Raudė – dantyta, gėlavandenė plėšrioji karpinių šeimos žuvis, gyvenanti ežeruose, upėse ir kituose gėlo vandens telkiniuose. Ji daugiausia minta lervomis ir kirmėlėmis. Taip pat neatsisako mailiaus ir kitų žūvų ikrų. Taip pat mėgsta vaišintis gležna augmenija, todėl kai kurie specialistai mano, kad teisingiau būtų šią žuvį vadinti visaėde, kaip karpį, karosą arba šapalą.

Kaip atrodo raudė

Raudės yra lėtai auganti žuvies rūšis. Vienerių metų amžiaus žuvies kūno ilgis yra ne didesnis kaip 4–6 cm, todėl optimalius dydžius pasiekia tik suaugusieji, o tiksliau seni, 15–20 metų individai. Vidutiniškai suaugusių individų kūno ilgis yra nuo 15 iki 30 cm, o svoris – nuo 100 iki 500 g. Šiltuose vandens telkiniuose, kuriuose gausu maisto, raudė gali priaugti rekordinį svorį iki 2 kg., o kūno ilgis gali siekti iki 50 cm.

Raudė turi aukštą, iš šonų suplotą kūną ir mažą galvą. Dantys išdėstyti dviem eilėmis. Akys didelės su rausvomis arba oranžinėmis rainelėmis. Visas žuvies kūnas padengtas dideliais, tankiais žvynais.

Kūno spalva priklauso nuo žuvies buveinės ir amžiaus. Drumstame šiltame vandenyje jis ne toks ryškus, vėsiame ir švariame – šviesus ir ryškus. Jaunikliai iki 2–3 metų yra šviesesnės spalvos. Su amžiumi spalva keičiasi, įgauna daugiau spalvų ir atspalvių. Suaugusios žuvies nugara yra tamsiai rudos spalvos, kartais su žalsvu atspalviu. Pilvo žvynai yra sidabriniai, o šonai turi auksinį atspalvį. Pelekai yra nuo oranžinės, geltonos iki tamsiai raudonos spalvos.

Raudės gyvenimo būdas

Paprastai raudės gyvena sėslų gyvenimo būdą ir renkasi stovinčius, gerai įšilusius vandens telkinius. Neršto metu gali šiek tiek migruoti. Raudės gali palikti savo „namus“ tik tada, kai rezervuaras yra kritiškai užterštas arba seklus. Įprastai jos lieka savo maitinimosi vietose ir retai juda per visą vandens telkinį.

Jaunikliai iki 1–2 metų būriuojasi į būrius, tačiau augdami suskyla į nedideles „šeimas“ iki 10 individų. Suaugusios žuvys viena su kita nekonfliktuoja, bet sugeba iš savo teritorijos išvyti kitos rūšies svetimšalius.

Raudės gyvena viduriniame ir viršutiniame vandens sluoksnyje, renkasi vietas kurios apaugę žole ir dumbliais. Jos nemėgsta šaltų povandeninių srovių ir akmenuoto dugno.

Atėjus šaltiems orams, raudė keliasi į žiemojimo duobes ir lieka ten. Pavasarį, kai vanduo sušyla jos pradeda ruoštis nerštui, aktyviai maitinasi. Po neršto persikelia į įprastas vietas ir ten maitinasi iki rudens vidurio.

Žiema raudės neaktyvios, jų gyvenimo procesai sulėtėja, vangiai reaguoja į masalą. Geriausias kibimo laikotarpis žiemą būna po pietų, taip pat per atlydžius ir saulėtomis, nevėjuotomis dienomis.

Kuo minta raudė

Tiesą sakant, ši žuvis yra nepretenzinga ir gali valgyti tiek augalinį, tiek gyvūninį maistą.

• vėžiagyviai
• zooplanktonas
• skraidantys vabzdžiai
• lervos
• mailius ir žuvų jaunikliai, varlės, tritonai
• žuvų, varliagyvių, moliuskų ikrai
• povandeninė ir vandens augmenija
• kirminai ir sliekai

Kada ir kaip neršia raudė

Priklausomai nuo oro sąlygų, neršto laikotarpis gali vykti nuo balandžio iki birželio. Pagrindinė sąlyga – vandens temperatūra, kai tik ji pasiekia +16 +17 °C, lytiškai subrendę individai pradeda ruoštis nerštui.

Raudė neršia nedidelėmis „porcijomis“ sekliame vandenyje, apaugusiame tankia augmenija. Ikrų dydis yra nuo 1 iki 1,5 mm, jie yra padengti glitimu, kuris padeda patelei juos pritvirtinti prie augalų. Neršto gylis neviršija 15–50 cm. Vidutinio dydžio patelė gali dėti daugiau nei 10 tūkst. ikrų, o stambus, 300 gramų ir daugiau sveriantis individai – iki 100 tūkst. ikrų.

Deja, dauguma ikrų nespėja išsiperėti. Taip yra dėl to, kad raudė neršia vėliau nei kiti povandeniniai gyventojai. Kai patelės deda kiaušinėlius, kitos žuvys jau pradeda aktyviai maitintis sekliame vandenyje. Ir nors patelės sumaniai užmaskuoja kiaušinius prie augalų šaknų, yra žuvų, kurios randa ir suvalgo ikrus.

Inkubacinis laikotarpis trunka 3–4 dienas. Išsiritęs mailius beveik skaidrus, jo kūno ilgis neviršija 5 mm. Naujagimis mailius iškyla į paviršių ir pasislepia augmenijoje. Jie visą vasarą nepalieka nerštaviečių ir minta zooplanktonu. Prasidėjus rudeniui išnyksta didžioji dalis povandeninės floros ir faunos, todėl mailius kraustosi į apaugusius krantus ieškoti maisto ir pastogės. Šiuo laikotarpiu mailiaus ilgis siekia 30–35 mm.