Karosas – žuvis, aptinkama beveik visuose vandens telkiniuose, kur yra vandens. Karosai išgyvena tokiomis sąlygomis, kai žūsta kitos žuvų rūšys. Taip yra dėl to, kad karosai tokiomis sąlygomis gali užsikasti dumble ir žiemot.

Karoso išvaizda

Karosas yra ryškus karpinių šeimos atstovas. Karosas yra aukšto kūno, iš šonų suspaustas. Nugarinis pelekas ilgas, o pati nugara stora. Kūnas yra padengtas palyginti dideliais žvyneliais. Žuvies spalva gali skirtis priklausomai nuo gyvenimo sąlygų.

Gamtoje yra 2 karosų rūšys: sidabrinis ir auksinis. Labiausiai paplitusi rūšis yra sidabrinis karosas. Yra dar viena rūšis – dekoratyvinė, kuri buvo išvesta dirbtinai ir daugeliui akvariumininkų žinoma pavadinimu „auksinė žuvelė“.

Porūšiai

Auksinis karosas

Auksiniai arba, kaip jie dar vadinami, paprasti karosai gyvena tuose pačiuose rezervuaruose kaip ir sidabriniai, tačiau yra daug rečiau paplitę. Visų pirma, auksinis karosas išsiskiria savo žvynų spalva, kurios turi auksinį atspalvį. Auksiniai karosai nėra įspūdingo dydžio. Jie taip pat skiriasi tuo, kad visi pelekai yra tamsiai rudi.

Sidabrinis karosas

Sidabrinis karosas savo išvaizda skiriasi nuo auksinio karoso ne tik žvynų spalva, bet ir kūno proporcijomis. Be to, tokie skirtumai labai priklauso nuo buveinės. Žiūrint iš šono, sidabrinis karosas turi kiek smailų snukį, o auksinio – beveik apvalus. Išskirtinis bruožas yra nugaros ir analinių pelekų forma. Pirmasis šių pelekų spindulys atrodo kaip kietas smaigalys ir gana aštrus. Likę spinduliai yra minkšti.

Karoso gyvenimo būdas

Karosas – žuvis, gyvenanti beveik visuose vandens telkiniuose visuose žemynuose, nors iš pradžių gyveno Amūro upės baseine. Karosai pakankamai greitai, ne be žmogaus dalyvavimo, išplito į kitus Europos vandens telkinius. Karoso plitimas tęsiasi iki šiol, nes jie pradeda įsikurti Indijos ir Šiaurės Amerikos bei kitų regionų vandenyse. Deja, paprastųjų karosų (auksinių karosų) skaičius smarkiai mažėja, nes šią rūšį keičia sidabrinis karosas.

Karosai gyvena bet kuriame telkinyje, tiek stovinčiame vandenyje, tiek upėse. Tuo pačiu metu savo gyvenimui jis pasirenka vandens zonas su minkštu dugnu ir gausia vandens augmenija. Karosai gaudomi įvairiuose telkiniuose, taip pat upių užtakiuose, kanaluose, tvenkiniuose, užliejamuose karjeruose ir kt. Karosas – nereikli deguonies koncentracijai vandenyje žuvis, todėl gyvena vandenyse kurios žiemą gali užšalti iki pat dugno.

Paprastasis karosas (auksinis) užauga iki pusės metro ilgio, o priauga apie 3 kg svorio. Sidabrinis karosas yra kuklesnio dydžio: užauga iki 40 cm ilgio, sveria ne daugiau kaip 2 kg.

Kada dauginasi karosas

Karosų nerštas, priklausomai nuo buveinės, prasideda gegužės viduryje arba birželio pradžioje. Neretai jau gegužės viduryje netoli kranto galima stebėti žuvų poravimosi. Šiuo laikotarpiu karosas nesidomi maistu, nors pirmąsias porą dienų nuo poravimosi pradžios vis dar pastebimi aktyvūs kibimai.

Po neršto karoso ikrus aktyviai valgo žaliosios varlės ir tritonai, gyvenantys tokiomis pat sąlygomis kaip karosai. Kai karosų mailius išsirita iš likusių kiaušinėlių, jie tampa plėšrūnų grobiu.