Lietuvos Baltijos priekrantėje žvejai gaudyklėmis gaudo stintas, strimeles ir žiobrius. Į tas pačias gaudykles patenka ir žuvų jauniklių bei kitų nepageidaujamų žuvų. Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkai kartu su priekrantės žvejais pradėjo tyrimą: aiškinsis, kaip sumažinti priegaudą.
Apie projektą universitetas pranešė 2026 m. lapkričio 19 d.
Gaudyklės tapo svarbiausiu priekrantės žvejybos įrankiu
Ilgą laiką Lietuvos priekrantėje vyravo statomieji tinklai. Maždaug prieš dešimtmetį gaudyklių čia imta naudoti gerokai daugiau. Klaipėdos universiteto duomenimis, pagal sugaunamų žuvų kiekį jos dabar yra svarbiausias priekrantės žvejybos įrankis.
Gaudyklėmis žvejojamos stintos, strimelės, žiobriai, karšiai ir starkiai. Į jas taip pat patenka invaziniai juodažiočiai grundalai. Patikimų duomenų apie nepageidaujamų žuvų kiekį ir mirtingumą kol kas trūksta.
Pirmiausia – įvertinti priegaudą
Pirmiausia mokslininkai tirs dabar naudojamas gaudykles: nustatys sugautų žuvų rūšis, matuos jų dydį ir vertins priegaudos sudėtį. Šie duomenys taps pagrindu vėlesniems bandymams, kuriuose bus lyginamas įprastų ir pakeistų gaudyklių veiksmingumas.
Klaipėdos universiteto pranešime išskiriamos dvi specializuotų gaudyklių grupės: vienos skirtos karšiams, starkiams ir žiobriams, kitos – stintoms bei strimelėms. Viešai paskelbtų tyrimų temų sąraše taip pat numatytas grundalų gaudyklių priegaudos vertinimas. Žuvų dydis ir elgsena skiriasi, todėl vienai žvejybai tinkantis konstrukcijos sprendimas nebūtinai tiks kitai.
Projekto vadovas, Klaipėdos universiteto mokslininkas dr. Robertas Staponkus, pažymi, kad gaudyklių naudojimas plito sparčiau, nei buvo tiriamas jų poveikis.
Kaip bus tobulinamos gaudyklės?
Mokslininkai numato išbandyti selektyvumo langus, specialias ištrūkimo angas ir skirtingo akių dydžio tinklo intarpus. Tokie pakeitimai galėtų padėti mažoms žuvims ištrūkti iš gaudyklės dar prieš ją iškeliant.
Iškėlus gaudyklę, laimikį tenka rūšiuoti, o gyvybingas nepageidaujamas žuvis – paleisti atgal į jūrą. Jei dalis jų ištrūktų anksčiau, sumažėtų sužalojimo ar žūties rizika ir rūšiavimo krūvis. Bandymų metu tyrėjai lygins įprastų ir pakeistų gaudyklių priegaudą, jos mirtingumą bei tikslinių rūšių laimikį.
Svarbu ir tai, ar pakeistas gaudykles bus patogu statyti, tikrinti bei iškelti. Šią praktinę pusę pabrėžia KU jaunesnysis mokslo darbuotojas Tomas Zolubas. Bandymuose dalyvaus patys priekrantės žvejai, galėsiantys įvertinti konstrukcijų tinkamumą kasdieniam darbui.
Kas paaiškės po bandymų?
Projekto pabaigoje Klaipėdos universiteto mokslininkai ketina parengti rekomendacijas dėl specializuotos žvejybos reglamentavimo Baltijos jūros priekrantėje. Tyrimo rezultatus numatoma paskelbti moksliniame žurnale.
Kol kas neaišku, kurios gaudyklių konstrukcijos geriausiai pasiteisins Lietuvos priekrantėje. Tik atlikus bandymus jūroje bus galima nuspręsti, ar siūlomus pakeitimus verta taikyti kasdienėje žvejyboje.