Žvejyba Norvegijoje – Rojaus Kampelis Kiekvienam Žvejui

Žvejyba Norvegijoje – turi daugiau nei tūkstančio metų istoriją, nes Norvegijos pakrantės linija kartu su salomis yra daugiau nei 83 000 km. Šiandien Norvegija yra viena iš trijų didžiausių žuvies ir jūros gerybių eksportuotojų pasaulyje, o žvejyba Norvegijoje pagal pelningumą užima 2 vietą po naftos produktų. Pastaraisiais metais Norvegijoje buvo surinkta apie tris milijonus tonų žuvies ir jūros gėrybių. Norvegijos pakrančių vandenyse aptinkama daugiau nei 200 žuvų ir vėžiagyvių rūšių. Norvegijoje patirsite žvejybos malonumą, nustebsite dydžiu, įvairove, kiekiu ir skoniu.

Įvairios tiek pačios žuvies rūšys, tiek jos gaudymo būdai. „Norvegijoje be žuvies neliks nė vienas žvejys, net pradedantysis“ – tokį posakį galite perskaityti daugelyje įmonių kurios teikia žvejo gido paslaugas. Bet taip nėra, žvejyba Norvegijoje yra kitokia. Taip, galima gaudyti žuvį stovint ant molo ar krante prie kempingo, galima išplaukti į jūrą nuvažiavus keliasdešimt kilometrų, bet be specialių įgūdžių, tinkamos įrangos ir kitokio pasirengimo trofėjaus pagauti nepavyks, nepamatysite žuvų įvairovės, kuria garsėja Norvegija.

Žvejybos taisyklės Norvegijoje

Žvejybai gėlame vandenyje reikalinga licencija („fiskekort“) – ši taisyklė yra griežta ir galioja visiems vandens telkiniams – upėms, ežerams, upeliams. Tokio dokumento buvimas yra reguliariai stebimas ir tikrinamas, todėl nebandykite apeiti šios taisyklės – pažeidėjams bus skirta nemenka bauda. Žvejyba jūroje nėra licencijuojama, taip pat nereikia licencijos žvejoti fiorduose.

• Taisyklė „100 metrų nuo ribos su upe“, kad būtų uždrausta žvejoti prie pat upės žiočių – šios zonos yra saugomos
• Turistiniai žvejai ir kitų šalių piliečiai gali laisvai žvejoti jūroje, bet negali užsiimti laimikio pardavimu;
• Kiekvienoje vietovėje yra nustatytas minimalus žuvų dydis, kurią galima sugauti. Jos matmenys reikia išsiaiškinti prieš pradedant žvejoti ir griežtai laikytis
• Norvegijoje nustatytos kvotos žuvies eksportui už šalies ribų – vienas asmuo  gali išsivežti ne daugiau kaip 15 kilogramų čia sugautos žuvies
• Žvejoti galima tik meškere arba spiningu
• Galioja įrankių ir žvejybos įrangos dezinfekcijos reikalavimai, kurie taikomi kitose šalyse žvejybai naudotiems įrankiams. Daugelyje regionų yra specialios stotys, kuriose galima dezinfekuoti įrangą
• Norvegijoje ungurių žvejyba griežtai draudžiama.

Licencijos įsigijimas Žvejybai Norvegijoje

Yra keletas gana patogių būdų įsigyti žvejybos licenciją. Žvejybos leidimus parduoda specializuotos organizacijos ir žemių, kuriose yra vandens telkinys, savininkai. Svetainėje galite įsigyti reikiamą licenciją specialiame skyriuje. Daugelyje žvejybos ir sporto parduotuvių galima įsigyti licenciją vietoje. Žvejybos licencijos taip pat parduodamos stovyklavietėse ir degalinėse.

Svarbus momentas yra tai, kad visos licencijos galioja griežtai apibrėžta vieta, todėl perkant reikėtų pasiaiškinti, kur tiksliai ketinate žvejoti. Beje, licencija gali suteikti teisę žvejoti net ne visame ežere, o tik dalyje telkinio, tad būkite atidūs. Žvejybos licencija turi galiojimo laiką, jam pasibaigus žvejoti negalima. Leidimo kaina gali skirtis, tačiau dažniausiai tai yra 100 NOK už dieną (tai kiek daugiau nei 10 eurų).

Žvejyba Norvegijoje – geriausios vietos

Didžiausių trofėjų mėgėjams specialistai rekomenduoja žvejoti šiaurinėje Norvegijos dalyje. Jei kalbame apie žvejybą jūroje, centrinė ir šiaurinė jūros dalys laikomos „produktyviausiomis“ – tai regionai nuo Tromsės iki Trondheimo. Lofotenų salose ir Tromsėje įprasta per dieną sugauti iki 40 kilogramų žuvies. Pietuose žvejyba visai ne tokia, čia rezultato gali nebūti visą dieną, todėl visi azartiški žvejai traukia į šalies šiaurę.

Kai jūra banguota, geriausia žvejoti fjorduose, kur nepučia stiprus vėjas, o gylis siekia 500 – 800 metrų. Fjorduose sugaunama gana stambios skumbrės, taip pat menkės. Jei žvejybai pasirinksite centrinį regioną, kultūrinę ir ekskursijų programą galėsite sėkmingai derinti su žvejyba. Pavyzdžiui, netoli Bergeno galite pažvejoti ar tiesiog smagiai praleisti laiką su šeima ir draugais. Be to, klimatas čia gana švelnus.

Hitros saloje ir jos apylinkėse populiari žvejyba. Hitra – įspūdingo dydžio Norvegijos sala, esanti į pietus nuo Lofoteno netoli įėjimo į Trondheimo fjordą. Beje, patys vaizdingiausi žvejų namai yra tiesiog Lofoteno salose. Šie spalvingi kotedžai, kuriuose paprastai gyvena nuo keturių iki šešių žvejų, yra atpažįstama salos kraštovaizdžio dalis. Į tokio namo nuomos kainą, kaip taisyklė, įeina ir žvejybai pritaikyta nedidelė valtis.

Gėlavandenės žvejybos gerbėjai turėtų vykti į Namseno upės apylinkes – čia gaudomos puikios lašišos. Apskritai Norvegija yra žuvies turtingų upių rekordininkė – šalyje jų yra net 450! Be Namseno upės, galite mėgautis lašišų žvejyba Surnos, Sundal, Gaulos, Verdal upėse. Stambiais individais garsėjančioje Altos upėje kasmet sugaunama daugiau nei 22 kilogramus sveriančių lašišinių šeimos atstovų. Arktinė ir rytinė šalies dalis yra rojus mėgėjams žvejoti ežeruose – tai lydekų, margųjų upėtakių, starkių ir kitų žuvų rojus.

Povandeninė žvejyba yra dar viena žvejybos rūšis, kuri pastaruoju metu išpopuliarėjo Norvegijoje. Daugeliu atžvilgių jos vystymąsi palengvino geografinės šalies ypatybės, ypač ilga pakrantė. Geriausias laikas povandeninei žūklei Norvegijoje yra nuo rugsėjo iki gruodžio, tiek vandens skaidrumo, tiek laimikio požiūriu. Šiuo laikotarpiu žuvys plaukia sekliame vandenyje, todėl medžioklė tampa efektyvesnė. Tokie žvejai-medžiotojai daugiausia gaudo menkes, otus, taip pat šamus ir plekšnes.

Povandeninė žvejyba Norvegijoje dažniausiai pavyksta tose vietose, kur vanduo juda priešinga kryptimi nuo pagrindinės srovės – pavyzdžiui, Saltstraumen sūkurinė vonia yra pripažinta vieta tokiam sportui. Povandeninių žvejų laimikis dažnai pranoksta tradicinių žvejų laimikį, tačiau tam reikia ir didelio pasiruošimo.

Žvejyba Šiaurės Norvegijoje

Tai didžiausias šalies regionas. Ją skalauja dvi jūros – Norvegijos ir nedidelė dalis – Barenco. Du trečdaliai regiono yra virš poliarinio rato, o baigiasi Šiaurės kyšulyje, šiauriausiame Europos taške. Pagrindinė žvejybos ypatybė Norvegijos šiaurėje yra menkė, kuri kiekvieną pavasarį išplaukia iš Barenco jūros į nerštavietes prie Lofotenų salų krantų ir atgal. Šiose didžiulėse žuvų bandose yra daug trofėjinių 30 kilogramų siekiančių menkių ir žvejyba yra daugiau nei produktyvi… Tačiau šios Norvegijos jūrinės žvejybos šventės vyksta tik 3 mėnesius per metus – nuo ​​vasario iki balandžio. Šiuo metų laiku pagrindinis meškeriotojų priešas šiaurėje – oras. Ir nors Norvegijos jūros pakrantėse žiema gana švelni – Golfo srovės artumas turi įtakos, bet net +/- 5 laipsniai, o su vėju, purslais, lietumi ar sniegu (šiuo metu audros dažnos) – ne Patogiausias oras žvejybai. Tačiau šią problemą išsprendžia tinkama įranga.  Tačiau pagrindinis meškeriotojų priešas yra vėjas: esant didesniam nei 8 m/s greičiui, žvejyba tampa beveik neįmanoma.

Kitas ir labai geidžiamas taikinys šiaurėje – legendiniu Norvegijos žvejybos trofėjumi tapęs Otas. Čia jį galima pagauti tikslingai ir gana efektyviai. Kituose regionuose būna tik priegaudoje ir nereguliariai, o kuo toliau į pietus, tuo mažiau. Otas yra galingas kovotojas, net ir mažas, todėl jį pagauti – tikras malonumas.

Reikia pasakyti, kad kulinariniu požiūriu didelis otas nėra labai įdomus – paprastai jie „maistui“ imami iki 15–20 kg sveriančių žuvų. Likusieji išleidžiami po fotosesijos. O pagal naujas turistinės žūklės taisykles, kurios buvo įvestos prieš kelerius metus, 2 m ir ilgesni otai (apie 100-120 kg) iš karto paleidžiami.

Sekantis pagal populiarumą jūrinės žūklės objektas Norvegijos poliariniuose vandenyse – RAUDONAS (JŪRINIS) EŠERYS. Jis taip pat laikosi tolimiausioje šiaurėje – daugiausia sugaunamas Senijos ir Sorojos salose, taip pat yra rekordinių egzempliorių dešimtuke. Raudonasis ešerys yra labai paklausus, ir nors atrodo, kad tai labai primityvi žvejyba- bet turi savo interesą: reikia susirasti ešerį, jis laikosi povandeninėse duobėse o gyliai yra nuo 150 iki 400 m, todėl ši žvejyba nėra tokia lengva.