Europinis ungurys (Anguilla anguilla) – viena įdomiausių mūsų vandenų žuvų. Ilgas, liaunas kūnas iškart išduoda, su kuo turime reikalą, tačiau išvaizda – tik maža jo istorijos dalis.

Ungurys gali metų metus gyventi ežere, upėje, mariose ar pakrantės vandenyse. Atrodytų, paprastas vietinis gyventojas. Atėjus laikui viskas pasikeičia: subrendusi žuvis palieka pažįstamus vandenis ir leidžiasi Atlanto vandenynu Sargaso jūros link. Iš Europos ši kelionė gali nusidriekti maždaug 5 000–7 000 kilometrų.

Jo gyvenimo istorijoje telpa ir mūsų ežerai bei upės, ir Baltijos jūra, ir tolimas Atlantas. Todėl net geros sąlygos viename telkinyje dar ne viskas – subrendusiam unguriui reikia iš jo ištrūkti ir pasiekti jūrą.

Kas yra europinis ungurys?

Europinis ungurys priklauso Anguillidae šeimai. Tai katadrominė žuvis: augti ji gali gėlame, apysūriame ar pakrantės vandenyje, o daugintis keliauja į vandenyną. Šiuo požiūriu jos gyvenimas tarsi priešingas lašišos keliui – lašiša auga jūroje, bet neršti grįžta į upes.

Lietuvoje kalbėdami apie ungurį turime omenyje europinį ungurį – Anguilla anguilla. Pasaulyje yra ir kitų ungurių rūšių, tačiau mūsų regione sutinkama ši.

Ne visi individai pasirenka vienodą augimo vietą. Vieni kyla upėmis ir pasiekia ežerus, kiti lieka lagūnose, estuarijose ar pakrantės vandenyse. Todėl ungurio nereikėtų laikyti vien gėlavandene žuvimi.

Kaip atrodo ungurys?

Su kita žuvimi ungurį supainioti sunku. Kūnas ilgas, siauras, beveik cilindriškas, o nugarinis, uodeginis ir analinis pelekai susilieja į ilgą pelekų juostą. Plaukdamas jis rangosi visu kūnu ir lengvai prasmunka ten, kur stambesnei žuviai būtų ankšta.

Oda stora, slidi ir gausiai padengta gleivėmis. Žvynai tokie smulkūs bei giliai įaugę odoje, kad jų beveik nepastebėsi. Toks kūno paviršius praverčia landžiojant tarp akmenų, šaknų ir povandeninės augalijos.

Bręsdamas ungurys keičiasi. Geltonojo ungurio stadijoje jo spalva būna rusva, žalsva ar gelsvai tamsi. Prieš migraciją prasideda sidabrėjimas: šonai pašviesėja, nugara patamsėja, padidėja akys. Keičiasi ir pats organizmas – žuvis ruošiasi gyvenimui atvirame vandenyne.

Kokio dydžio ir amžiaus užauga ungurys?

Vieno tikslaus atsakymo nėra. Dydį ir amžių veikia aplinka, maisto kiekis, vandens temperatūra ir lytis. Patelės paprastai užauga stambesnės bei subręsta vėliau už patinus.

Dėl to internete sutinkamus teiginius, kad ungurys būtinai gyvena konkretų metų skaičių ar pasiekia tam tikrą ilgį, verta vertinti atsargiai. Skirtinguose telkiniuose augimo sąlygos nevienodos.

Geltonojo ungurio stadijoje žuvis gali išbūti daugelį metų. Ji maitinasi, auga ir kaupia energiją, kol ateina metas sidabrėjimui bei kelionei jūros link.

Kur gyvena ungurys?

Europinio ungurio arealas platus – jis aptinkamas didelėje Europos dalyje, Baltijos, Šiaurės ir Viduržemio jūrų baseinuose, taip pat dalyje Šiaurės Afrikos. Ši žuvis gali augti gėlame, apysūriame ir pakrantės jūriniame vandenyje.

Pačiame telkinyje unguriui reikia vietų, kur galima pasislėpti. Akmenys, medžių šaknys, nuskendę rąstai, augalijos kraštai ir paplauti krantai tam puikiai tinka. Dieną gali nė neįtarti, kad po šaknimis ar akmenimis tūno ungurys. Sutemus tas pats ruožas tampa jo maisto paieškos teritorija.

Ungurys neretai siejamas su dumblėtu dugnu, tačiau vien dumblas jo buveinės neapibrėžia. Jis naudojasi ir akmenuotais, slėptuvių turinčiais ruožais. Daug svarbiau tinkamos vandens sąlygos, maistas ir saugios vietos pasislėpti.

Kur unguriai gyvena Lietuvoje?

Lietuvos vandenys priklauso Baltijos jūros baseinui, todėl čia gyvenančių ungurių istorija glaudžiai susijusi su upėmis, Kuršių mariomis ir Baltijos jūra.

Ne visi mūsų ežeruose sutinkami unguriai ten atkeliavo natūraliai. Lietuvoje ši žuvis ilgus metus buvo įžuvinama, tad dalis ežeruose užaugusių individų yra įžuvinimo programų rezultatas.

Subrendę jie gali palikti ežerą ir leistis jūros link. Tuomet laukia upės, užtvankos, hidroelektrinės, Kuršių marios ir galiausiai Baltija. Štai kodėl ungurio apsaugai svarbus ne tik telkinys, kuriame jis užaugo, bet ir kelias iš jo.

Ungurio gyvenimo būdas

Ungurys – slapukas. Dieną jį pamatyti nelengva: šviesiu metu jis mieliau laikosi tarp akmenų, šaknų, augalijos ar kitose saugiose vietose. Sutemus žuvis suaktyvėja ir leidžiasi ieškoti maisto.

Jo kūno forma tokiam gyvenimui puikiai tinka. Ungurys gali įsisprausti į siaurus tarpus, landžioti tarp šaknų ir nuskendusios medienos. Ten pat jis randa ir nemažai grobio.

Metams bėgant žuvis auga ir kaupia energijos atsargas. Pasiekusi brandą ji sidabrėja, palieka augimo vietą ir pradeda visai kitą gyvenimo etapą – migraciją vandenyno link.

Kodėl ungurys aktyvesnis naktį?

Tamsoje ungurys jaučiasi gerai. Jam padeda išvystyta uoslė ir šoninė linija, leidžianti pajusti aplinkos virpesius bei judėjimą. Net drumstame vandenyje jis geba orientuotis ir susirasti grobį.

Dieną ungurys taip pat gali judėti – aktyvumą keičia vandens temperatūra, gylis, drumstumas, debesuotumas ir maisto gausa. Tačiau vakare ir naktį ši žuvis paprastai tampa gerokai judresnė.

Ar ungurys gali judėti sausuma?

Taip, trumpą laiką ir esant pakankamai drėgnoms sąlygoms. Šlapia ungurio oda prisideda prie dujų apykaitos, todėl žuvis gali kurį laiką išgyventi ne vandenyje ir pajudėti per drėgną paviršių.

Šią savybę lengva apipinti legendomis. Ungurys nėra sausumos keliautojas, o pasakojimų apie nuolat įveikiamus kelių kilometrų atstumus nereikėtų laikyti įprastu jo elgesiu. Sausas paviršius, karštis ir ilgas buvimas be vandens jam pavojingi.

Ką ungurys veikia žiemą?

Atšalus vandeniui ungurio gyvenimo tempas sulėtėja. Jis mažiau juda, rečiau maitinasi ir daugiau laiko praleidžia slėptuvėse.

Pavasarį, kylant vandens temperatūrai, aktyvumas grįžta. Vasarą, ypač šiltais vakarais ir naktimis, žuvis tampa gerokai judresnė. Žvejams šis sezoninis ritmas gerai pažįstamas.

Kuo minta ungurys?

Ungurio meniu platus: jis minta gyvūninės kilmės maistu, o konkretus grobis priklauso nuo telkinio ir pačios žuvies dydžio.

Jaunesni unguriai renkasi smulkesnius bestuburius. Paaugę gali griebti vėžiagyvius, moliuskus, vabzdžių lervas, kirmėles, varliagyvius ar smulkias žuvis. Racioną paprastai diktuoja tai, ko aplinkoje gausu ir ką lengva pasiekti.

Tai ne plėšrūnas, kuris ilgai vaikosi grobį atvirame vandenyje. Ungurys mieliau naršo prie dugno, tarp žolių, akmenų ir slėptuvių. Naktį čia ypač praverčia jo uoslė.

Ungurio gyvenimo ciklas: nuo Sargaso jūros iki Europos ir atgal

O štai ungurio gyvenimo ciklas – jau visai kita istorija. Jis prasideda toli Atlante, tęsiasi Europos pakrantėse, upėse ar ežeruose, o subrendusi žuvis vėl pasuka vandenyno link.

1. Leptocefalas

Viskas prasideda vandenyne. Leptocefalas – skaidri, plokščia, lapelį primenanti ungurio lerva. Ji nė iš tolo neatrodo kaip suaugusi žuvis.

Jauniausios europinio ungurio lervos aptinkamos Sargaso jūros regione. Iš ten Atlanto srovių sistemoje jos juda Europos ir Šiaurės Afrikos kryptimi.

2. Stiklinis ungurys

Priartėjusi prie žemyninio šelfo lerva keičiasi ir tampa stikliniu unguriu. Kūnas jau pailgas, pažįstamos formos, tik beveik skaidrus.

Pasiekę pakrantes jaunikliai patenka į estuarijas. Dalis jų kyla upėmis į vidaus vandenis, kiti lieka apysūriuose ar pakrantės plotuose.

3. Geltonasis ungurys

Vėliau kūnas įgauna spalvą ir prasideda geltonojo ungurio stadija. Tai ilgas augimo laikotarpis, galintis tęstis daugelį metų.

Šiuo metu ungurys maitinasi, auga ir kaupia energiją. Jo namais gali tapti ežeras, upė, lagūna, estuarija ar pakrantės vanduo.

4. Sidabrinis ungurys

Subrendusio ungurio šonai pasidaro sidabriniai, nugara patamsėja, akys padidėja. Pokyčiai vyksta ir organizmo viduje – žuvis ruošiasi ilgai kelionei.

Sidabrinis ungurys palieka vietą, kurioje augo, ir leidžiasi jūros link.

Ungurio migracija į Sargaso jūrą

Kelionė į Sargaso jūros regioną yra viena neįprasčiausių Europos žuvų migracijų. Iš mūsų žemyno išplaukusiems unguriams gali tekti įveikti maždaug 5 000–7 000 kilometrų. Įspūdingas atstumas žuviai, kuri prieš tai daugelį metų galėjo gyventi viename ežere.

Vandenyne ungurys nejuda vienodu gyliu. Stebėjimai rodo ryškius vertikalius judėjimus – skirtingu paros metu žuvys laikosi skirtinguose vandens sluoksniuose.

Lietuvoje augusiam unguriui pirmiausia reikia ištrūkti iš vidaus vandens telkinio, įveikti upių sistemą, pasiekti Kuršių marias ir Baltijos jūrą. Tik tada kelionė tęsiasi tolyn Atlanto kryptimi.

Kaip dauginasi unguriai?

Europiniai unguriai dauginasi Sargaso jūros regione, tačiau pats natūralus nerštas atvirame vandenyne stebimas itin sunkiai. Dėl to dalis šio proceso detalių vis dar nėra tokios aiškios kaip daugelio ežeruose ar upėse neršiančių žuvų.

Per daug tikslūs pasakojimai apie vieną neršto tašką, konkretų gylį ar nekintančią temperatūrą gali klaidinti. Tyrimai rodo, kad neršto teritorija Sargaso jūroje yra plati, o apie ją daug sužinota iš jauniausių lervų paplitimo ir migruojančių ungurių stebėjimų.

Manoma, kad suaugusiam europiniam unguriui tai yra paskutinė gyvenimo kelionė. Po neršto ciklą tęsia nauja karta.

Kodėl Sargaso jūra tokia svarbi?

Sargaso jūra neįprasta tuo, kad jos ribų nežymi žemynų krantai – jas formuoja Šiaurės Atlanto srovės.

Šiame regione aptinkamos jauniausios europinio ungurio lervos. Tai vienas svarbiausių įrodymų, siejančių Sargaso jūrą su šios rūšies dauginimusi.

Iš čia nauja karta pajuda Europos link. Po daugelio metų dalis tų pačių žuvų, jau subrendusių, vėl pasuka į Atlantą.

Kodėl europinis ungurys nyksta?

Ungurys atrodo ištvermingas, tačiau jo padėtis gamtoje labai rimta. IUCN Raudonajame sąraše europinis ungurys klasifikuojamas kaip kritiškai nykstanti rūšis.

Ungurių mažėjimą lemia ne viena bėda. Žuvims kenkia žvejybinis mirtingumas, užtvankos ir hidroelektrinės, nykstančios buveinės, tarša, ligos, parazitai bei neteisėta prekyba. Prisideda ir pokyčiai vandenyne bei klimate.

Net puikiame ežere užaugusi žuvis galiausiai turi iš jo išplaukti ir pasiekti jūrą. Jei pakeliui laukia pavojingos ar sunkiai įveikiamos kliūtys, nutrūksta svarbi gyvenimo ciklo grandis. Lietuvoje tai aktualu ir įžuvintiems unguriams, migruojantiems upėmis Kuršių marių bei Baltijos jūros link.

Kaip saugomi europiniai unguriai?

Vien žvejybos ribojimų neužtenka. Unguriams reikia išlikusių buveinių, praeinamų migracijos kelių ir galimybės kuo saugiau pasiekti jūrą. Dėl to daug dėmesio tenka ir užtvankų bei hidroelektrinių poveikiui.

Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES) 2026 m., vadovaudamasi atsargumo principu, rekomenduoja nulinius europinių ungurių sugavimus visuose buveinių tipuose. Ši mokslinė rekomendacija apima ir verslinę, ir mėgėjų žvejybą.

ICES rekomendacija nėra tas pats, kas Lietuvoje galiojanti žvejybos taisyklė. Žvejui reikia vadovautis aktualiais Lietuvos teisės aktais.

Ungurių žvejyba Lietuvoje

Pagal 2026 m. Aplinkos apsaugos departamento ir Aplinkos ministerijos skelbiamą informaciją, Kuršių mariose ungurius žvejoti draudžiama visus metus.

Kituose Lietuvos vidaus vandenyse bendras sezoninis ungurių žvejybos draudimas 2026 m. nenustatytas. Vienas žvejys per vieną žvejybą gali pasiimti ne daugiau kaip 3 ungurius. AAD žvejybos atmintinėje europiniam unguriui nenurodytas nei minimalus, nei maksimalus leistinas dydis.

Galioja ir bendrieji mėgėjų žvejybos reikalavimai. Kadangi taisyklės gali keistis, prieš vykstant prie vandens verta patikrinti naujausią AAD informaciją.

Lietuvos teisė tam tikromis sąlygomis leidžia mėgėjui pasiimti ungurių už Kuršių marių ribų, o ICES mokslinė rekomendacija siūlo jų visai negaudyti. Teisinė galimybė ir gamtosauginė rekomendacija šiuo atveju skiriasi. Nuo 2026 m. ungurių verslinė žvejyba Lietuvos upėse uždrausta.

Kada ir kur ieškoti ungurio?

Šiltuoju metų laiku ungurio verta ieškoti ten, kur netoliese yra ir slėptuvių, ir maisto. Duobių kraštai, žolių pakraščiai, nuskendę medžiai, akmenuoti ruožai ar paplauti krantai tam tinka gerai.

Palankus metas ateina sutemus. Dieną žuvis gali tūnoti visai šalia, o vakare palikti slėptuvę ir pradėti maitintis.

Dugninė meškerė logiška tuo, kad masalas atsiduria prie dugno – ten, kur ungurys ieško maisto. Naudojami gyvūninės kilmės masalai, pavyzdžiui, sliekai ar teisėtai leidžiami žuvies masalai. Prieš žvejybą verta pasitikrinti tuo metu galiojančius įrankių, masalų ir laimikio reikalavimus.

Ar ungurys valgomas?

Taip. Ungurio mėsa riebi, minkšta ir sodraus skonio. Lietuvoje bene geriausiai pažįstamas rūkytas ungurys, nors kitose šalyse ši žuvis ruošiama įvairiais būdais.

Europinis ungurys šiandien yra kritiškai nykstanti rūšis. Tad perkant šią žuvį verta pasidomėti jos kilme ir rinktis tik teisėtai gautą produktą.

Įdomūs faktai apie ungurį

• Ungurio žvynai yra tokie smulkūs ir giliai įaugę odoje, kad iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog ši žuvis jų visai neturi.
• Jauna ungurio lerva – leptocefalas – savo forma labiau primena skaidrų lapelį nei žuvį.
• Prieš migraciją keičiasi ne tik ungurio spalva. Padidėja jo akys, o visas organizmas persitvarko ilgai kelionei vandenyne.
• Ungurys gali augti ne tik ežeruose ir upėse. Dalis individų visą augimo laikotarpį praleidžia apysūriuose ar pakrantės vandenyse.
• Drėgnomis sąlygomis ungurys trumpą laiką gali išgyventi ne vandenyje, tačiau pasakojimai apie įprastas ilgas keliones sausuma dažnai būna gerokai pagražinti.
• Dalis Lietuvos ežeruose gyvenančių ungurių yra įžuvinti. Subrendę jie vis tiek gali pradėti migraciją jūros link.

Dažniausiai užduodami klausimai apie ungurį

Kur gyvena ungurys?

Europinis ungurys gyvena gėlame, apysūriame ir pakrantės jūriniame vandenyje. Jo aptinkama upėse, ežeruose, estuarijose, lagūnose ir Europos pakrančių vandenyse.

Kur neršia europinis ungurys?

Europinio ungurio dauginimasis siejamas su Sargaso jūros regionu Šiaurės Atlante. Ten aptinkamos jauniausios šios rūšies lervos.

Kuo minta ungurys?

Ungurys minta bestuburiais, vėžiagyviais, moliuskais, vabzdžių lervomis, kirmėlėmis, varliagyviais ir smulkiomis žuvimis. Racionas priklauso nuo telkinio ir žuvies dydžio.

Ar ungurys visą gyvenimą gyvena gėlame vandenyje?

Ne. Vieni individai daug metų auga gėlame vandenyje, kiti lieka apysūriuose ar pakrantės vandenyse. Subrendę sidabriniai unguriai leidžiasi į vandenyną.

Ar ungurys gali judėti sausuma?

Taip, bet tik trumpą laiką ir drėgnomis sąlygomis. Ilgos kelionės sausuma nėra įprastas europinio ungurio elgesys.

Kada ungurys aktyviausias?

Ungurys aktyvesnis sutemus ir naktį, ypač šiltuoju metų laiku.

Kodėl europinis ungurys nyksta?

Rūšį veikia žvejyba, migracijos kliūtys, hidroelektrinės, buveinių nykimas, tarša, ligos, parazitai, neteisėta prekyba ir aplinkos pokyčiai. IUCN europinį ungurį klasifikuoja kaip kritiškai nykstantį.

Kiek ungurių galima sugauti Lietuvoje 2026 m.?

Už Kuršių marių ribų vienas žvejys mėgėjas per vieną žvejybą gali pasiimti ne daugiau kaip 3 ungurius. Kuršių mariose jų žvejyba draudžiama visus metus.

Ar unguriui nustatytas minimalus dydis?

2026 m. gegužės 15 d. AAD žvejybos atmintinėje europiniam unguriui minimalus ir maksimalus leistinas dydis nenurodytas.

Išvada

Europinis ungurys nėra tik dar viena mūsų vandenų žuvis. Daugelį metų jis gali gyventi beveik nepastebimas po šaknimis, tarp akmenų ar ežero gelmėje, o subrendęs palikti šias vietas ir leistis į tūkstančius kilometrų trunkančią kelionę Atlantu.

Dėl tokio gyvenimo ciklo ungurio apsauga negali baigtis ties vieno ežero ar upės krantu. Jam reikia tinkamų augimo vietų ir saugaus kelio iki jūros. Žvejui verta prisiminti ir kitą pusę: 2026 m. Lietuvos žvejybos taisyklės kai kuriuose vidaus vandenyse dar leidžia ribotą laimikį, tačiau rūšies būklė išlieka prasta, o ICES rekomenduoja ungurių visai negaudyti.

Gal todėl ungurys įdomus ne tik žvejui. Sunku patikėti, kad mūsų ežere ar upėje sutinkama žuvis vieną dieną gali palikti šiuos vandenis ir leistis į tūkstančius kilometrų trunkančią kelionę Atlantu.