Dugninė žvejyba – vienas universaliausių ir populiariausių žvejybos būdų Lietuvoje. Šis metodas puikiai tinka pradedantiesiems, nes leidžia gaudyti įvairias žuvų rūšis pačiame dugne. Nuo karšių ir lynų iki šamų ar karpių – daugelį žuvų galima sugauti šiuo būdu. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra dugninė žvejyba ir kokios įrangos reikia norint pradėti. Taip pat sužinosite, kokius masalus bei jaukus naudoti ir kaip pasirinkti tinkamą vietą bei laiką žvejybai.

Kas yra dugninė žvejyba

Visų pirma, svarbu suprasti, kas yra dugninė žvejyba. Tai žūklės būdas, kai masalas pateikiamas pačiame vandens dugne. Masalą dugne vienoje vietoje laiko prie valo pritvirtintas svarelis arba speciali šėryklėlė. Žuvis paprastai užkimba paimdama masalą nuo dugno. Šis būdas leidžia sugauti daugumą vadinamųjų dugninių žuvų: karšius, lynus, šamus, plakius, karpius ir kitas dugne besimaitinančias žuvis.

Kokios įrangos reikia dugninei žvejybai

Norint pradėti dugninę žūklę, būtina turėti tinkamus žvejybos įrankius. Dugninės žvejybos įranga susideda iš šių dalių:

Meškerė

Rekomenduojamas dugninės meškerės ilgis – apie 2,7– 4,2 m. Tinka tiek feeder tipo, tiek klasikinė dugninė meškerė. Pasirinkite užmetimo svorį pagal telkinį: ežerams pakanka meškerės su 60 – 100 g užmetimo testo, o upėms geriau rinktis nuo 100 g. ir daugiau, priklausomai nuo upės ir srovės. Taip pat naudinga, jei meškerė turi kelias skirtingo jautrumo keičiamas viršūnėles – tai padės geriau matyti kibimą įvairiomis sąlygomis.

Ritė

Dugninės žvejybos ritei rekomenduojamas dydis yra 3000–5000 (pagal ritės numeraciją). Ritė turi būti tvirta ir turėti patikimą stabdžio mechanizmą. Karpių ar šamų žvejybai pravartu rinktis ritę su vadinamąja baitrunner funkcija.

Valas

Pagrindiniam dugninės žvejybos valui dažniausiai naudojamas monofilamentinis valas, kurio storis apie 0,20–0,28 mm – tai universalus pasirinkimas. Taip pat galima naudoti pintą valą (apie 0,10–0,16 mm skersmens). Pintas valas suteikia daugiau jautrumo kibimui, tačiau neturi tamprumo. Dėl to pradedantiesiems geriau pradėti nuo monofilamentinio valo.

Pavadėliai ir kabliukai

Pavadėlis – tai plonesnis valas, prie kurio rišamas kabliukas. Rekomenduojamas pavadėlio storis 0,10–0,16 mm, o ilgis gali būti apie 30–70 cm. Kabliuko dydį reikėtų parinkti pagal tai kokią žuvį gaudote – dažniausiai naudojami nedideli Nr. 10–16 kabliukai, kurie tinka daugumai žuvų.

Šėryklėlė arba svarelis

Norint užlaikyti masalą dugne, naudojama šėryklėlė (specialus mažas metalinis arba plastikinis narvelis jaukui) arba paprastas svarelis. Pradedantiesiems patogu naudoti šėryklėlę, kurioje buna jaukas. Šėryklėlė ne tik išlaiko masalą dugne vienoje vietoje, bet ir po truputį vilioja žuvis skleidžiamu jauku. Šėryklėlių būna įvairių tipų (spiralinės, atviros „open feeder“, narvelio tipo) – galima pasirinkti pagal poreikį. Svorį rinkitės pagal vandens gylį ir srovę. Stipriai srovei prireiks sunkesnio svarelio ar šėryklėlės, kad masalas liktų dugne vietoje.

Turint visą reikiamą įrangą, kitas žingsnis – teisingai ją surinkti.

Kokie masalai tinka dugninei žvejybai

Masalų pasirinkimas dugninei žvejybai yra tikrai platus. Juos galima suskirstyti į tris kategorijas: gyvi masalai, augaliniai masalai ir dirbtiniai masalai. Kiekviena masalų rūšis turi savo privalumų, tad verta išbandyti skirtingus variantus.

Gyvi masalai

Gyvi masalai skleidžia natūralų judesį ir kvapą, kuris labai vilioja dugnine meškere gaudomas žuvis. Populiariausi gyvi masalai yra šie:

• Sliekai (naudojami universalūs mėšliniai ar naktiniai sliekai)
• Uodo trūklio lervos (dar vadinami„matylius“)
• Musės lervos (dzykai)

Augaliniai masalai

Augalinės kilmės masalai yra nebrangūs ir lengvai prieinami. Jie ypač pasiteisina gaudant karpius, karosus ar kitas taikias žuvis. Dažniausiai naudojami augaliniai masalai:

• Kukurūzai
• Perlinės kruopos
• Žirniai
• Duona
• Tešla

Dirbtiniai masalai

Dirbtiniai masalai gali būti naudojami kartu su gyvais ar augaliniais masalais, siekiant padidinti patrauklumą. Jie dažnai padeda iškelti masalą šiek tiek virš dugno arba suteikia papildomą kvapą. Keletas pavyzdžių:

• Kvapnios putplasčio masalo imitacijos, pavyzdžiui, ryškiaspalviai „kukurūzų“ gabalėliai iš putų.
• Plaukiojantys boiliai, 8-12mm plūduriniai rutuliukai

Kaip jaukinti žuvis dugninėje žvejyboje

Tinkamas jaukinimas padeda privilioti žuvis į jūsų žvejybos vietą. Pateikiame kelis patarimus, kaip efektyviai jaukinti žuvis dugninėje žvejyboje:

• Naudokite specialų pašarą. Rinkitės žūklės parduotuvėse parduodamus pašarus, pritaikytus dugninėms žuvims (pvz., karšių, lynų, karpių jaukus).
• Sunkinkite jauką. Sumaišykite pašarą su šiek tiek žemės ar molio. Taip mišinys taps sunkesnis ir greičiau nuskęs į dugną, o srovė jo neišnešios.
• Įmaišykite gyvų masalų. Į jauką pridėkite žiupsnelį gyvų masalų – kapotų sliekų arba uodo trūklio lervų. Gyvi masalai jauke dar labiau vilios žuvis.

Taip pat naudinga jaukinti vietą dar prieš pradedant žvejoti. Prieš užmetant sistemėlę su kabliuku, galite kelis kartus užmesti vien šėryklėlę su jauku (be kabliuko). Taip jus pateiksite daugiau jauko į žvejybos tašką pradedant žvejyba ir greičiau priviliosite žuvis.

Kur žvejoti dugnine meškere

Net ir turint gerą įrangą bei masalus, didelę įtaka lemia tinkamos žvejybos vietos parinkimas. Dugninė žvejyba tinka tiek stovinčiam vandeniui, tiek upėms – svarbu žinoti, kuriose vietose žuvys maitinasi dažniausiai.

Ežeruose ir tvenkiniuose:

• Rinkitės vietas netoli kranto, kur gylis yra apie 1,5–3 m. Tokiuose gyliuose dažnai maitinasi karšiai, karosai ir kitos taikios žuvys.
• Ieškokite plotų prie vandens augalų arba šalia dugno nelygumų (šlaitų, duobių kraštų). Tokiose vietose žuvys mėgsta slapstytis ir maitintis.

Upėse:

• Žvejokite vietose, kur lėtesnė srovė – pavyzdžiui, užuovėjose, sūkurių pakraščiuose ar ramios tėkmės zonose šalia kranto.
• Taikykitės į upės duobes ar gilesnes atkarpas, ypač jei aplink jas yra ramios vandens zonos. Toje aplinkoje dugninės žuvys dažnai telkiasi maitintis.

Kada geriausia žvejoti dugnine

Žuvų aktyvumas priklauso nuo paros meto ir oro sąlygų, todėl verta derinti žvejybos laiką prie žuvų elgsenos. Pagrindiniai sėkmingos dugninės žvejybos laikotarpiai:

• Ankstyvas rytas: Auštant, maždaug nuo 4:30 iki 9:00 val., daugumos žuvų kibimas būna aktyviausias. Tai metas, kai žuvys intensyviai maitinasi po nakties.
• Vakaras: Prieš saulei leidžiantis, apie 18:00–22:00 val., žuvys suaktyvėja. Vakarais, ypač vasarą, vanduo po dienos karščio atvėsta, ir daugelis žuvų išplaukia maitintis.
• Apsiniaukusios dienos: Debesuotas, šiltas oras dažnai pagerina kibimą. Tokiu oru žuvys jaučiasi drąsiau negu ryškiai saulėtą dieną, tad net ir dienos metu gali būti aktyvesnės.

Žinoma, kiekviename telkinyje situacija gali skirtis, bet šios tendencijos galioja daugeliu atvejų.

Dažniausios pradedančiųjų klaidos

Nepaisant visų patarimų, naujokai žvejai neretai daro klaidų. Svarbu jas atpažinti ir stengtis išvengti. Štai keletas dažnų pradedančiųjų klaidų dugninėje žvejyboje:

• Netinkamas kabliuko ar pavadėlio dydis. Pradedantieji neretai pasirenka per didelį kabliuką arba per ilgą pavadėlį. Dėl to žuviai sunku praryti masalą, o kibimą pastebėti darosi sunkiau.
• Pernelyg minkštas jaukas. Jei pašaro konsistencija per minkšta, jis išbyra iš šėryklėlės dar nepasiekęs dugno.
• Įranga neatsižvelgiant į sąlygas. Jei naudojate per lengvą meškerę arba per mažą svarelį stiprioje upės srovėje, masalo nepavyks išlaikyti norimoje vietoje, o kibimą pastebėti bus sunku. Visada derinkite meškerės tvirtumą ir svarelio svorį prie žūklės sąlygų.
• Per dažnas permetimas. Nuolatinis masalo ištraukinėjimas ir užmetimas gali baidyti žuvis. Geriau palaukite ilgiau, ypač jei prieš tai vietą jau užjaukinote – kantrybė dažnai atneša geresnių rezultatų.

Teisiniai reikalavimai Lietuvoje

Galiausiai, nepamirškite laikytis teisinių žvejybos reikalavimų. Lietuvoje mėgėjų žvejybai reikia įsigyti žvejo bilietą (žvejybos leidimą) ir laikytis nustatytų mėgėjų žvejybos taisyklių. Pradedantiesiems žvejams svarbu susipažinti su taisyklėmis dar prieš pradedant žvejoti. Taisyklėse aiškiai nustatyta, kokiu laikotarpiu draudžiama gaudyti tam tikras žuvų rūšis. Taip pat jose apibrėžti mažiausi leistini sugautos žuvies dydžiai ir leistinas laimikio kiekis. Be to, galioja bendri etikos principai – gerbti gamtą, nešiukšlinti ir humaniškai elgtis su laimikiu. Naujausią informaciją apie žvejybos leidimus ir draudimus rasite oficialiuose šaltiniuose (pvz., Aplinkos ministerijos svetainėje).

Pabaigai

Apibendrinant, dugninė žvejyba – tai ramus, efektyvus ir universalus būdas pradėti žvejoti. Šis žūklės metodas puikiai tinka pradedantiesiems, nes padeda perprasti žuvų elgseną, masalų pasirinkimą ir tinkamos žūklavietės paiešką. Svarbiausia – kantrybė, tinkama pagrindinė įranga ir šiek tiek praktikos. Tuomet pirmasis solidus laimikis netrukus nudžiugins pradedantį žvejį!