Plakis – nuostabi žuvis, priklausanti karpinių žuvų šeimai. Plakis gyvena dideliuose būriuose. Apie šią mažą žuvelę žino visi, net ir jaunieji žvejai, deja, ne visur jos pavyksta sugauti. Taip pat vargu ar pavyks pagauti didelių egzempliorių, todėl šis straipsnis bus skirtas susipažinimui su plakiu.

Kaip atrodo plakis

Plakis išvaizda labai primena karšį. Kūnas taip pat suplotas iš šonų ir yra labai kaulėta. Tačiau daugelis žvejų vis tiek mėgsta plakį kepti, rūkyti arba džiovinti.

Verta paminėti, kad ši žuvis turi po 7 dantis kiekvienoje pusėje. Galva baigiasi buku snukučiu, o apatinis žandikaulis šiek tiek išsikiša į priekį. Plakis neturi ūsų prie burnos.

Palyginti su karšiais, plakiai išsiskiria didesniais žvyneliais, o išilgai galvos driekiasi savitas griovelis. Kitas skirtumas nuo artimo giminaičio karšio yra tas, kad ant jo pelekų yra žymiai daugiau spindulių.

Kalbant apie priešus, jie yra tokie patys kaip ir bet kurios kitos baltos žuvies:

• Starkis
• Ešerys
• Lydeka
• Šamas

Plakis užauga iki 35 cm, o jo svoris gali siekti daugiau nei 1 kilogramą. Tačiau tokie trofėjiniai egzemplioriai pasitaiko gana retai.

Plakio gyvenimo būdas

Plakis laikomas tingine žuvimi. Žuvys mieliau ilsisi dugne, tarp žolės. Vangus plakių gyvenimo būdas yra panašus į karšių, todėl jie kartu puikiai sugyvena. Plakis skirtingais savo gyvenimo laikotarpiais valgo skirtingai. Auga lėtai, per metus užauga apie 5 centimetrų ilgį.

Mėgsta valgyti vėžiagyvius, kirmėles ir moliuskus. Nepraleidžia pro šalį vabzdžių, gyvenančių šalia vandens. Mailius ieško maisto vandens paviršiuje, o suaugusieji maitinasi dugne. Žuvys ilgą laiką gyvena vienoje vietoje. Į kelionę leidžiasi tik pavasarį – neršti, o rudenį – žiemoti į duobes. Plakis žiemoja duobėse būriais.

Trumpa gyvenimo trukmė yra susijusi su daugybe priešų plėšrūnų tarpe. Būtent todėl žuvys retai miršta dėl natūralių priežasčių. Žuvims gresia pavojus nuo to momento, kai kaip ikras prilimpa prie dumblių. Dėl vandens lygio pokyčių daugelis kiaušinių neišauga į mailius. Sezoninis vandens lygio kritimas kiaušinius išmeta į krantą ir jie išdžiūsta. Vandenyje taip pat daug grėsmių iš mėgstančių vaišintis ikrais plėšrūnų. Pasirodžius mailiui, pavojai nemažėja. Didelis dauginimosi greitis neleidžia mažėti žuvų populiacijai vandens telkiniuose.

Kuo skiriasi plakis nuo karšio

Plakis gyvena šalia artimiausių giminaičių – karšių. Žuvis dažnai painiojama, nes jos turi tam tikro panašumo. Paprastai nepatyrę žvejai supainioja žuvis. Labiau patyrę žvejai žino nemažai skirtumų tarp plakių ir karšių. Plakis išsiskiria ryškiais sidabriniais žvyneliais, o karšis turi bronzinį atspalvį. Dydis taip pat skiriasi: plakis turi didelius žvynus, o karšis – mažus. Karšiai ant žvynų turi storą gleivių sluoksnį, o ant plakio jų nėra. Be abejo, pagrindinis žuvų skirtumas yra jų pelekai. Pas karši jie yra pilki, o plakio pelekai turi rausvą atspalvį. Žinant šiuos skirtumus, žuvys nebeatrodys tokios pat.

Pagrindiniai karšio ir plakio skirtumai:

• Karšių akys yra mažesnės.
• Karšių žvynai smulkesni ir tankesni. Jo spalva ne sidabrinė, o su bronziniu atspalviu.
• Plakio analinį peleką sudaro 24–29 spinduliai, o karšio – 19–24 spinduliai. t.y. Karšio analinis pelekas yra mažesnis.
• Karšių žvynai padengti storu gleivių sluoksniu, o jo plakis beveik neturi gleivių.
• Karšių pelekai yra pilki, o plakių – geltoni arba raudoni.

Kuo minta plakis

Sidabriniai karšiai nevalgo savo rūšies, nei mailiaus, nei žuvies kiaušinių. Valgo ir augalinį, ir baltyminį maistą. Natūralioje aplinkoje tai yra:

• Vandens lervos
• Vėžiagyviai
• Kirminai
• Dumbliai ir detritas
• Maži moliuskai
• Pakrantės augmenija
• Vabzdžiai, gyvenantys šalia vandens

Šiai žuviai gaudyti žmonės naudoja ne tokį natūralų vandens aplinkai masalą:

• Dzikai
• Sliekai
• Matylius
• Tešla
• Kukurūzai iš skardinės
• boiliai

Kaip dauginasi plakiai

Iki brendimo plakiai mieliau būna vienoje vietoje ir toli neplaukia. Tai pasikeičia po 3 gyvenimo metų, pasirengus daugintis. Patinai dažnai būna pasirengę daugintis anksčiau nei patelės. Tada subrendę plakiai pradeda migruoti į nerštavietes. Tai sezoninis reiškinys, prasideda balandžio mėnesį, kai vanduo įšyla iki 16° – 18°, ir pasibaigia iki liepos mėn. Likusią vasaros dalį žuvys praleidžia toje vietoje, kur susirinko didelis būrys.

Lytiniam apvaisinimui ramų vandenį. Tai gali būti užutėkiai, įlankos, seklios įlankos ir sąsiauriai, užliejami pievų plotai. Gylis ten nėra labai gilus, bet žuvų daug, todėl nuo vandens purslų kyla stiprus triukšmas, kuris išduoda nerštavietę. Plakių pasirinkta nerštavietė nesikeičia ir metai iš metų jie plaukia į tą pačią vietą.

Nerštas gali užtrukti savaites. Stambus individas gali dėti daugiau nei 100 tūkstančių ikrų, smulkesni – nuo ​​10 tūkst. Ikrai bręsta iki 10 dienų, tada iš jų išsirita mailius. Mailius laikosi arčiau kranto, kur gali rasti zooplanktono ir dumblių dalelių maistui. Šiek tiek vėliau jie pradeda maitintis mažais vėžiagyviais ir moliuskais.

Plakis kulinarijoje

Šios rūšies mėsa turi daug kaulų, todėl ją sunku virti. Tačiau skonis vertas daug pastangų reikalaujantį darbą, nes gerai iškeptas plakis tampa tikru delikatesu. Vitaminų-mineralų rinkinyje gausu įvairių naudingų elementų. Mėsoje yra vitaminų A, B, PP, D. Taip pat yra fluoro, geležies, chromo, natrio, magnio, kalcio. Plakio valgymas teigiamai atsilieps širdies ir kraujagyslių sistemai, nervų sistemai, odai, dantims ir net žmogaus atminčiai. Tai tikras lobis besilaikantiems dietos.

Ši žuvis laikoma dietine, tik 96 kcal 100 gramų. Ši žuvis, jei ji teisingai paruošta, yra labai skani bet kokia forma – virta, troškinta, kepta, džiovinta, rūkyta.