Kai ežerų pakraščius jau traukia ledas, neužšalusioje upėje spiningą dar galima užmesti. Žiema, tiesa, greitai primena apie save: krantai slidūs, pirštai stingsta, ant valo užšąla vandens lašeliai. Be to, kai kuriuose upių ruožuose šiuo metu žvejoti draudžiama. Net geriausias masalas mažai gelbės, jei per šaltį nebegalėsite jo tinkamai valdyti.

Pirmajai žiemos žūklei nebūtina pirkti naujo spiningo ir ritės. Kur kas svarbiau išsirinkti saugią vietą, tinkamai apsirengti ir pasiruošti įrangą šalčiui. Toliau kalbėsime apie spiningavimą nuo kranto atvirame vandenyje. Žūklė nuo ledo – visai kita tema.

Ar galima žvejoti spiningu žiemą?

Galima, bet ne kiekviename neužšalusiame vandens ruože. Spiningaujama atvirose upių atkarpose, vietomis ežeruose ir kituose telkiniuose, kurių nepadengia ledas. Prieš išvykdami pasitikrinkite konkrečiai vietai taikomas taisykles. Vien to, kad vanduo neužšalęs ir turite žvejo mėgėjo bilietą, nepakanka.

Atskirai įvertinkite du dalykus: ar pasirinktame ruože leidžiama žvejoti ir ar tuo metu galima tikslingai gaudyti norimą žuvų rūšį. Pavyzdžiui, nuo vasario 1 d. prasideda lydekų, o nuo kovo 1 d. – sterkų gaudymo draudimas. Konkretūs terminai ir vietos apribojimai aptarti straipsnio pabaigoje.

Kuo spiningavimas žiemą skiriasi nuo žvejybos rudenį?

Atvėsus vandeniui kai kurių žuvų aktyvumas sumažėja. Vis dėlto nereikėtų manyti, kad visi plėšrūnai persikelia į giliausią duobę ir reaguoja tik į vos judantį masalą. Daug lemia srovė, smulkių žuvelių susitelkimo vietos, vandens skaidrumas ir pačių plėšrūnų elgsena. Kalendorius šių dalykų neparodo.

Pasikeičia ir dienos prie upės ritmas. Dažniau tenka apžiūrėti žiedelius, saugoti rankas nuo drėgmės, trumpinti žvejybą. Jeigu po kelių metimų pirštai taip sustingsta, kad sunku atsegti segtuką, pirmiausia reikia sušilti, o ne ieškoti kito masalo.

Kur žiemą ieškoti žuvų neužšalusiose upėse?

Neužšalusioje upėje pirmiausia dairykitės vietų, kur keičiasi gylis arba srovės greitis. Verta patikrinti duobių šlaitus ir išėjimus iš jų, ramesnes srovės juostas už akmenų, vietas prie kliuvinių. Kartais pakanka kelių metimų ties greitos ir lėtos tėkmės riba. Ten plėšrūnas gali laikytis ne tokioje stiprioje srovėje ir tykoti pro šalį plaukiančio grobio.

Tolimiausia duobė nebūtinai bus geriausia pradžia, ypač jei ją pasiekti nesaugu. Rinkitės tvirtą krantą ir vietą, iš kurios masalą galėsite pravesti skirtingais kampais. Prieš mesdami įvertinkite srovę ir dugną. Per lengvas galvakablis gali neleisti pasiekti norimo gylio, o per sunkus dažniau stringa tarp akmenų. Net tame pačiame upės ruože tinkamas masalo svoris kartais skiriasi.

Ešerių ieškantiems žvejams pravers ir mūsų straipsnis apie ešerių paiešką bei masalų vedimą rudenį. Dalis ten aptariamų paieškos principų tinka ir šaltuoju sezonu, tik masalo vedimą ir pasirenkamą gylį teks derinti prie žiemos sąlygų.

Apranga žvejybai spiningu žiemą

Žiemos apranga turi šildyti, saugoti nuo vėjo ir nevaržyti užmetimo. Su pernelyg storu, prastai kvėpuojančiu kostiumu einant pakrante lengva suprakaituoti. Sustojus sudrėkę drabužiai greitai atšaldo. Patogiau rengtis keliais sluoksniais: einant vieną nusivilkti, o ilgiau stovint – vėl apsirengti.

Kaip rengtis sluoksniais?

Prie kūno geriausiai tinka termoapatiniai, kurie padeda pašalinti prakaito drėgmę. Ant jų vilkėkite flisą ar kitą šilumą sulaikantį drabužį. Išorinis sluoksnis turėtų saugoti nuo vėjo ir kritulių, bet nevaržyti rankų. Aktyviai judant medvilniniai apatiniai drabužiai mažiau praktiški: sudrėkę jie ilgai džiūsta ir nemaloniai šaldo.

Ilgai stovėdami vienoje vietoje sušalsite greičiau nei eidami palei upę. Todėl kuprinėje pravartu turėti papildomą šiltą drabužį ir apsivilkti jį sustojus.

Kokius batus rinktis?

EVA batai lengvi, o su tinkamais įdėklais gali būti ir labai šilti. Tačiau jų medžiaga pati savaime neužtikrina sukibimo su apledėjusiu akmeniu. Rinkdamiesi apžiūrėkite padą, įvertinkite čiurnos prilaikymą ir patikrinkite, ar lieka vietos šiltai kojinei. Per ankštuose batuose kojos šąla net tada, kai pašiltinimas storas.

Net ir visiškai neperšlampami batai nepadaro brendimo į sraunią žieminę upę saugaus. Jei perspektyvi vieta pasiekiama tik per ledą ar vandenį, verčiau paieškokite kito kranto ruožo.

Kokios pirštinės patogiausios spiningaujant?

Praktiška turėti dvi poras. Su plonesnėmis pirštinėmis patogiau valdyti ritę ir keisti masalus, o šiltesnes galima užsimauti sustojus. Pirštinės su atverčiamais pirštų galais patogios rišant mazgus, tačiau šaltu ir drėgnu oru atviri pirštai greitai sustingsta.

Pavadėlius susiriškite, o segtukus ir atsarginius masalus susidėkite dar namuose. Prie upės, kai nuo šalčio nebeklauso pirštai, net paprastam mazgui surišti gali prireikti nemažai kantrybės. Jei dar renkatės mazgą, pravers mūsų patarimai, kaip pririšti pavadėlį prie valo.

Kokį spiningą ir ritę naudoti žiemą?

Spiningo ilgis, žiedeliai ir rankena

Atskiro žieminio koto dažniausiai nereikia. Jeigu turimas spiningas tinka jūsų naudojamų masalų svoriui, pradėkite nuo jo. Žvejybai nuo atviresnio kranto dažnai pasirenkami maždaug 2,1–2,7 m ilgio kotai. Tarp krūmų trumpesnį spiningą valdyti bus lengviau. Jei abejojate dėl ilgio, galios ar užmetimo svorio, paskaitykite, kaip išsirinkti tinkamą spiningą.

Šaltyje pravartu atkreipti dėmesį į spiningo žiedelių angas. Su valu grįžtantis vanduo ant jų kaupiasi ir užšąla; pirmiausia dažnai užsitraukia mažasis viršūnės žiedelis. Platesnė anga gali lėčiau užsikimšti ledu, bet nuo apledėjimo neapsaugo. Metimų metu vis pažvelkite į viršūnę. Kai ledas susiaurina žiedelių angas, valas ima strigti, sparčiau dėvisi ir gali nutrūkti.

Patikrinkite, ar spiningo rankena neslysta iš rankų ir mūvint pirštines. Tinka tiek kamštinė, tiek EVA rankena; svarbiau patogus suėmimas ir gerai subalansuotas spiningo bei ritės komplektas.

Neinercinė ar multiplikatorinė ritė?

Pradedančiajam paprastai lengviausia žvejoti jau pažįstama neinercine rite. Prieš išvykdami patikrinkite lankelio eigą, stabdį ir tai, ar valas ant būgnelio gulasi tvarkingai. Multiplikatorinė ritė žiemą taip pat tinka, tačiau ja reikia mokėti valdyti besisukantį būgnelį ir tinkamai sureguliuoti stabdymą. Drėgmei užšalus, strigti gali abiejų tipų ritės; nė viena nėra savaime apsaugota nuo šalčio.

Ant lygaus ritės būgnelio netinkamai įtvirtintas pintukas gali praslysti. Stipriau apkrovus valą, visa jo apvija gali pasisukti aplink būgnelį. Toks slydimas primena ritės stabdžio veikimą, nors iš tiesų slysta pats valas. Vyniodami valą palaikykite pakankamą įtempimą; jei būgnelis nepritaikytas pintam valui, naudokite monofilamentinio valo pagrindą arba gamintojo rekomenduojamą tvirtinimą. Visa tai geriau patikrinti namuose.

Pintas ar monofilamentinis valas žiemos spiningavimui?

Pintukas gerai perduoda dugno prisilietimus ir atsargius kibimus, todėl jį mėgsta džigaujantys žvejai. Per šalčius išryškėja ir trūkumas: tarp šlapio valo gijų bei ant paviršiaus kaupiasi vanduo, vėliau jis užšąla. Glotnesnė, gamykloje padengta gija kartais apledėja mažiau, tačiau jokios garantijos čia nėra.

Monofilamentinis valas yra tampresnis, todėl juo sunkiau pajusti tolimą ar labai švelnų kibimą. Kai kurie žvejai per šalčius jį renkasi dėl patogesnio naudojimo, bet tai nėra universali taisyklė: ledas kaupiasi ir ant monofilamento. Vertinkite žvejybos būdą, temperatūrą ir konkretaus valo savybes, o ne vien pažadus ant ritinėlio pakuotės.

Žiemai neverta automatiškai rinktis storesnio pintuko. Jo storį derinkite prie masalo svorio, srovės, tikėtinų žuvų ir ritės. Plačiau apie šias savybes rašome straipsnyje apie pinto valo pasirinkimą spiningui.

Kokį pavadėlį rinktis ir kada jis reikalingas?

Fluorokarboninis pavadėlis gali būti naudingas prie akmenuoto dugno: kokybiškas, tam skirtas fluorokarbonas paprastai atsparus trinčiai ir padeda apsaugoti pagrindinio valo galą. Tačiau plonas fluorokarbonas nėra patikima apsauga nuo lydekos dantų. Jei tikėtina, kad masalą pagriebti gali lydeka, rinkitės tinkamo stiprumo plieninį, titaninį ar kitą dantims atsparų pavadėlį.

Prieš metimą apžiūrėkite mazgą ir paskutinius keliasdešimt centimetrų valo. Po stipresnio kontakto su akmenimis ar žuvies dantimis pirštais patikrinkite, ar valas liko lygus. Aptikę įpjovų ar šiurkščių vietų, pažeistą atkarpą pakeiskite. Plačiau apie fluorokarboninio valo savybes rašome atskirame straipsnyje.

Kokius masalus rinktis žiemą ir kaip juos vesti?

Pirmajai išvykai nereikia pilnos masalų dėžės. Pasiimkite keletą skirtingai dirbančių variantų ir mokykitės kontroliuoti jų gylį bei greitį. Nesulaukę kibimo pirmiausia išbandykite kitą metimo kampą, gylį ar vedimo tempą. Keisti guminuko spalvą prasminga, bet ji nėra vienintelė galimo nekibimo priežastis.

Guminukai ir džigavimas šaltame vandenyje

Guminukas su tinkamu galvakabliu leidžia apgaudyti skirtingas vandens gelmes. Meskite skersai srovės arba šiek tiek prieš ją ir stebėkite, kaip grimzta valas. Gaudydami prie dugno, sulaukite masalo prisilietimo prie jo; norėdami patikrinti aukštesnį sluoksnį, pravedimą pradėkite anksčiau. Kelis kartus pasukite ritės rankenėlę, padarykite pauzę ir leiskite guminukui vėl grimzti. Jei jis nuolat stringa, keiskite galvakablio svorį, metimo kampą arba masalo tipą.

Šaltame vandenyje verta pradėti nuo ramesnio džigo pravedimo. Vėliau pažiūrėkite, kaip žuvys reaguoja į trumpesnes pauzes ar staigesnius masalo šuoliukus. Kartais geriausiai veikia srovės nešamas guminukas, kuriam pakanka lengvo koto viršūnės judesio. Kibimas nebūtinai bus stiprus smūgis: valas gali netikėtai sutrūkčioti, sustoti arba pasukti kita kryptimi.

Vobleriai, vartiklės ir sukrės

Seklesniame akmenuotame ruože, kur galvakablis nuolat stringa, kartais patogiau naudoti tinkamo darbinio gylio voblerį. Stebėkite, ar srovė jo neišverčia ant šono ir ar masalas nekyla pernelyg aukštai. Neutralaus plūdrumo voblerio pravedimą galima trumpam sustabdyti. Tai nereiškia, kad per pauzę jis būtinai išliks tame pačiame gylyje: jo padėtį keičia srovė, valo įtempimas ir masalo sureguliavimas. Mėgstantiems trūkčiojamą voblerių vedimą pravers mūsų straipsnis apie tvičingo pagrindus.

Vartiklę galima vesti tolygiai arba trumpam sustabdyti ritės rankenėlės sukimą ir leisti blizgei grimzti. Sukrę traukite tokiu tempu, kad jos lapelis suktųsi; pernelyg sulėtinus pravedimą, lapelis gali sustoti. Apie metalinių masalų rūšis ir jų pasirinkimą plačiau skaitykite mūsų gide apie blizgių pasirinkimą pradedantiesiems.

Lentelėje pateikti masalų pasirinkimo variantai skirtingoms upės sąlygoms. Prie vandens juos derinkite pagal srovę, gylį ir dugno pobūdį.

Žvejybos sąlygos	Nuo ko pradėti	Ką keisti nesulaukus kibimo
Giliau, silpna srovė	Guminukas su galvakabliu	Pauzės trukmę ir svorį
Seklesnis ruožas	Nedidelis vobleris	Užmetimo kampą ir tempą
Vidutinė srovė	Vartiklė arba stabiliai dirbantis vobleris	Pravedimo trajektoriją
Atsargūs kibimai	Mažesnis minkštasis masalas	Dydį ir pateikimo greitį

Ką daryti, kai šąla spiningo žiedeliai, valas ir ritė?

Kodėl žiedeliuose susidaro ledas?

Kaskart vyniojant šlapią valą, ant žiedelių lieka vandens lašelių. Esant minusinei temperatūrai jie greitai virsta ledu. Pirmiausia dažnai siaurėja viršūnės žiedelio anga, vėliau valas ima strigti ir kituose žiedeliuose. Trumpėja metimai, didėja tikimybė pažeisti valą.

Pajutę, kad metant valas stringa, patikrinkite žiedelius. Jeigu ledas jau trukdo jam slysti, žvejybą trumpam nutraukite. Jėga mėtydami galite sugadinti ir valą, ir žiedelio įdėklą.

Kaip sumažinti apledėjimą nepažeidžiant įrangos?

Patikimiausia – nuolat apžiūrėti žiedelius ir neleisti ledui jų užkimšti. Vos susidariusį ledą galima mėginti atsargiai atitirpdyti, tačiau jo neplėškite ir negramdykite nagais, peiliuku ar kitais kietais daiktais: taip galima pažeisti žiedelio įdėklą. Jei ledas stipriai prikibęs, verčiau atšildykite įrangą šiltesnėje vietoje.

Tarp žvejų vis dar pasitaiko patarimų tepti žiedelius lūpų balzamu, o valą – kūdikių aliejumi ar automobiliniu silikoniniu purškalu. Universaliais sprendimais jų laikyti nereikėtų. Neaiški tokių priemonių sąveika su valo danga ir ritės detalėmis, be to, jų likučiai gali patekti į vandenį. Specialią priežiūros priemonę naudokite tik patikrinę, ar gamintojas ją rekomenduoja jūsų įrangai.

Net ir tinkamai paruoštas valas stipresniame šaltyje gali apledėti. Jei žiedeliai užsitraukia ledu po kelių metimų, verta padaryti pertrauką ar žvejybą baigti. Dar viena valanda tokiomis sąlygomis nebūtinai verta sugadinto valo.

Saugumas žvejojant žiemą nuo kranto

Žiemą pavojų gali kilti dar nepasiekus pasirinktos žvejybos vietos. Po plonu sniego sluoksniu gali slėptis ledas. Šlapi, apšalę akmenys slidūs net avint batus su ryškiu protektoriumi. Ant stataus kranto pakanka vieno neatsargaus žingsnio, kad nuslystumėte į vandenį.

Įkritus į šaltą upę pavojų kelia ne vien hipotermija. Dar pirmosiomis akimirkomis gali ištikti šalčio šokas: žmogus nevalingai įkvepia, kvėpavimas pagreitėja, tampa sunku jį suvaldyti. Srovė tuo metu apsunkina galimybę pasiekti krantą. Dėl kelių papildomų užmetimo metrų neverta artintis prie apledėjusio skardžio. Prie gilios ar sraunios upės tinkamo dydžio, taisyklingai užsegta gelbėjimosi liemenė yra svarbi apsaugos priemonė. Į atokią, slidžią pakrantę geriau vykti dviese.

Telefoną įdėkite į vandeniui atsparų dėklą, artimiesiems pasakykite, kur žvejosite. Automobilyje palikite sausų drabužių. O jei į pasirinktą vietą įmanoma patekti tik užlipus ant abejotino ledo, išbraukite ją iš maršruto. Nė vienas masalas ar laimikis nevertas tokios rizikos.

Kokias žvejybos taisykles būtina patikrinti žiemą?

Prieš išvykdami pasitikrinkite, kokio žvejybos leidimo reikės ir ar pasirinktame upės ruože leidžiama žvejoti. Taip pat sužinokite, kokie draudimai galioja žuvims, kurias ketinate gaudyti. Bendrosios taisyklės – tik pradžia: kai kuriuose upių ruožuose ir kituose telkiniuose taikomi papildomi ribojimai. Leidimų, sezoninių draudimų ir laimikio dydžių santrauką rasite mūsų žvejybos taisyklių gide.

Pagal 2026 m. spalio 24 d. patikrintas taisykles lydekas draudžiama gaudyti nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d., sterkus – nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. Šamų draudimas galioja nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d., vėgėlių – nuo gruodžio 15 d. iki sausio 31 d. Šie draudimai taikomi konkrečioms žuvų rūšims, o ne visiems spiningavimo būdams.

Teritoriniai ribojimai galioja atskirai. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. draudžiama žvejoti taisyklių 2 priede nurodytose upėse, o nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. – 4 priede išvardytuose ruožuose. Neries ruože nuo Žirmūnų tilto iki Valakupių tilto Vilniuje nuo rugsėjo 16 d. iki gruodžio 31 d. draudžiama žvejoti naudojant dirbtinius masalus ar žuvelę. Toks pat draudimas Šventojoje, nuo Dagios žiočių iki Kavarsko užtvankos, galioja nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. Šie ribojimai taikomi ir ešerių žvejybai spiningu.

Mėgėjų žvejybos taisyklės nuo sausio 2 d. iki balandžio 30 d. draudžia naudoti žuvelę kaip masalą, išskyrus žvejybą Kuršių mariose; žuvies gabalėlį naudoti leidžiama. Šis draudimas savaime neapima dirbtinių masalų. Nurodytų laikotarpių pirmoji ir paskutinė dienos įskaitomos.

Informaciją pradėkite tikrinti nuo Aplinkos apsaugos departamento žvejybos atmintinės ir konkrečių telkinių bei upių ruožų apribojimų. Jeigu draudimo metu netyčia užkimba saugoma žuvis, elkitės pagal galiojančius jos paleidimo reikalavimus. Sąmoningai tokios žuvies gaudyti negalima.

Šis taisyklių paaiškinimas patikrintas 2026 m. spalio 24 d. Prieš kiekvieną išvyką tikrinkite galiojančią taisyklių redakciją: draudimai skiriasi pagal upę, ruožą, žuvų rūšį ir žvejybos būdą, o per naują sezoną nuostatos gali pasikeisti.

Dažniausios pradedančiųjų klaidos žiemą

• Renkamasi žvejoti nuo slidaus ar stataus kranto vien todėl, kad šalia jo yra gilesnis vanduo.
• Apsirengiama taip šiltai, kad vaikštant suprakaituojama, bet nepasirūpinama apsauga nuo vėjo. Sustojus kūnas greitai atvėsta.
• Nepastebima, kad viršūnės žiedelis jau apledėjo, ir toliau užmetinėjami masalai.
• Keičiamos guminukų spalvos, nors masalas netinkamai grimzta dėl parinkto galvakablio svorio arba srovės.
• Masalas visą laiką vedamas tuo pačiu gyliu ir tempu, nors prie srovės ribos žuvys gali laikytis kitur.
• Remiamasi pernykštėmis taisyklėmis, nepatikrinus pasirinktos upės ruožo ir šio sezono draudimų.

Ką pasiimti į pirmąją žiemos žvejybą spiningu?

Pirmajai išvykai pasirinkite pažįstamą, saugiai pasiekiamą upės atkarpą. Planuokite trumpesnę žvejybą; jei viskas klostysis gerai, kitą kartą galėsite ją pailginti. Pasiimkite:

• Spiningą su patikrinta rite, kelis skirtingo svorio masalus ir atsarginių pavadėlių.
• Sausas atsargines pirštines, šiltas kojines ir papildomą drabužių sluoksnį.
• Batus gerai sukimbančiu padu, pagal orą parinktą aprangą ir termosą su šiltu gėrimu.
• Žnyples kabliukui išimti, nedidelę vaistinėlę ir įkrautą telefoną.
• Galiojantį žvejybos leidimą.

Dar prieš išvykdami suplanuokite saugų kelią iki žvejybos vietos ir atgal.

Geriau po poros valandų grįžti dar turint noro žvejoti, nei pusdienį kęsti šaltį sustingusiais pirštais. Kol rankos klauso, lengviau pajusti masalo darbą, sekti valą ir pastebėti atsargų kibimą.

Dažniausiai užduodami klausimai apie žiemos spiningavimą

Ar galima spiningauti esant minusinei temperatūrai?

Taip, jeigu tame ruože žvejyba leidžiama, vanduo neužšalęs, o krantas saugus. Per stipresnį šaltį greičiau apledėja žiedeliai ir valas. Jei ledo nuolat daugėja ir masalo nebegalite kontroliuoti, žvejybą geriau baigti.

Kokį valą geriau rinktis žiemą – pintą ar monofilamentinį?

Džigaujant dažnai renkamasi pintuką: dėl mažo tamprumo jis aiškiau perduoda masalo prisilietimus prie dugno ir silpnus kibimus. Monofilamentinis valas kai kam patogesnis šaltyje, bet yra tampresnis. Apledėti gali abu, tad universaliai geresnio pasirinkimo nėra.

Kaip apsaugoti spiningo žiedelius nuo apledėjimo?

Žiedelius apžiūrėkite kas kelis metimus ir neleiskite ledui užkimšti jų angų. Pradėjus strigti valui, nustokite mėtyti ir ledą pašalinkite nepažeisdami įdėklų. Priežiūros priemonės turi būti suderinamos su konkrečia įranga.

Ar žiemą tinka tas pats spiningas, kuriuo žvejoju vasarą?

Dažniausiai tinka. Svarbu, kad spiningas būtų pritaikytas masalų svoriui, jo žiedeliai nepažeisti, o ritė tvarkingai veiktų šaltyje. Pabandykite, ar su pirštinėmis patogu laikyti rankeną ir valdyti valą.

Kokius masalus rinktis pirmajai žiemos žvejybai?

Pradėkite nuo kelių guminukų ir skirtingo svorio galvakablių. Taip lengviau išmokti jausti dugną ir pasirinkti pravedimo gylį. Seklesnėje akmenuotoje vietoje, kur džigas dažnai stringa, pravers nedidelis vobleris.

Ar galima žiemą žvejoti visose neužšalusiose upėse?

Ne. Daliai upių ir atskirų jų ruožų taikomi sezoniniai draudimai arba specialūs reikalavimai. Net jei vanduo atviras, prieš žvejybą būtina patikrinti tos vietos taisykles.

Kaip apsirengti, jei prie upės stovėsiu ilgai?

Renkantis aprangą svarbūs trys sluoksniai: drėgmę šalinantis apatinis, šildantis vidurinis ir nuo vėjo bei kritulių saugantis išorinis. Įsidėkite šiltesnes pirštines, sausų atsarginių drabužių. Batų padas turi patikimai kibti į slidžią pakrantę.

Pabaigai

Žieminis spiningavimas prasideda nuo vietos pasirinkimo. Įsitikinkite, kad joje žvejoti leidžiama ir prie vandens nueisite saugiai. Tuomet pasirūpinkite apranga, patikrinkite ritę, valą bei žiedelius. Prie upės jau galėsite susitelkti į žuvų paiešką: išbandyti kelis užmetimo kampus, pakeisti gylį, sulėtinti ar pagreitinti masalo vedimą.

Pirmoji žiemos žūklė gali baigtis ir be laimikio. Bet jeigu grįšite nesušalę, nepažeidę įrangos ir geriau supratę, kaip masalas dirba srovėje, kita išvyka bus lengvesnė.