Upėtakių esamos populiacijos būklė

Margasis upėtakis vertinga lašišinių (Salmonidae) šeimos žuvis. Mažuose, švariuose šaltavandeniuose upeliuose jis yra viena dominuojančių žuvų rūšių ir sudaro bendrijos branduolį. Lietuvoje Margasis upėtakis sutinkamas daugiau nei 180 upių ir upelių. Gausiausios margųjų upėtakių populiacijos randamos: Nemuno (20 intakų), Neries (17), Žeimenos (11), Merkio (26), Minijos (12), Veiviržo (11), Dubysos (9), Ventos (6), Bartuvos (5) ir Verknės (3) baseinuose (Praeivių žuvų būklės tyrimai Lietuvos upėse, 2010, 2011, 2012).

Tai rūšys, kurios šiuo metu nėra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą, bet jų populiacijos gali būti lengvai pažeidžiamos ir ateityje gali būti priskirtos nykstančiųjų rūšių kategorijai. Įsakymu nustatyta, kad globojamų žuvų rūšių išteklių atkūrimo darbai finansuojami iš valstybės biudžeto ir kitų lėšų. Būtent margųjų upėtakių ir 5 kiršlių veisimui pritaikomas Žuvininkystės tarnybos Trakų Vokės poskyris. Lietuvos upėse gyvena upėtakiai (Salmo trutta), kuriems pagal gyvenimo būdą būdingos 2 formos: anadrominė – praeivė (šlakys) ir sėsli forma – upėtakis. Atviruose lašišinio tipo upeliuose dažniausiai aptinkamos abi formos – praeiviai (šlakiai) ir sėsliai gyvenantys upėtakiai, o izoliuotuose tokių upelių dalyse dažniausiai sėsliai gyvena tik upėtakiai. Jų gausumas, paplitimas priklauso nuo upių dydžio ir ant jų esančių užtvankų kiekio.

Neries baseinas

Neries upėje upėtakiai aptinkami labai retai, dažniausiai būdavo sugaunamas vienas kitas individas. 2014 metais monitoringo stotyse upėtakių visai nebuvo sugauta. Vidutinio dydžio Neries intakuose upėtakių gausumas taip pat tradiciškai nėra didelis kadangi jose dominuoja šlakiai: Vilnioje – 0,9 ind/100m2 , Vokėje – 0,4 ind/100m2 , Tuo tarpu mažesnėse upėse – Musės ir Kenos upėse upėtakių gausumas yra vidutinis – 2,4 ind/100m2 . Iš tyrinėtų mažesnių upelių upėtakių gausumu išsiskyrė sekantys Neries intakai: aukštu gausumu – Žalesa, Riešė 8 -9 ind/100m2 , vidutiniu – Nemenčia, Bražuolė, Dūkšta, Veršupis, Laukysta ir Lomena – 3-6 ind/100m2 , žemu – Saidė, Bezdonė, Žiežmarą ir Lomena 0,5-2 ind/100m2 .

Margųjų upėtakių ižūvinimas

Pagal Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2019 m. plano projektą ketinama įveisti 1,56 mln. ungurių, 3 mln. lydekų, 1,2 mln. sterkų, 180 tūkst. lašišų, 125 tūkst. šlakių, 200 tūkst. margųjų upėtakių, 30 tūkst. kiršlių ir kitų žuvų. Žuvivaisa valstybiniuose vandens telkiniuose užsiima Žuvininkystės tarnyba prie ŽŪM pagal ŽŪM patvirtintas ir su Aplinkos ministerija suderintas programas.
Šiemet jau yra skirta 300 tūkst. eurų žuvims įsigyti iš privačių akvakultūros įmonių. Už šias lėšas planuojama įsigyti apie 200 tūkst. paaugintų lydekų jauniklių, kelis tūkstančius baltųjų amūrų ir margųjų plačiakakčių.
Žuvų įveisimas prasidės balandžio-gegužės mėnesiais ir tęsis iki lapkričio. Mokslinių tyrimų duomenys patvirtina, kad lėšos, skiriamos žuvų ištekliams gausinti ir apsaugoti, yra naudojamos racionaliai. Per pastaruosius 5 metus bendra žuvų biomasė ežeruose vidutiniškai padidėjo apie 1,5 karto, Kauno mariose – apie 4 kartus. (pagal aplinkos ministerijos duomenys).

Kokias galime daryti išvadas ? Vandens telkinių priežiūrai skiriamas didelis dėmėsis. Taip pat ir žvejų mėgėjų ženkliai didėja, kurie nubaido brakonierius. Tuo pačiu keičiasi ir žvejų kultūra. Jeigu ankščiau visi imdavo didžiausią leistiną limitą vienam žvejui tai dabar daugelis apsiriboja su mažesniu laimikio kiekių. Ir galvoja ne tik kaip pagauti, bet ir kaip išsaugoti ir mažiau žaloti pagautą žuvį kuri bus paleista augti toliau. Taip prisidedant prie upėtakių išteklių gerinimo. Pradėkime keistis patys ir žuvies bus daugiau!
Nei žvyno!