna šviesesnis, o tamsesniuose vandenyse – jo spalva tamsėja. 

Upėtakio dydis priklauso nuo upės kurioje jis gyvena. Jeigu upė srauni, gyli ir maitinimosi bazė gausi  upėtakis gali išaugti iki 90 centimetrų ilgio (maždaug 5-6 kilogramai). Tam, kad pasiekti tokį įspūdingą dydį jam reikia ne vienerių metų (per metus margasis upėtakis išauga maždaug 10-15 centimetrų ir su laiku augimo procesas lėtėja).

Margasis upėtakis vertinga lašišinių (Salmonidae) šeimos žuvis. Mažuose, švariuose šaltavandeniuose upeliuose jis yra viena dominuojančių žuvų rūšių ir sudaro bendrijos branduolį. Lietuvoje Margasis upėtakis sutinkamas daugiau nei 180 upių ir upelių. Gausiausios upėtakių populiacijos randamos: Nemuno (20 intakų), Neries (17), Žeimenos (11), Merkio (26), Minijos (12), Veiviržo (11), Dubysos (9), Ventos (6), Bartuvos (5) ir Verknės (3) baseinuose.

Tai teritorinė, sėsli gėlųjų vandenų žuvis. Jis laikosi švariuose, tekančiuose, deguonies turtinguose upėse, kurių – vanduo visuomet yra šaltas. Tinkamiausia vandens temperatūra upėtakiui yra iki 16 C°.

Kaip neršia upėtakis

Nuo rugsėjo mėnesio margasis upėtakis pradeda buriuotis ir kilti į upės aukštupį. Ten ieškodami sėklių, žvirgždėtų ir sraunių upės ruožų, kad galėtų išrausti lizdą ir užkasti ikrus.  Maksimalus upėtakių nerštino lizdo ilgis siekia iki 1 metro, plotis iki 80 cm. Palankiomis sąlygomis vystosi maždaug 3 mėnesius.  Nepaisant didelio netiesioginio rūpesčio savo palikuoniais, upėtakiams yra būdingas didelis mirtingumas pirmaisiais gyvenimo metais, kuris paprastai yra apie 90 %. Tačiau vėlesniais metais jis sumažėja ir siekia 40 – 60%. Dėl šių priežasčių patartina ir labai rekomenduojama nebraidyti iki kovo mėnesio per žvirgždėtus upės ruožus, kad nesutraiškyti upėtakio ikrų ir nesugriauti lizdų.

Kuo maitinasi

Pagrindinis maistas – vabzdžiai ir jų lervos. Minta nuo medžių nukritusiais ar šalia vandens skraidančiomis vabzdžiais, varliagyviais, amūrais, laumžirgiais, musėmis ir vabalais. Norėdami pagauti grobį, žuvis iššoka iš vandens ir praryja auką. Pavasarį priartėja prie kranto ir minta lietaus iš dirvos išplautomis kirmėlėmis ir kitais varliagyviais. Jaunikliai renkasi mažus vandens organizmus arba zooplanktoną.

Margasis upėtakis pasiekęs brandą tampa tikru plėšrūnu ir pereina prie žuvies. Medžioja buožgalvius ir kitas mažas žuveles. Labai mėgsta ikrus ir dažnai jais minta. Stambūs plėšrūnai sugeba praryti mažus žinduolius, kurie atsidūrė vandenyje.

Margasis upėtakis maistui

Upėtakis – gurmanų pripažintas delikatesas. Jo mėsa yra minkšta, skani ir sveika. Tai tinkama žuvis kepimui. Namų sąlygomis žuvis sūdoma, rūkoma, džiovinama, kepama, verdama garuose, verdama. Iš žuvies gaminami sušiai, tartarai, sashimi ir įvairūs sumuštiniai. Žuvienė ir kitos žuvies sriubos labai skanios.

Mėsoje yra 80% baltymų, 20% riebalų ir nėra angliavandenių. Štai kodėl žuvis laikoma dietine. Upėtakyje taip pat yra magnio, fosforo, kalcio, seleno, cinko, retinolio ir askorbo rūgšties. Žuvų mėsa mažina cholesterolio kiekį, skatina smegenų veiklą ir optimizuoja žmogaus medžiagų apykaitą.