Kiek laiko egzistavo žmonija, tiek laiko žmonės žvejojo. Žvejyba kartu su visuomenės raida vystėsi ir žuvų gaudymo būdai. Gyvenimas nestovi vietoje, o kasdien diegiamos naujos pažangios technologijos leidžia žvejams mėgėjams išbandyti įvairius povandeninių gyventojų gaudymo būdus. Visų pirma, reikia pasakyti, kad senovės žmonės žvejybą laikė išskirtinai maisto šaltiniu (tuo metu apie estetinį žvejybos proceso malonumą žmonės negalvojo).
Žuvis gaudydavo mėtant primityvius harpūnus ir akmenis. Sekliame vandenyje svaigino pagaliais. Kai žmonės vystėsi, jie pradėjo gaudyti žuvys ietimi. Tuo pat metu pradėtos naudoti pirmosios meškerės (prie plonos pagaliuko buvo rišamas siūlas (arba pintas ašutas), kurio gale pritvirtinamas iš kaulo išpjautas kabliukas, ant kurio uždėtas masalas).
Kam buvo reikalinga žvejyba senovėje
Nuo seniausių laikų maisto gamyba buvo pagrindinis žmogaus užsiėmimas, nes tais atšiauriais laikais nebuvo kito būdo išgyventi. Be vaisių, šaknų, uogų ir javų rinkimo, senovės žmonės medžiojo ir sausumoje, ir vandenyje. Per pastaruosius trisdešimt tūkstančių metų prietaisai ir pati žvejyba bei žvejybos būdai labai pasikeitė, tačiau šių technikų esmė, kaip ir anksčiau, yra trys pagrindiniai veiksmai: surasti žuvį, užmušti ir ištraukti iš vandens.
Žvejybos būdai senovėje
Anksčiau, kaip ir dabar, buvo keli būdai gaudyti žuvį, pavyzdžiui, senovės žmonės žuvis svaigindavo mesdami sunkius daiktus: akmenis ar pagalius. Taip pat buvo įprasta žuvis gaudyti ietimi, specialia smailia lazdele, kuria žuvis pradurdavo netoli kranto. Senovės žmonės mokėsi pinti tinklus iš bambuko ir vynmedžių, žvejodavo ir kabliukais, nors pastarieji būdavo daromi iš akmenų ar gyvulių kaulų, vynmedžio pagalba tvirtinami prie plono pagaliuko galo austų arklių plaukų pagalba.
Kaip matote, iki šiol šiuolaikinis žmogus žvejodamas naudoja tuos pačius metodus, kurie buvo išrasti prieš daugelį tūkstančių metų. Tiesiog žūklės įrankiai patyrė daug pakeitimų. Dabar žmogui užtenka nueiti į parduotuvę, kur jis pamatys platų reikmenų asortimentą kiekvienam skoniui ir poreikiui. Nebereikia daryti žvejybos įrankių pačiam. Žmonijos susidomėjimas žvejoti nė kiek neišblėso, nepaisant to, kad šis užsiėmimas nebėra gyvybiškai svarbus žmogaus maisto šaltinis. Šiandien žvejyba ne tik malonus poilsis ir atsipalaidavimas, ji prilyginama sportui. Šiuo metu žvejyba skirstoma į mėgėjišką, pramoninę ir sportinę.
Šiuolaikinė žvejyba
Šiandien naudojamos žūklės priemonės ir būdai leidžia sugauti labai daug įvairaus dydžio žuvų – nuo ešerių iki lydekų ir šamų. Šiuolaikinės technologijos suteikia meškeriotojui įvairias meškerių, masalų ir kitų priedų galimybes, kurios žūklės procesą paverčia efektyviu ir įdomiu.
Meškerės. Šiandien gaminama labai daug meškerių, kurios yra daug lengvesnės už savo pirmtakus ir tuo pačiu tvirtesnės. Yra įvairių variantų gaudyti „skirtingo dydžio“ žuvis, žvejoti įvairiais būdais (jig‘u, twitching‘u, trolling‘u ir t.t.). Gaminiai labai plastiški ir funkcionalūs (lengva užmesti, paimti ir ištraukti žuvį).
Masalai. Jei anksčiau naudojo gyvą masalą (slieką, matylių, gyvas žuveles), tai šiandien žvejai turi įvairių dirbtinių masalų, kurie puikiai imituoja žuvies judėjimą. Galimi visų dydžių ir spalvų.
Echolotai. Gaminamos povandeninės kameros, echolotai leidžia šimtu procentų žinoti situaciją po vandeniu. Jų pagalba nesunkiai matysite dugno topografiją, augmeniją ir, svarbiausia, nustatysite, ar norimoje vietoje yra žuvies. Tai puikus pagalbininkas žūklei suteikiantys didžiulį pranašumą.
Apskritai šiandien žvejai yra aprūpinti viskuo, ko reikia efektyviai žvejybai ir mėgavimuisi žvejybos procesu.
Mėgėjiška žvejyba
Mėgėjiška žvejyba prieinama beveik kiekvienam gyventojui, neteisėta ir nekontroliuojama žvejyba išliko tolimoje praeityje, o šiandien jos normas ir būdus griežtai reglamentuoja įstatymai. Šiuolaikinio žvejo įrankių rinkinys toks platus ir modernizuotas, kad žuviai neužkibti praktiškai nėra šansų. Anksčiau, žvejodamas žuvis, žmogus išeikvodavo milžiniškas fizines pastangas. Be to, vien šiai „ceremonijai“ ruoštis reikėjo labai daug laiko. Iš pradžių mūsų protėvis turėjo pasigaminti įrankius, austi tinklą, nes anksčiau nebuvo stiprių, patikrintų medžiagų, panašių į šiandieninius. Dar prieš pusę amžiaus tik elitiniai, profesionalūs žvejai galėjo sau leisti gaudyti lydekas ant dirbtinio masalo. Blizgės buvo sunkios ir brangios, dažnai atsikabindavo tiesiog nuo savo svorio. Meškerės buvo iš bambuko.
Šiandien galima įsigyti tiek įvairių spalvų ir dydžių silikoninių žuvų, kiek tik širdis geidžia. Taip pat žvejys gali įsigyti itin modernų, lengvą spiningą. Belieka tik mėgautis pagauta žuvimi.
Kadangi žvejyba dabar prieinama kiekvienam žmogui, iškilo grėsmė žuvies populiacijos išnykimui, todėl žvejyba teko riboti įstatymais. Tam kad žmogus ir toliau mėgautųsi žūklės procesu nekenkdamas gamtai.
Sportinė žvejyba
Graikijoje ir Romoje žvejyba buvo laikoma turtingų žmonių menu ir pramoga, o senovinėse knygose buvo rašoma apie žvejybos varžybas. 1496 metais knygoje „Traktatas apie žvejybą su kabliu“ vienuolyno abatė Juliana Berners pirmą kartą prabilo apie žvejybą kaip apie geriausią sportą džentelmenams. Pamažu tokio tipo varžybos vystėsi Europoje, o vėliau atkeliavo ir į Ameriką, kur varžybos su spiningu yra labai populiarios. 1952 metais Romoje buvo įkurta tarptautinė žvejybos sporto asociacija. Ji įsikūrusi Prancūzijoje.
Bėgant amžiams, keitėsi žvejybos taisyklės ir įranga. Tačiau pagrindinė taisyklė išlieka ta pati: „Pagauta žuvis pasveriama, išmatuojama ir paleidžiama atgal“. Žvejybos sporto filosofija skatina atidų požiūrį į planetos žuvų išteklius. Čia galioja „pagavai – paleisk“ principas. Kai kuriose šalyse už sugautą žuvį sporto bendruomenei yra numatytas tam tikras mokestis.
Kuo skiriasi meškeriotojas-sportininkas nuo mėgėjo. Mėgėjas turi platesnį masalų pasirinkimą, nėra jokių apribojimų. Meškeriotojas-sportininkas privalo laikytis taisyklių. Pavyzdžiui, žvejojant spiningu galima naudoti tik taisyklėse aprašytus masalus. Vienai meškerei leidžiamas tik vienas kabliukas, tuo tarpu žvejys mėgėjas and dugninės meškerės gali užsidėti kelis kabliukus.
Dabar žvejybos varžybos tampa vis populiaresnė sporto šaka. Kiekvienoje šalyje sportinė žvejyba turi savo ypatybes. Spiningas tapo mėgstamiausia amerikiečių sporto priemone. Amerikoje ši sporto šaka buvo komercinė ir joje galima uždirbti nemažas pinigų sumas. Japonija dėl aukšto technologijų išsivystymo gamina geriausias meškeres ir rites pasaulyje.
Kaip tapti sportiniu žveju ?
Visų pirma, tereikia pradėti žvejoti, nuolat tai praktikuojant ir įvaldant naujus žvejybos būdus. Nepamirškite apie teorinę dalį – reikia sužinoti apie skirtingų žuvų įpročius ir ypatybes. Pravers sužinoti informaciją apie įvairių rezervuarų ypatybes. Pabandykite naudoti skirtingus masalus atlikti eksperimentus žvejyboje. Raskite bendraminčių ir dalinkitės savo patirtimi vieni su kitais.
Kokie būna žvejybos būdai
Plūdinė žvejyba
Plūdinė žvejyba labiausiai paplitusi mūsų šalyje. Dauguma meškeriotojų, būtent nuo žvejybos plūde , pradėjo savo žvejybos kelią. Plūdinė meškerė susideda iš meškerės, ritės, plūdės, svarelio ir kabliuko. Plūdinė meškerė gali būti komplektuojama su rite arba gali būti be ritės.
Feederis
Feederis skirtas žuvims gaudyti nuo dugno. Žvejodamas su šėrykla, meškeriotojas į tą patį tašką meta šėryklą, kad susidarytų šėrimo vieta, kuri pritrauktų įvairiausias žuvis.
Feederiu galite sugauti įvairias taikias žuvis: karšius, kuojas, karosus, karpius, lynus, žiobrius ir daug kitų žūvų.
Daugiau apie feeder žvejybą galite paskaityti šiuose mano straipsniuose:
Spiningas
Spiningas – tai žūklė su dirbtiniu masalu. Žvejyba spiningu – tai masalo užmetimas ir pravedimas. Masalo judėjimas vandens sluoksnyje plėšrūnui primena gyvą žuvį ir provokuoja pulti. Spiningu galima sugauti beveik bet kokias mūsų telkiniuose gyvenančias plėšriąsias žuvis: lydekas, ešerius, upėtakius, starkius, lašiša, šapalus ir net šamus.
