Kiek laiko egzistavo žmonija, tiek laiko žmonės žvejojo. Žvejyba Lietuvoje kartu su visuomenės raida vystėsi ir žuvų gaudymo būdai. Gyvenimas nestovi vietoje, o kasdien diegiamos naujos pažangios technologijos leidžia žvejams mėgėjams išbandyti įvairius povandeninių gyventojų gaudymo būdus. Visų pirma, reikia pasakyti, kad senovės žmonės žvejybą laikė išskirtinai maisto šaltiniu (tuo metu apie estetinį žvejybos proceso malonumą žmonės negalvojo).
Žuvis gaudydavo mėtant primityvius harpūnus ir akmenis. Sekliame vandenyje svaigino pagaliais. Kai žmonės vystėsi, jie pradėjo gaudyti žuvys ietimi. Tuo pat metu pradėtos naudoti pirmosios meškerės (prie plonos pagaliuko buvo rišamas siūlas (arba pintas ašutas), kurio gale pritvirtinamas iš kaulo išpjautas kabliukas, ant kurio uždėtas masalas).
Nuo seniausių laikų maisto gamyba buvo pagrindinis žmogaus užsiėmimas, nes tais atšiauriais laikais nebuvo kito būdo išgyventi. Be vaisių, šaknų, uogų ir javų rinkimo, senovės žmonės medžiojo ir sausumoje, ir vandenyje. Per pastaruosius trisdešimt tūkstančių metų prietaisai ir pati žvejyba bei žvejybos būdai labai pasikeitė, tačiau šių technikų esmė, kaip ir anksčiau, yra trys pagrindiniai veiksmai: surasti žuvį, užmušti ir ištraukti iš vandens.
Anksčiau, kaip ir dabar, buvo keli būdai gaudyti žuvį, pavyzdžiui, senovės žmonės žuvis svaigindavo mesdami sunkius daiktus: akmenis ar pagalius. Taip pat buvo įprasta žuvis gaudyti ietimi, specialia smailia lazdele, kuria žuvis pradurdavo netoli kranto. Senovės žmonės mokėsi pinti tinklus iš bambuko ir vynmedžių, žvejodavo ir kabliukais, nors pastarieji būdavo daromi iš akmenų ar gyvulių kaulų, vynmedžio pagalba tvirtinami prie plono pagaliuko galo austų arklių plaukų pagalba.
Kaip matote, iki šiol šiuolaikinis žmogus žvejodamas naudoja tuos pačius metodus, kurie buvo išrasti prieš daugelį tūkstančių metų. Tiesiog žūklės įrankiai patyrė daug pakeitimų. Dabar žmogui užtenka nueiti į parduotuvę, kur jis pamatys platų reikmenų asortimentą kiekvienam skoniui ir poreikiui. Nebereikia daryti žvejybos įrankių pačiam. Žmonijos susidomėjimas žvejoti nė kiek neišblėso, nepaisant to, kad šis užsiėmimas nebėra gyvybiškai svarbus žmogaus maisto šaltinis. Šiandien žvejyba ne tik malonus poilsis ir atsipalaidavimas, ji prilyginama sportui. Šiuo metu žvejyba skirstoma į mėgėjišką, pramoninę ir sportinę.
Nors pūgžlys nėra ta žuvis, dėl kurios žvejai keliasi dar prieš aušrą, Lietuvos vandens telkiniuose jis sutinkamas itin dažnai. Daugeliui jis pažįstamas kaip nedidelė, dygliuota žuvelė, netikėtai užkimbanti gaudant karšius, […]
Method Feeder – viena populiariausių šiuolaikinės dugninės žūklės technikų, skirta taikioms žuvims, tokioms kaip karpiai, karosai, lynai, karšiai ir amūrai. Nors fyderinė žūklė Europoje žinoma jau ne vieną dešimtmetį, būtent […]
Kuo minta lydeka? Šis klausimas kyla daugeliui žvejų, norinčių pergudrauti vieną stambiausių mūsų vandenų plėšrūnų. Lydeka (Esox lucius) – gėlavandenė žuvis, galinti užaugti iki 1,5 m ilgio ir apie 30 […]
Kuojų žvejyba vasara būna labai perspektyvi, nes būtent šiuo laikotarpiu yra didžiausias kibimo aktyvumo pikas. Ir jei pavasarį kuojų kibimą sukelią prieš neršto laikotarpis, tai vasarą tai yra dėl šiek […]
Lydekų žvejyba vasara – tai viena populiariausių žūklės rūšių Lietuvoje šiltuoju metų laiku. Lydeka (Esox lucius) yra stambi plėšri gėlavandenė žuvis, garsėjanti agresyviais kibimais ir įspūdingomis kovomis traukiant laimikį. Vasarą, […]
Vėžių gaudymas Lietuvoje turi gilias tradicijas ir išlieka populiaria laisvalaikio veikla tarp gamtos mėgėjų bei žvejų. Švariuose ežeruose, upėse ir tvenkiniuose gyvenantys vėžiai laikomi ne tik vertingu laimikiu, bet ir […]
Lynų žvejyba vasarą – vienas įdomiausių ir kantrybės reikalaujančių iššūkių Lietuvos žvejams. Lynas (lot. Tinca tinca) yra taiki, tačiau labai gudri ir atsargi žuvis, gyvenanti ramiose, augalijos pilnose vandens telkinių […]
Jei išmessime pasiruošimo etapą ir gaudysime bet kur, maitinsime bet kuo, tai, ko gero, apsiribosime mažų puskaršių arba kuojų gaudymu. Karšių žvejyba feederiu nuo kranto pasižymi kruopščiu pasiruošimo periodu. Nėra kur skubėti - dažnai karšiai prie taško priartėja praėjus kelioms valandoms nuo žvejybos pradžios, nes kibimo zonoje susidaro maisto prisotintas…
Blizgės upėtakių žvejybai įgauna vis didesnį populiarumą. Tai labai jaudinantis, sudėtingas ir visada įdomus žvejybos būdas, nes upėtakis yra labai baigšti ir atsargi žuvis, kuri savo buvimo vietos neišduoda. Labai svarbus sėkmingos žvejybos žingsnis – vietos pasirinkimas. Žvejui tenka sukarti ne vieną kilometrą, kad surastų žuvį. Upėtakiai labai išrankūs buveinės…
Lynų žvejyba pavasarį tokia pat įdomi kaip ir vasarą. Nuo ankstyvo pavasario lynai po žiemos miego pradeda džiuginti žveją savo kibimais. Ši taiki žuvis, kuri pasyviai elgėsi nuo lapkričio iki kovo, pamažu pradeda atsibusti. Lynas geriausiai kimba antroje pavasario pusėje ir vasara. Tačiau jau kovo mėnesį lynai pradeda busti po…
Kuojų žvejyba pavasarį – vienas maloniausių laikotarpių kiekvienam žvejui, nes būtent šiuo metu gamta atgyja, o vandens telkiniai pradeda pulsuoti gyvybe po ilgos žiemos. Daugelis žvejų šį sezoną laiko savotišku […]
Upėtakių Žvejyba Pavasarį Pavasaris mano mėgstamiausias laikotarpis upėtakių žvejyboje. Tai tas metų laikas kada aplink upelius nepakilusios metrinės žolių sienos. Kada gali atsipalaidavęs eiti palei upelį, grožėtis gamta negalvodamas, kad […]
Pavasarinė žvejyba – metas, kai po ilgos žiemos Lietuvos žvejai su nekantrumu grįžta prie vandens telkinių. Tirpstant ledams ir šylant orams, žvejyba pavasarį atveria naujas galimybes: žuvys ima aktyviau maitintis, […]
Kuojų žvejyba feederiu – būtent taip prasideda daugumos žvejų atviro vandens sezonas. Ši žuvis jau gana aktyvi švariame šaltame vandenyje. Kai kurie meškeriotojai mano, kad kuojų žvejyba dažniausiai yra plūdininkų […]
Ešerių žvejyba žiemą – tai vienas smagiausių šaltojo sezono užsiėmimų daugeliui Lietuvos žvejų. Kai ežerus ir upes sukausto storas ledas, poledinė žūklė suteikia progą išbandyti save ant ledo ir pasimėgauti […]
