Kuoja – žuvis plačiai paplitusi daugelyje pasaulio šalių. Ji yra žinoma kiekvienam Lietuvos žvejui. Nors kuojos nėra vertinga žuvies rūšis, bet kiekvieną pavasarį pritraukia žvejoti tiek pradedančiuosius, tiek patyrusius žvejus.
Kuoja – priklauso karpinių šeimos žuvų šeimai.
Kuojos išvaizda:
- Kūnas – pailgas, iš šonų šiek tiek suplotas (su amžiumi tampa storesnis ir platesnis)
- Nugara lygi, tamsiai pilkos spalvos su šiek tiek žalsvu ar melsvu atspalviu
- Šonai ir pilvas – sidabriniai (kartais su gelsvu atspalviu)
- Žvynai – dideli, glaudžiai greta vienas kito
- Pelekai – skirtingų spalvų: pilvo, krūtinės ir analinės – raudonai oranžinės, o nugaros ir uodegos – pilki su žalsvu atspalviu
- Burna – maža su pailgesniu viršutiniu žandikauliu
- akys raudonai oranžinės
Kuojoms būdingas lėtas augimas. Pirmuosius trejus metus jos ilgis padidėja 4–5 cm, o vėliau šis skaičius sumažėja ir kas metus kuoja priauga 2–3 cm. 30 cm dydį atskiri egzemplioriai gali pasiekti tik sulaukę 10 metų. Maksimalus kuojos gyvenimo laikas yra 20 metų, o vidutinis gyvenimo laikas – 8-15 metų. Vidutinis svoris 250-450 gramų o didžiausias užfiksuotas kuojos svoris siekė 1,8 kg.
Gyvenimo būdas
Kuoja gyvena būriais. Kiekvienas būrys formuojasi priklausomai nuo žuvų amžiaus, todėl mažų žuvų būryje gali būti tik keli dideli egzemplioriai. Paprastai kuojos mieliau laikosi kuo arčiau kranto. Didesni individai pasirenka gilesnes vietas, o smulkmena laikosi sekliame vandenyje. Iš esmės kuojos laikosi nendrėmis ar žolėmis apaugusiose vietose. Kuojos žiemoja tankiuose būriuose, o ištirpus ledui persikelia į seklių, kur pradeda aktyviai maitintis prieš nerštą. Šiuo laikotarpiu būrio judėjimą galite pastebėti iš tolo, tačiau reikėtų atsižvelgti į tai, kad kuoja yra gana baikšti ir, iškilus pavojui, iš karto persikelią į kitą vietą.
Kuojos aktyviai maitinasi bet kuriuo paros metu ir gali ėsti ir gyvus organizmus, ir dumblius. Vasaros viduryje, kai gausu maisto, kuojų reikėtų ieškoti 2–3 metrų gylyje.
Žiemą kuojų būriai būna šalia vandens augalijos gilesnėse vietose. Žiemą kuojos kimba gerai, bet reikia atrasti jų būrį. Atėjus pavasariui kuoja palieka giliavandenes teritorijas ir plaukią į priekrantes, kur aktyviai maitinasi.
Kada neršia kuoja
Kuojų patinų ir patelių brendimo pradžios amžius skiriasi. Patinams brendimas trunka nuo dvejų iki ketverių metų, o patelėms – nuo trejų iki penkerių metų.
Nerštas prasideda balandžio mėnesį, kai vandens telkiniai atsilaisvina nuo ledo ir vanduo įšyla iki + 8-10°C. Prieš tai patinai yra apsirengę veisliniais drabužiais. Ant žvynų atsiranda šviesių dėmių, kurios vėliau patamsėja ir sukietėja, o po neršto išnyksta.
Vidutiniškai pats nerštas trunka 2-3 savaites ir įvyksta gegužės mėnesį. Veisimui patelės dažniausiai renkasi ramias užtvankas ir seklius vandenis su povandeniniais krūmynais ir gerai pašildytu vandeniu iki + 12–15 ° С. Priklausomai nuo amžiaus, patelės gali išneršti nuo 10 iki 150 tūkstančių įkrų (nuo 1 iki 1,5 mm skersmens) šviesiai geltonos spalvos. Dėl lipnaus apvalkalo jie gerai prilimpa prie vandens augmenijos.
Po 1-2 savaičių iš kiaušinėlių pasirodo jaunikliai. Pirmiausia jie maitinasi savo trynio maišelio turiniu, o paskui pereina prie mažo planktono ir augalų. Beveik visą laiką pakrančių tankmėje slepiasi nuo priešų. Antroje vasaros pusėje jaunoji karta palieka savo prieglaudas, būriuojasi į pulkus ir išplaukia į atvirus vandenis.
Kada geriausiai kimba kuoja
Pavasaris pripažintas geriausiu kuojų žūklės laiku. Ankstyvą pavasarį nendrės ir dumbliai dar neužpildė visos pakrantės erdvės, o tai labai palengvina žvejų užduotį. Kuojų pulkus galite rasti vietose, kurias gerai šildo saulė.
Vasaros žvejyba turėtų būti perkelta į vakarą arba ankstyvą rytą. Vasara kuoja mieliau maitinasi prieblandoje arba naktį.
Rudens periodu žuvys pasitraukią į gylį. Sėkmingai žvejoti galima naudojant feederį arba dugninę meškerę.
Žiemą kuojas gaudyti sėkmingiausiai pavyksta šaltomis ir saulėtomis dienomis.
