Žvejyba Lietuvoje

Kiek laiko egzistavo žmonija, tiek laiko žmonės žvejojo. Žvejyba Lietuvoje kartu su visuomenės raida vystėsi ir žuvų gaudymo būdai. Gyvenimas nestovi vietoje, o kasdien diegiamos naujos pažangios technologijos leidžia žvejams mėgėjams išbandyti įvairius povandeninių gyventojų gaudymo būdus. Visų pirma, reikia pasakyti, kad senovės žmonės žvejybą laikė išskirtinai maisto šaltiniu (tuo metu apie estetinį žvejybos proceso malonumą žmonės negalvojo).

Žuvis gaudydavo mėtant primityvius harpūnus ir akmenis. Sekliame vandenyje svaigino pagaliais. Kai žmonės vystėsi, jie pradėjo gaudyti žuvys ietimi. Tuo pat metu pradėtos naudoti pirmosios meškerės (prie plonos pagaliuko buvo rišamas siūlas (arba pintas ašutas), kurio gale pritvirtinamas iš kaulo išpjautas kabliukas, ant kurio uždėtas masalas).

Nuo seniausių laikų maisto gamyba buvo pagrindinis žmogaus užsiėmimas, nes tais atšiauriais laikais nebuvo kito būdo išgyventi. Be vaisių, šaknų, uogų ir javų rinkimo, senovės žmonės medžiojo ir sausumoje, ir vandenyje. Per pastaruosius trisdešimt tūkstančių metų prietaisai ir pati žvejyba bei žvejybos būdai labai pasikeitė, tačiau šių technikų esmė, kaip ir anksčiau, yra trys pagrindiniai veiksmai: surasti žuvį, užmušti ir ištraukti iš vandens.

Anksčiau, kaip ir dabar, buvo keli būdai gaudyti žuvį, pavyzdžiui, senovės žmonės žuvis svaigindavo mesdami sunkius daiktus: akmenis ar pagalius. Taip pat buvo įprasta žuvis gaudyti ietimi, specialia smailia lazdele, kuria žuvis pradurdavo netoli kranto. Senovės žmonės mokėsi pinti tinklus iš bambuko ir vynmedžių, žvejodavo ir kabliukais, nors pastarieji būdavo daromi iš akmenų ar gyvulių kaulų, vynmedžio pagalba tvirtinami prie plono pagaliuko galo austų arklių plaukų pagalba.

Kaip matote, iki šiol šiuolaikinis žmogus žvejodamas naudoja tuos pačius metodus, kurie buvo išrasti prieš daugelį tūkstančių metų. Tiesiog žūklės įrankiai patyrė daug pakeitimų. Dabar žmogui užtenka nueiti į parduotuvę, kur jis pamatys platų reikmenų asortimentą kiekvienam skoniui ir poreikiui. Nebereikia daryti žvejybos įrankių pačiam. Žmonijos susidomėjimas žvejoti nė kiek neišblėso, nepaisant to, kad šis užsiėmimas nebėra gyvybiškai svarbus žmogaus maisto šaltinis. Šiandien žvejyba ne tik malonus poilsis ir atsipalaidavimas, ji prilyginama sportui. Šiuo metu žvejyba skirstoma į mėgėjišką, pramoninę ir sportinę.