Faktai patikrinti pagal 2026 m. rugsėjo 11 d. galiojančią tvarką. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių suvestinė redakcija galioja nuo 2026 m. gegužės 14 d.

Žvejybos taisyklės dažniausiai „pakiša koją“ ne dėl vienos didelės nuostatos, o dėl išimčių. Vienai žuviai svarbus dydis, kitai – sezonas, trečiai dar prisideda laimikio kiekis ar telkinio režimas. 2026 m. atsirado ir naujų sąlygų dalyje vandens telkinių.

Ši atmintinė sudėta taip, kad prie vandens nereikėtų ieškoti atsakymo po kelis skirtingus puslapius. Čia rasite leidimus, įrankių ir kabliukų ribas, laimikio kiekius, žuvų dydžius, draudimo datas, žuvelės naudojimo sąlygas, lašišų ir šlakių režimą, vėžių gaudymą bei svarbiausias 2026 m. išimtis. Ji skirta vidaus vandenims: šios žvejybos taisyklės netaikomos Baltijos jūrai ir privatiems dirbtiniams vandens telkiniams.

Trumpai: ką pasitikrinti prieš išvyką

Klausimas	Bendra 2026 m. taisyklė
Ar turiu teisę žvejoti?	Reikia tinkamo leidimo arba dokumento, patvirtinančio nemokamos žvejybos teisę.
Kiek įrankių?	Iki 4 kitų mėgėjų žvejybos įrankių ir iki 5 bučiukų / samtelių vėžiams; iš judančios valties – iki 2 meškerių.
Kiek kabliukų?	Iki 6; stintoms ir seliavoms – iki 12.
Kiek žuvų galima pasiimti?	Taikomi atskirų rūšių vienetų limitai ir bendras 5 kg svoris; Kuršių mariose – 7 kg.
Ar dydis tinkamas?	Kai kurioms rūšims nustatytas minimalus dydis, sterkui ir lydekai – ir viršutinė riba.
Ar nėra draudimo?	Lydekos, sterkai, šamai, vėgėlės, salačiai, kiršliai ir kitos rūšys turi sezoninius draudimus.
Ar telkinys neturi išimties?	Kai kuriuose vandens telkiniuose ar upių ruožuose galioja griežtesnės vietinės sąlygos.

Žvejybos leidimai: bilietas, leidimas ar žvejo mėgėjo kortelė?

Žvejo mėgėjo bilietas

Žvejo mėgėjo bilietas suteikia teisę žvejoti valstybiniuose neišnuomotuose vandens telkiniuose, kuriuose nevykdoma limituota žvejyba. Bilietas įsigyjamas per ALIS, o trumpalaikiam bilietui taikomi ir kiti oficialiai numatyti įsigijimo būdai.

Žvejybos leidimas išnuomotam telkiniui

Jei valstybinis telkinys išnuomotas ir jame neorganizuojama limituota žvejyba, reikia tam telkiniui galiojančio leidimo. Jį išduoda žvejybos ploto naudotojas arba galima įsigyti per ALIS.

Žvejo mėgėjo kortelė

Žvejo mėgėjo kortelė reikalinga limituotos žvejybos vietose. Ji taikoma, pavyzdžiui, tam tikrais laikotarpiais gaudant lašišas, šlakius, upines nėges ar kitus limituotai žvejojamus išteklius.

Kas Lietuvoje gali žvejoti nemokamai

Nemokamai žvejoti turi teisę asmenys iki 18 metų, valstybinio socialinio draudimo pensininkai, išskyrus pareigūnų ir karių pensijų gavėjus, taip pat asmenys su negalia. Nemokamą teisę patvirtinantį dokumentą žvejybos vietoje reikia turėti su savimi. Limituotos žvejybos vietose gali būti taikomos kitokios sąlygos.

Keturias dienas per metus – vasario 16-ąją, kovo 11-ąją, liepos 6-ąją ir rugpjūčio 15-ąją – valstybiniuose vandens telkiniuose galima žvejoti be įprasto bilieto. Tai galioja tik ten, kur žvejyba neuždrausta ir nevykdoma limituota žvejyba.

Kiek meškerių ir kabliukų leidžiama naudoti

Pagal Aplinkos apsaugos departamento žvejybos įrankių atmintinę vienu metu leidžiama naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius vėžiams gaudyti ir 4 kitus mėgėjų žvejybos įrankius. Iš tų 4 įrankių ne daugiau kaip 2 gali būti naudojami su žuvele ar jos gabalėliu; stintų žvejybai ši dviejų įrankių riba netaikoma.

Žvejojant iš judančios valties ar kitos vandens transporto priemonės vienas žvejys gali naudoti ne daugiau kaip 2 meškeres. Sustojus ir priemonę įtvirtinus inkaru ar kitu būdu, taikoma įprasta bendra įrankių riba.

Bendras vienu metu naudojamų kabliukų skaičius negali viršyti 6. Stintoms ir seliavoms leidžiama iki 12 kabliukų. Dvišakis ar trišakis kabliukas laikomas vienu. Gaudant stintas arba seliavas ne nuo ledo, visas kitų rūšių sugautas žuvis, išskyrus plekšnes, reikia nedelsiant paleisti.

Kiek žuvų leidžiama pasiimti per vieną žvejybą

Rūšis / grupė	Leidžiamas kiekis per vieną žvejybą
Šamas	1 vnt.
Lydeka, sterkas, kiršlys, salatis, ūsorius	Ne daugiau kaip po 2 vnt.
Vėgėlė, ungurys	Ne daugiau kaip po 3 vnt.
Šapalas, meknė	Ne daugiau kaip po 5 vnt.
Bendras aukščiau išvardytų žuvų kiekis	Ne daugiau kaip 5 vnt.
Siauražnypliai vėžiai	Iki 50 vnt.
Rainuotieji ir žymėtieji vėžiai	Kiekis ir dydis neribojami

Kitų leidžiamų pasiimti žuvų bendras svoris per vieną žvejybą negali viršyti 5 kg, Kuršių mariose – 7 kg. Paskutinės sugautos žuvies svoris į šią ribą neįskaičiuojamas. Jei viena žuvis pati sveria daugiau už nustatytą normą, jos svoris taip pat neįskaičiuojamas į bendrą ribą.

Stintų sugavimo kiekis neribojamas. Kauno mariose neribojamas kuojų, plakių ir sidabrinių karosų kiekis, o šių trijų rūšių svoris neįskaičiuojamas į bendrą laimikio svorį. Invazinės žuvys į bendrą laimikį neįskaičiuojamos. Nedelsiant paleista gyva žuvis nelaikoma paimtu laimikiu.

Svarbi detalė: tinklelyje, skiaurėje ar kitu būdu apribojus žuvies laisvą judėjimą, ji jau laikoma laimikiu. Kiekvienas žvejys savo laimikį turi laikyti atskirai.

Leistini žuvų dydžiai 2026 m.

Žuvies ilgis matuojamas nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo. Per maža žuvis paleidžiama nedelsiant. Lydekų ir sterkų atveju tas pats galioja ir žuviai, viršijančiai nustatytą viršutinę dydžio ribą.

Rūšis	Leistinas dydis / riba
Šamas	Nuo 75 cm
Lašiša	Nuo 65 cm
Šlakis	Nuo 65 cm
Salatis	Nuo 55 cm
Vėgėlė	Nuo 45 cm
Ūsorius	Nuo 45 cm
Sterkas	50–65 cm
Lydeka	50–80 cm*
Kiršlys	Nuo 30 cm
Šapalas	Nuo 30 cm
Meknė	Nuo 30 cm
Lynas	Nuo 25 cm
Karpis	Nuo 40 cm
Baltasis amūras	Nuo 40 cm
Margasis plačiakaktis	Nuo 40 cm
Siauražnyplis vėžys	Nuo 10 cm
Margasis upėtakis (limituota žvejyba)	30–40 cm**

50–80 cm lydekos dydžio ribojimas netaikomas Taisyklių 2 priede nurodytose upėse ir jų ruožuose. 7 priedo telkiniuose leidžiama pasiimti tik ne mažesnę kaip 65 cm lydeką ir ne mažesnį kaip 65 cm sterką, laikantis specialaus vienetų limito bei sonarų taisyklės.

Žvejybos draudimai pagal rūšį ir datą

Rūšis	Draudžiama gaudyti
Lydeka	Vasario 1 d. – balandžio 30 d.
Sterkas	Kovo 1 d. – gegužės 31 d.
Salatis	Balandžio 1 d. – gegužės 15 d.
Kiršlys	Kovo 1 d. – gegužės 15 d.
Margasis upėtakis	Spalio 1 d. – gruodžio 31 d.
Sykas	Spalio 1 d. – gruodžio 31 d.
Vėgėlė	Gruodžio 15 d. – sausio 31 d.
Žiobris	Gegužės 15 d. – birželio 15 d.
Šamas	Lapkričio 1 d. – balandžio 1 d.
Siauražnyplis vėžys	Spalio 15 d. – liepos 15 d.
Karšis Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose	Balandžio 20 d. – gegužės 20 d.; netaikoma karšių žvejybai polderiuose
Ungurys Kuršių mariose	Gaudyti draudžiama

Draudimo laikotarpio pirmoji ir paskutinė dienos įskaičiuojamos. Tuo metu netyčia sugauta žuvis paleidžiama iš karto į tą patį vandens telkinį. Saugomose teritorijose, limituotos žvejybos vietose ir atskiruose ruožuose gali galioti papildomi ribojimai.

Rūšys, kurių gaudyti negalima visus metus

Visus metus draudžiama gaudyti skersnukius, vijūnus, jūrines nėges, mažąsias nėges, nėgių vingilius, aštriašnipius eršketus, sterles ir plačiažnyplius vėžius. Sugautus šių rūšių gyvūnus reikia nedelsiant paleisti. Tas pats principas taikomas ir kitiems saugomų rūšių sąrašuose esantiems vandens gyvūnams, kai jų gaudymas neleidžiamas.

Gyva žuvelė ir žuvies gabalėlis: svarbi 2026 m. taisyklė

Nuo sausio 2 d. iki balandžio 30 d. žuvelę naudoti masalui draudžiama. Kuršių mariose šis ribojimas netaikomas. Žuvies gabalėlį tuo laikotarpiu naudoti leidžiama. Praktinę šio būdo pusę plačiau aptariame straipsnyje apie lydekų žvejybą gyva žuvele.

Masalui negalima naudoti invazinių gyvūnų. Draudžiamos ir žvejybos taisyklėse išvardytos saugomos ar specialiai reglamentuojamos žuvys bei vėžiai.

Kiršlių, margųjų upėtakių, lašišų ir šlakių negalima žvejoti natūralios kilmės masalais – sliekais, vabzdžiais, lervomis ir panašiai. Gaudant salačius draudžiama vienu metu naudoti daugiau kaip du masalus.

Masalinių žuvelių gaudymas

Masalui skirtas žuveles leidžiama gaudyti vienu tinkliniu samteliu. Jo skersmuo turi būti ne didesnis kaip 1 m, o tinklo akutė – ne didesnė kaip 10 mm.

Per vieną žvejybą vienas žvejys gali sugauti iki 30 karosų, kuojų, ešerių ir kitų leidžiamų rūšių žuvų jauniklių masalui. Į šį limitą nepatenka plėšriosios, taisyklėse specialiai saugomos ir globojamos žuvys – tokiu būdu jų gaudyti negalima.

Lašišos ir šlakiai: atskiras režimas

Plačiau apie lašišą Lietuvoje skaitykite atskirame rūšies straipsnyje. Lašišų ir šlakių žvejyba turi atskirą režimą, kuris keičiasi per metus. Oficialias laikotarpių, telkinių ir leidimų sąlygas skelbia Aplinkos apsaugos departamentas. Dalis laikotarpių yra limituoti, kai kur reikalinga žvejo mėgėjo kortelė, o rudenį galioja papildomi upių ir ruožų ribojimai.

Sausio 1 d.–balandžio 30 d. nustatytuose telkiniuose, turint žvejo mėgėjo kortelę ir žvejojant leidžiamu paros metu, galima pasiimti vieną ne mažesnę kaip 65 cm lašišą arba vieną ne mažesnį kaip 65 cm šlakį. Gegužės 1 d.–rugpjūčio 31 d. lašišas ir šlakius gaudyti draudžiama. Rugsėjo 1 d.–spalio 15 d. visas sugautas lašišas ir šlakius privaloma paleisti. Rugsėjo 16 d.–spalio 15 d. Taisyklių 3 priedo upių ruožuose galioja kortelės arba nemokamos žvejybos teisės reikalavimas, o dalyje vietų žvejyba apskritai uždrausta. Spalio 16 d.–gruodžio 31 d. lašišas ir šlakius gaudyti draudžiama.

Vilnioje nuo žiočių iki Kenos žiočių ir Žeimenoje nuo žiočių iki Lakajos žiočių lašišas, šlakius, kiršlius ir marguosius upėtakius privaloma paleisti. Rudenį papildomi draudimai taikomi ir Taisyklių 4–6 prieduose nurodytuose lašišų bei šlakių migracijos ir neršto ruožuose.

Kitos limituotos rūšys: margasis upėtakis, sykas ir upinė nėgė

Margąjį upėtakį nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 30 d. leidžiama žvejoti, tačiau pasiimti iki 2 žuvų, kurių dydis 30–40 cm, galima tik turint žvejo mėgėjo kortelę Merkyje nuo Ožkelaičių tilto iki Lietuvos ir Baltarusijos valstybinės sienos. Praktinę žūklės dalį rasite atskirame gide apie upėtakių žvejybą Lietuvoje.

Sykų žvejyba leidžiama tik nustatytuose vandens telkiniuose ir yra limituota; nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. sykus gaudyti draudžiama.

Upinių nėgių žvejyba taip pat limituota. Balandį bei birželio 1 d.–gruodžio 31 d. jas leidžiama gaudyti tik nustatytuose vandens telkiniuose su žvejo mėgėjo kortele; per vieną žvejybą leidžiama sugauti iki 50 vnt. Nemokamos žvejybos teisę turinčiam asmeniui – iki 10 vnt. gegužę upinių nėgių žvejyba neleidžiama.

Vėžių gaudymo taisyklės

Plačiažnypliai vėžiai

Plačiažnyplius vėžius gaudyti draudžiama. Atsitiktinai sugautas vėžys paleidžiamas iš karto.

Siauražnypliai vėžiai

Siauražnyplių vėžių sezonas trunka nuo liepos 16 d. iki spalio 14 d. Mažiausias leidžiamas dydis – 10 cm. Vienam žvejui per vieną žvejybą leidžiama pasiimti iki 50 vėžių, naudojant ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius.

Rainuotieji ir žymėtieji vėžiai

Rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių dydis bei kiekis neribojami. Jiems gaudyti bučiukų ir samtelių skaičius neribojamas; leidžiama gaudyti ir rankomis bei graibštais. Tokios žvejybos metu sugauti plačiažnypliai, siauražnypliai vėžiai ar žuvys turi būti nedelsiant paleisti. Bendri telkinio ar sezono žvejybos draudimai vis tiek galioja.

2026 m. specialios žvejybos taisyklės 7 priedo telkiniuose

Nuo 2026 m. gegužės 14 d. Taisyklių 7 priede nustatyta speciali tvarka jame išvardytiems vandens telkiniams. Jos tikslas – mažinti karpinių žuvų gausą ir kartu sustiprinti plėšriųjų žuvų apsaugą.

Taisyklė	Kas taikoma 7 priedo telkiniuose
Karpinės žuvys	Žvejojamos nemokamai, išskyrus Biržulio ežerą; kiekis neribojamas, išskyrus lynus.
Plėšriosios žuvys	Leidžiama žvejoti tik dirbtiniais masalais.
Įrankių skaičius	Vienam žvejui – ne daugiau kaip 1 įrankis.
Lydeka ir sterkas	Per vieną žvejybą galima pasiimti 1 lydeką ir 1 sterką, abu ne mažesnius kaip 65 cm.
Sonaras / žuvų aptikimo prietaisas	Jei naudojamas arba turimas, visas sugautas lydekas ir sterkus privaloma nedelsiant paleisti.

Kuriems telkiniams taikomas 7 priedo režimas

Į 2026 m. 7 priedo sąrašą įtraukti: Alovė, Antakmenių ežeras, Biržulis, Dviragis, Gėlių ežeras, Ilgės ežeras, Ilmėdas, Imbradas, Kalvių ežeras, Kampuolis, Kaviškis, Kiaunas, Kiementas, Mūšėjus, Lūkstas, Mosėdžio I tvenkinys, Neveiglas, Paršežeris, Prapuntas, Riešė, Savistas, Simno ežeras, Širvys, Šventas, Veisiejis, Zapsys ir Žiezdrelis.

Daliai 7 priedo telkinių nustatytos papildomos sąlygos. Biržulyje nuo navigacijos sezono pradžios iki liepos 31 d. draudžiama žvejoti iš vandens transporto priemonių. Ilgės ežere žvejyba draudžiama nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. Riešėje ir Švente draudžiama gaudyti baltuosius plačiakakčius. Veisiejo ežero dalyje, patenkančioje į Niedaus ornitologinį draustinį, žvejyba draudžiama nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d.

2026 m. išimtis aukšto meistriškumo sporto varžyboms

Aukšto meistriškumo sporto varžybose, iš anksto suderinus su Aplinkos apsaugos departamentu, dalyviams gali būti leidžiama iki varžybų pabaigos laikinai turėti žuvis, kurių dydis ar žvejyba tuo metu ribojama. Po varžybų tokios žuvys turi būti paleistos pagal suderintas sąlygas. Ši išimtis netaikoma įprastai mėgėjų žvejybai.

Kur žvejoti apskritai draudžiama

Ištisus metus mėgėjų žvejyba draudžiama Jūros upėje nuo Tauragės miesto vandenvietės užtvankos iki Tauragės „Versmės“ gimnazijos ir 500 m žemiau Balskų užtvankos; Nemune nuo Kauno HE užtvankos iki 500 m žemiau jos; Šventojoje nuo kelio Kavarskas–Kurkliai tilto iki Kavarsko užtvankos ir nuo A. Vienuolio gatvės tilto Anykščiuose iki Anykščių užtvankos. Draudimas galioja ir Kuršių mariose tarp Atmatos ir Skirvytės arčiau kaip 1 km nuo kranto, Kniaupo įlankoje, Krokų lankos botaniniame-zoologiniame draustinyje, valstybiniuose gamtiniuose rezervatuose ir kitose žvejybos taisyklėse nurodytose saugomose teritorijose bei valstybiniuose akvakultūros tvenkiniuose, jei nenustatyta išimtis.

Prie nuolatinių draudimų prisideda sezoniniai ruožai. Liepos 1 d.–gruodžio 1 d. žvejyba draudžiama Taisyklių 6 priede nurodytuose Nemuno ruožuose. Spalio 1 d.–gruodžio 31 d. žvejyba draudžiama Taisyklių 2 priede nurodytose upėse; nuo 2026 m. į šį režimą įtrauktos ir Šalčia nuo žiočių iki Visinčios žiočių bei Šyša aukščiau Šilutės žuvų pralaidos. Rugsėjo 16 d.–spalio 15 d. ir spalio 16 d.–gruodžio 31 d. papildomi reikalavimai taikomi atitinkamai 3–5 prieduose nurodytuose lašišų bei šlakių ruožuose.

Ruožų sąrašai ilgi ir labai konkretūs. Prieš žvejybą nepažįstamoje upėje tikrinkite ne tik rūšies draudimo datą, bet ir tai, ar pasirinkta vieta nepatenka į Taisyklių 2–6 priedų ruožą.

Povandeninė žvejyba

Vidaus vandenyse povandeninė žvejyba leidžiama nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 30 d., tik taisyklėse numatytuose vandens telkiniuose ir nuo saulėtekio iki saulėlydžio. Reikia turėti ryškiai matomą plūdurą ir peilį. Draudžiami ilgesni kaip 120 cm povandeninės žūklės šautuvai ir platesni kaip 10 cm strėlių antgaliai.

Draudžiama šaudyti žuvis iš valties, braidant ar einant pakrante. Neleidžiama povandeninė žvejyba maudyklose ir arčiau kaip 50 m nuo jų. Gaudant žuvis, išskyrus ungurius, negalima naudoti dvišakių ar daugiašakių strėlės antgalių. Rūšių, dydžių ir sezoniniai apribojimai galioja ir povandeninei žvejybai. Baltijos jūrai taikomos atskiros žvejybos taisyklės.

Draudžiami žvejybos būdai ir veiksmai

Draudžiami elektros žūklės prietaisai, ūdos, žeberklai, prie meškerykočio nepritvirtinti plūdrūs įrankiai, išskyrus žvejybą nuo ledo, šaunamieji ir pneumatiniai ginklai, išskyrus teisėtą povandeninės žūklės šautuvą, ilgesnės kaip 40 cm prie žvejybos įrankių pritvirtintos gumos ir verslinei žvejybai skirti tinkliniai įrankiai. Negalima žvejoti naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, autonominius kvėpavimo aparatus, taip pat duriamaisiais, smogiamaisiais ar neteisėto užkabinimo būdais.

Mėgėjų žvejybos būdu sugautomis žuvimis ar iš jų pagamintais produktais prekiauti negalima. Žvejojant ant ledo privaloma turėti du lanksčia jungtimi sujungtus smaigus ir laikyti juos lengvai pasiekiamoje vietoje. Prieš žvejybą ir po jos 5 m spinduliu nuo žvejybos vietos reikia surinkti šiukšles.

Ką daryti su per maža, per didele ar draudžiama žuvimi

Atsakymas trumpas: paleisti iš karto į tą patį vandens telkinį. Tai galioja ir tada, kai žuvis atrodo sunkiai gyvybinga. Netinkamo dydžio ar tuo metu draudžiamos žuvies pasilikimas laikomas pažeidimu nepriklausomai nuo jos būklės.

Matavimo priemonę geriausia turėti dar prieš pirmą metimą. Spėjimas „atrodo maždaug penkiasdešimt“ ypač rizikingas gaudant lydekas, sterkus, lašišas, šlakius ir kitas dydžiu ribojamas rūšis.

Dažniausiai painiojamos 2026 m. žvejybos taisyklės

Teiginys	Kaip yra iš tikrųjų
„Lydeką galima pasiimti nuo 50 cm ir be viršutinės ribos.“	Ne. Pagal bendrą taisyklę leidžiamas dydis 50–80 cm; yra išimčių 2 priedo upėse.
„Sterko minimalus dydis 45 cm.“	Nebetaikoma pagal dabartinę bendrą taisyklę: sterkas turi būti 50–65 cm.
„Su gyva žuvele pavasarį galima nuo balandžio 21 d.“	Ne. Bendras draudimas naudoti žuvelę galioja iki balandžio 30 d. imtinai.
„Jei žuvį laikau tinklelyje, ji dar neskaičiuojama į laimikį.“	Skaičiuojama.
„Nemokama žvejybos diena leidžia žvejoti visur.“	Ne. Ji nepanaikina žvejybos draudimų ir savaime nesuteikia teisės limituotai žvejybai.
„Turint sonarą 7 priedo telkinyje galima pasiimti 65 cm lydeką.“	Ne. Naudojant arba turint žuvų aptikimo prietaisą lydekos ir sterkai ten paleidžiami.
„Margąjį upėtakį galima pasiimti bet kur, jei jis didesnis nei 30 cm.“	Ne. Paimti leidžiama tik limituotoje žvejyboje nustatytame Merkio ruože; leidžiamas dydis 30–40 cm, iki 2 vnt.
„Jei draudimo pabaiga sutampa su savaitgaliu, draudimas baigiasi anksčiau.“	Ne. Draudimo pirmoji ir paskutinė dienos įskaičiuojamos; senoji savaitgalio išimtis nebetaikoma.

FAQ: žvejybos taisyklės Lietuvoje 2026

Kiek meškerių galima naudoti vienu metu?

Bendra taisyklė leidžia naudoti iki 4 mėgėjų žvejybos įrankių, be to, atskirai leidžiami iki 5 bučiukų ar samtelių vėžiams gaudyti. Iš judančios valties – iki 2 meškerių. Atskiruose telkiniuose gali būti nustatyta mažesnė riba.

Kiek lydekų galima pasiimti?

Pagal bendrą tvarką per vieną žvejybą leidžiama pasiimti iki 2 lydekų, laikantis 50–80 cm dydžio ribos. Taisyklių 2 priedo upėse ir ruožuose ši dydžio riba netaikoma. 7 priedo telkiniuose leidžiama pasiimti vieną ne mažesnę kaip 65 cm lydeką, o naudojant arba turint žuvų aptikimo prietaisą visas lydekas ir sterkus reikia paleisti.

Kada 2026 m. draudžiama gaudyti lydekas?

Nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d. imtinai.

Kada draudžiama gaudyti sterkus?

Nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. imtinai.

Kiek kilogramų žuvies galima pasiimti?

Bendra svorio riba – 5 kg, Kuršių mariose – 7 kg. Stintų kiekis neribojamas, o Kauno mariose kuojų, plakių ir sidabrinių karosų kiekis bei svoris į bendrą limitą neįskaičiuojami. Atskiroms rūšims kartu taikomi vienetų limitai.

Ar galima žvejoti gyva žuvele balandį?

Pagal bendrą tvarką – ne. Nuo sausio 2 d. iki balandžio 30 d. žuvelę naudoti masalui draudžiama, išskyrus Kuršių marias. Žuvies gabalėlis leidžiamas.

Ar nemokamą žvejybos dieną nereikia jokio leidimo?

Valstybiniuose telkiniuose, kuriuose žvejyba neuždrausta ir nevykdoma limituota žvejyba, tomis dienomis įprasto bilieto nereikia. Visi kiti draudimai, dydžiai, sezonai ir laimikio limitai lieka galioti.

Prieš išvykstant prie vandens

2026 m. žvejybos taisyklės seniai nebetelpa į vieną žuvų dydžių lentelę. Tai pačiai rūšiai gali būti taikomas sezoninis draudimas, dydžio riba, vienetų limitas ir dar atskira konkretaus telkinio išimtis. Prieš išvyką pradėkite nuo keturių dalykų: rūšies, datos, telkinio ir leidimo tipo.

Ši atmintinė apima pagrindines 2026 m. visoje šalyje taikomas vidaus vandenų taisykles ir svarbiausias galiojančias išimtis. Tikslios 2–7 priedų upių atkarpos, limituotos žvejybos sąlygos ir saugomų teritorijų režimai gali keistis ar būti siauresni už bendrąją tvarką. Konkrečią vietą prieš žvejybą visada tikrinkite pagal galiojančią oficialią informaciją.