Tokia šalis kaip Švedija yra labai patraukli vieta žvejams. Žvejyba Švedijoje galima jūroje, upėse ir daugybėje ežerų ir net miestuose. Ypač įspūdinga Švedijoje trofėjinė žvejyba – tiek jūrinių, tiek gėlavandenių žuvų. Švedai yra praktiški žmonės ir daro viską, kad išsaugotų savo šalies gamtą. Todėl Švedijos gamtos grožis užvaldo ir stebina ne mažiau nei žvejyba Švedijoje. Čia rezervuaruose gausu įvairiausių žuvų dideliais kiekiais, o tai, žinoma, visada teigiamai veikia žvejybą.
Šioje Skandinavijos šalyje žvejybos sezonai turi tam tikrų skirtumų, priklausomai nuo regionų. Juk šalis nuo vieno krašto iki kito driekiasi daugiau nei 2000 km. Todėl Švedija turi ne vieną, o kelias klimato zonas. Šiaurės Švedijoje žvejybos sezonas prasideda gegužę ir baigiasi spalį. Centriniuose regionuose, kur vyrauja miškai, žvejyba Švedijoje prasideda balandžio mėnesį ir baigiasi lapkritį. O Švedijos pietuose žvejoti galima bet kuriuo metų laiku – tiek pakrantėje jūroje, tiek gėlame vandenyje.
Žvejyba Švedijos upėse
Dauguma pagrindinių Švedijos upių yra šiauriniuose regionuose, kurie garsėja savo gryna gamta. Vietinės upės čia garsėja savo galia, temperamentu ir įvairiapusiškumu. Žvejyba Švedijos upėse yra kažkas iš fantazijos srities! Ypač nuostabi žvejyba Švedijoje už poliarinio rato. Niekada ten žvejojusiems patariama susirasti išmanantį gidą. Juk vietos ten sunkiai pravažiuojamos, beveik apleistos. Būtina atsižvelgti į oro sąlygas. Tačiau tai daro žvejybą tik egzotiškesnę ir pikantiškesnę. Vietinėse upėse gyvena kiršliai, upėtakiai ir net šlakiai. Čia, kaip ir čia Šiaurėje, galima mėgautis šiaurės pašvaistėmis ir baltosiomis naktimis.
Centriniuose šalies regionuose yra didelių upių. Ypač verta dėmesio žvejyba Švedijoje Klarälven upėje. Ne mažiau įdomi žvejyba Dalälven upėje. Šios upės kalnai daugiausia yra mozaikinė drobė, susidedanti iš žemumų, pievų ir pelkių. Žvejybos vietos čia labai vaizdingos ir turtingos laimikių. Gaudyti čia galima ne tik lašišines žuvies rūšis, bet ir dideles lydekas, starkius ir ešerius. Sakoma, kad didžiausia pasaulyje lydeka, gyvenanti gėlame vandenyje, buvo sugauta Dalälven upėje.
Žvejyba Švedijos ežeruose
Švediją galima vadinti ežerų šalimi, jos teritorijoje yra daugiau nei 100 000 ežerų. Švedijos ežeruoe galite žvejoti su savo įrankiais arba išsinuomoti. Šios šalies pietvakariuose yra didžiausias Švedijos ežeras Vänern. Jo plotas apie 5650 km2. Ežeras yra labai didelis, jo akvatorijoje yra apie 20 000 salų ir salelių. Žvejyba Vanerno ežere – tikra pasaka. Ypač jei jos vandenyse žvejojate spiningu. Čia grobiu gali tapti lydeka, starkis, ešerys, upėtakis ir daugybė kitos žuvies.
Šalies pietuose plyti lygaus plano ežerai, pagrindiniai jo gyventojai – plėšrūnai starkiai, lydekos, ešeriai. Kuo toliau į šalies šiaurę, tuo labiau keičiasi aplinkinis kraštovaizdis. Reljefas čia jau kalvotesnis, apaugęs miškais, dažnai kertamas upių ir daubų. Taip pat yra daug ežerų, kuriuose gyvena ir plėšrios, ir taikios žuvys.
Kuo toliau į šiaurę, tuo labiau keičiasi supanti gamta, ir netrukus nesugadinti spygliuočių miškai pereina į miško tundrą, o vėliau į arktinę tundrą. Žvejyba Švedijoje, šiaurėje, gana ekstremaliomis sąlygomis yra būtent tai, ko ieško kiekvienas žvejys!
Miesto žvejyba Švedijoje
Žvejyba Švedijoje garsėja ir tuo, kad čia galima sėkmingai žvejoti daugelio miestų ribose. Sėkmingiausios mėgėjiškos žvejybos mieste yra Stokholmas, Malmė ir Geteborgas. Pastebėtina, kad sostinėje Stokholme, puikiai kimba žuvis net pačiame centre. Ir ne ešeriukai ar kuojos, o upėtakis ar taurioji lašiša. Anksti ryte nuo pavasario iki beveik rudens pabaigos visada gausu žvejų, kurie žvejoja prie pat Švedijos ministro pirmininko rezidencijos.
Geros žvejybos vietos taip pat yra šalia Švedijos parlamento. Puikios sąlygos žvejybai Geteborge. Ten galima išsinuomoti valtį ir nuplaukti pažvejoti į salyną, kur puikiai gaudomos skumbrės, menkės ir jūrų lydekos. Geteborgo apylinkėse prie ežerų yra daug puikiai įrengtų vietų žvejybai. Žvejyba Švedijos Geteborgo mieste galima jūroje, ežeruose ir kanaluose.
