Kiek laiko egzistavo žmonija, tiek laiko žmonės žvejojo. Žvejyba Lietuvoje kartu su visuomenės raida vystėsi ir žuvų gaudymo būdai. Gyvenimas nestovi vietoje, o kasdien diegiamos naujos pažangios technologijos leidžia žvejams mėgėjams išbandyti įvairius povandeninių gyventojų gaudymo būdus. Visų pirma, reikia pasakyti, kad senovės žmonės žvejybą laikė išskirtinai maisto šaltiniu (tuo metu apie estetinį žvejybos proceso malonumą žmonės negalvojo).
Žuvis gaudydavo mėtant primityvius harpūnus ir akmenis. Sekliame vandenyje svaigino pagaliais. Kai žmonės vystėsi, jie pradėjo gaudyti žuvys ietimi. Tuo pat metu pradėtos naudoti pirmosios meškerės (prie plonos pagaliuko buvo rišamas siūlas (arba pintas ašutas), kurio gale pritvirtinamas iš kaulo išpjautas kabliukas, ant kurio uždėtas masalas).
Nuo seniausių laikų maisto gamyba buvo pagrindinis žmogaus užsiėmimas, nes tais atšiauriais laikais nebuvo kito būdo išgyventi. Be vaisių, šaknų, uogų ir javų rinkimo, senovės žmonės medžiojo ir sausumoje, ir vandenyje. Per pastaruosius trisdešimt tūkstančių metų prietaisai ir pati žvejyba bei žvejybos būdai labai pasikeitė, tačiau šių technikų esmė, kaip ir anksčiau, yra trys pagrindiniai veiksmai: surasti žuvį, užmušti ir ištraukti iš vandens.
Anksčiau, kaip ir dabar, buvo keli būdai gaudyti žuvį, pavyzdžiui, senovės žmonės žuvis svaigindavo mesdami sunkius daiktus: akmenis ar pagalius. Taip pat buvo įprasta žuvis gaudyti ietimi, specialia smailia lazdele, kuria žuvis pradurdavo netoli kranto. Senovės žmonės mokėsi pinti tinklus iš bambuko ir vynmedžių, žvejodavo ir kabliukais, nors pastarieji būdavo daromi iš akmenų ar gyvulių kaulų, vynmedžio pagalba tvirtinami prie plono pagaliuko galo austų arklių plaukų pagalba.
Kaip matote, iki šiol šiuolaikinis žmogus žvejodamas naudoja tuos pačius metodus, kurie buvo išrasti prieš daugelį tūkstančių metų. Tiesiog žūklės įrankiai patyrė daug pakeitimų. Dabar žmogui užtenka nueiti į parduotuvę, kur jis pamatys platų reikmenų asortimentą kiekvienam skoniui ir poreikiui. Nebereikia daryti žvejybos įrankių pačiam. Žmonijos susidomėjimas žvejoti nė kiek neišblėso, nepaisant to, kad šis užsiėmimas nebėra gyvybiškai svarbus žmogaus maisto šaltinis. Šiandien žvejyba ne tik malonus poilsis ir atsipalaidavimas, ji prilyginama sportui. Šiuo metu žvejyba skirstoma į mėgėjišką, pramoninę ir sportinę.
Kai ežerų pakraščius jau traukia ledas, neužšalusioje upėje spiningą dar galima užmesti. Žiema, tiesa, greitai primena apie save: krantai slidūs, pirštai stingsta, ant valo užšąla vandens lašeliai. Be to, kai […]
Rugsėjį ešeriai dar gainioja mailių palei žolynus, o po kelių savaičių toje pačioje vietoje gali būti visiškai ramu. Žuvys nebūtinai nustojo maitintis: vėstant vandeniui keičiasi smulkių žuvelių telkimosi vietos, o […]
Renkantis spiningą ešeriams vien užmetimo testo nepakanka. Du 2–10 g užmetimo testo kotai su ta pačia 3 g džigine sistemėle gali dirbti skirtingai: vienas užmetant pakankamai įlinks, o kitas – […]
Starkį dažnai sunkiau surasti nei suvilioti. Gali turėti jautrų blanką, ploną pintuką ir pilną dėžę gumų, bet jei masalas krenta ne ten, kur stovi žuvis, kibimo greičiausiai nebus. Starkių žūklėje […]
Gegužę lydekos dažnai ieškai visai kitur nei spalį. Sezono pradžioje pirmiausia tikrini seklesnį vandenį, žolės kraštus, įlankas ir nerštaviečių prieigas. Rudenį daugiau dėmesio tenka pašarinės žuvies būriams, briaunoms, šlaitams ir […]
Vėgėlių žvejyba prasideda tada, kai dauguma žvejų jau kraunasi daiktus namo. Šaltas vakaras, šlapias krantas, juoda upė ir kelios dugninės tamsoje. Ilgą laiką – nieko. Tada viršūnėlė du kartus linkteli […]
Kotas rankoje beveik nesijaučia. Ant valo kabo avižėlė, kuri prie įprasto spiningo pripratusiam žvejui iš pradžių atrodo juokingai lengva. Ant mažo kabliuko – kelių centimetrų guma arba dar trumpesnis silikoninis […]
Rudenį starkį neretai sunkiau surasti nei sugauti. Vasarą dirbusi briauna gali ištuštėti, pažįstama sekluma nurimti, o žuvis persikelti prie vagos, kieto dugno lopų ar visai į kitą gylį. Tada ir […]
Pirmą kartą atsisėdus prie dugninės viskas atrodo paprasta: šėrykla, kabliukas, masalas ir kantrybė. Prie vandens vaizdas greitai pasikeičia. Metimas turi gulti į pasirinktą tašką, šėryklą reikia priderinti prie srovės ar […]
Vobleriai lydekoms pastaraisiais metais tapo pagrindiniu masalu gaudant šį dantytą plėšrūną. Žvejybos parduotuvėse siūlomas lydekų žūklei skirtų voblerių asortimentas yra tiesiog nuostabus. Tokio voblerių, skirtų lydekoms, populiarumo priežastis – ypatingas jų kibimas, ypač esant dideliam plėšrūno aktyvumui. Lydeka paplitusi beveik visur, gyvena visų tipų vandens telkiniuose: upėse, ežeruose, rezervuaruose, upeliuose…
Upėtakio žūklėje masalų dėžutė retai būna svarbiausia. Kur kas lengviau suklysti dar nepadarius pirmo metimo: per garsiai nusileisti nuo skardžio, išlįsti virš kranto ar atsistoti tiesiai prieš gerą slėptuvę. Nedideliame […]
Lašišų žvejyboje masalas tėra viena dėlionės dalis. Dėžėje gali gulėti dešimtys voblerių ir vartiklių, bet jeigu mėtysite ne ten arba masalas visą laiką eis virš žuvies, jų pasirinkimas mažai ką […]
Lydekų žvejyba gyva žuvele nėra tokia mobili kaip spiningavimas, tačiau tuo pačiu reikalauja daug kruopštesnio pasiruošimo ir žvejybos organizavimo. Lydeka - yra viena populiariausių mūsų gėlo vandens telkinių plėšrūnų. Ji beveik visada alkana, išskyrus neršto laikotarpį, tad žvejoti galima ištisus metus (išskyrus neršto laikotarpį, kai žvejyba draudžiama).
Tinkamai parinktas spiningas lydekoms – patogus ir patikimas įrankis gaudant dantytąją. Lydekų žvejyba reikalauja iš žvejo žinių ir kantrybės. O kad kantrybės būtu daugiau reikia pasirinkti "teisingą" spiningą lydekoms. Kotas yra įrangos pagrindas. Pamėginkime kartu išsiaiškinti, kaip pasirinkti tinkamą spiningą lydekoms.
Karšių žvejyboje masalas retai būna pirmas kaltininkas. Jei šeriama tuščia vieta, galima kaitalioti slieką, dzikus, kukurūzą ar uodo trūklio lervas ir vis tiek sėdėti be rimtesnio kibimo. Kur kas daugiau […]
