Temstant ežero pakrantė pamažu nutyla. Masalas jau guli prie žolyno krašto, o dugninė įtaisyta laikiklyje. Kurį laiką nieko nevyksta. Tada vos pastebimai suvirpa koto viršūnėlė. Taip kartais prasideda ungurio kibimas. Užkibusi žuvis gali greitai pasislėpti tarp šaknų ar akmenų, todėl svarbu nedelsti.
Ungurių žūklei nereikia įmantrios įrangos. Svarbiau pažinti pasirinktą vietą, tvarkingai surišti sistemėlę ir laiku atpažinti kibimą. Prieš ruošiant meškeres būtina susipažinti ir su žvejybos taisyklėmis: europinis ungurys yra kritiškai nykstanti rūšis, todėl jo gaudymui taikomi apribojimai.
Ar Lietuvoje leidžiama gaudyti ungurius?
Pagal 2026 m. lapkričio pradžioje galiojančias Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles ungurius leidžiama žvejoti tuose Lietuvos vidaus vandenyse, kuriuose nenustatyta papildomų draudimų. Bendro sezoninio ungurių žvejybos draudimo visiems vidaus vandenims nėra. Kuršių mariose ir Baltijos jūroje mėgėjams ungurius gaudyti draudžiama ištisus metus.
Per vieną žvejybą galima pasilikti iki trijų ungurių. Jie įskaičiuojami į bendrą penkių žuvų normą, taikomą Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 6 punkte išvardytoms rūšims. Bendras pasiliekamo laimikio svoris paprastai negali viršyti 5 kg, neįskaitant paskutinės sugautos žuvies svorio; taisyklėse numatyta ir kitų išimčių. Minimalus leidžiamas ungurio dydis nenustatytas. Prieš išvyką galiojančias sąlygas ir galimus jų pakeitimus pasitikrinkite Aplinkos apsaugos departamento žvejybos atmintinėje.
Reikalingo leidimo rūšis priklauso nuo pasirinkto telkinio ir jame galiojančios žvejybos tvarkos. Draustiniuose, kai kuriuose upių ruožuose ar limituotos žvejybos vietose gali būti papildomų sąlygų. Prieš išvyką pravartu perskaityti žvejybos taisyklių paaiškinimą ir oficialią leidimų atmintinę.
Masalų ir įrankių naudojimo apribojimai
Žuvelei ir žuvies gabalėliui taikomi skirtingi apribojimai. Nuo sausio 2 d. iki balandžio 30 d. vidaus vandenyse draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę, išskyrus taisyklėse numatytus atvejus. Žuvies gabalėliui šis sezoninis draudimas netaikomas.
Vienu metu galima naudoti ne daugiau kaip keturis mėgėjų žvejybos įrankius. Iš jų daugiausia dviem leidžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę arba jos gabalėlį (stintų žvejybai taikoma išimtis). Žvejojant iš plaukiančios valties vienam žvejui leidžiamos ne daugiau kaip dvi meškerės; inkaru ar kitaip sustabdžius valtį, galioja bendrieji apribojimai. Daugiau išimčių ir sąlygų pateikta AAD žvejybos įrankių ir būdų atmintinėje.
Kada geriausiai kimba unguriai?
Unguriai maisto dažniausiai ieško prietemoje ir naktį. Įšilus vandeniui jie paprastai suaktyvėja. Viename telkinyje pirmųjų kibimų sulaukiama vos sutemus, kitame – gerokai vėliau. Todėl žūklės laiką geriau derinti prie konkretaus vandens telkinio, o ne pasikliauti viena visiems tinkama valanda.
Pavasarį šaltame vandenyje unguriai paprastai juda vangiau, tad pirmųjų kibimų kartais tenka palaukti. Vasarą patikrinkite ne tik duobes, bet ir seklesnius ruožus prie žolynų bei dugno nuolydžių. Rudenį aktyvumas palaipsniui mažėja kartu su vandens temperatūra, nors pavienių kibimų pasitaiko ir vėsesnėmis naktimis. Žiemą unguriai maitinasi gerokai rečiau.
Masalą patogiau užmesti dar šviesoje, kol matyti kranto kliūtys ir lengva pasirinkti metimo kryptį. Graibštą bei žibintą irgi pasiruoškite iš anksto. Žvejybą pradėkite temstant, o po kiekvienos išvykos užsirašykite, kada sulaukėte kibimų. Tokie užrašai ilgainiui padės suprasti, kuriuo nakties metu unguriai aktyvesni pasirinktame telkinyje.
Lietus savaime gero kibimo nežada. Upėje pakilęs vanduo sustiprina srovę, neša žoles ir gali pajudinti dugne gulintį svarelį. Įsitikinkite, kad sistemėlė laikosi vietoje ir kad signalizatorius nesuveikia vien nuo srovės judinamo valo. Artėjant perkūnijai žvejybą nutraukite.
Kur ieškoti ungurių ežere ir upėje?
Dieną unguriai dažnai slepiasi tarp akmenų, panirusių šaknų, nuvirtusių medžių ar tankios augmenijos. Sutemus jie palieka slėptuves ir maisto gali ieškoti atviresniuose dugno ruožuose. Masalą geriau užmesti šalia kliuvinių, o ne tiesiai į šakų raizgalynę: ten užkibusią žuvį ištraukti gerokai sunkiau.
Ežere – žolynų pakraščiai ir dugno nuolydžiai
Ežere ieškokite vietų, kur sekluma pereina į gilesnį vandenį, o žolynai ribojasi su švaresnio dugno ruožu. Žvejojant dviem dugninėmis, vieną masalą galima užmesti prie nuolydžio, kitą – arčiau kranto. Tolimas metimas nebūtinai geresnis: naktį ungurys maisto kartais ieško vos už kelių metrų nuo pakrantės.
Upėje – srovės ir ramybės riba
Upėje dėmesio verti duobių kraštai, užutekiai ir ruožai, kuriuose stipresnė srovė pereina į ramesnį vandenį. Masalą mėginkite užmesti į ramesnę tokio ruožo pusę – ten svarelis paprastai laikosi stabiliau. Srovės ir ramybės sandūroje maisto gali ieškoti ir unguriai. Jei svarelį ridena srovė, pasirinkite sunkesnį ar kitos formos svarelį arba pakeiskite užmetimo kampą. Net ir perspektyvi žvejybos vieta neverta rizikos lipant ant stataus, slidaus kranto.
Kaip apčiuopti dugną be echoloto?
Prieš pradėdami žvejoti, kelis kartus užmeskite vien svarelį. Leiskite jam nusileisti, tada lėtai traukite. Ant kietesnio dugno kartais jaučiami trumpi stuksenimai, minkštame grunte svarelis gali įsmigti, o užkliuvęs už šakų ar akmenų staiga sustoja. Šie požymiai nėra neklystantys, bet padeda apytiksliai suprasti dugno sandarą. Netampykite valo staigiais judesiais – taip tik lengviau užkabinsite kliuvinį. Įsidėmėkite orientyrą kitame krante ir užmetimo atstumą, kad prireikus pataikytumėte į tą patį ruožą.
Vien didelė duobė dar nereiškia, kad vieta tinkama ungurių žvejybai. Kai kurių Lietuvos telkinių ungurių ištekliai palaikomi įžuvinimu, kituose šių žuvų labai mažai. Prieš planuodami išvyką pasidomėkite, ar pasirinktame ežere arba upėje ungurių apskritai aptinkama.
Kokius masalus rinktis ungurių žvejybai?
Stambus sliekas – paprastas ir patikimas pasirinkimas
Stambus naktinis sliekas arba nedidelis sliekų kuokštas – paprastas masalas unguriui. Verkite slieką taip, kad dalis jo liktų laisva ir judėtų, o kabliuko smaigalys nebūtų uždengtas. Per daug sliekų ant kabliuko gali trukdyti patikimai pakirsti žuvį.
Jeigu smulkios žuvys greitai nuėda slieką, išbandykite stambesnį masalą. Prieš vėl mesdami dugninę įsitikinkite, kad sliekas tvirtai laikosi ant kabliuko. Jei smulkmė ir toliau trukdo žvejoti, pakeiskite užmetimo vietą.
Žuvies gabalėlis – slieko alternatyva
Nedidelį žuvies gabalėlį užverkite taip, kad jis tvirtai laikytųsi ant kabliuko ir neuždengtų smaigalio. Toks masalas kartais praverčia ten, kur smulkios žuvys greitai nuėda sliekus. Naudokite tik taisyklių leidžiamų rūšių žuvų gabalėlius.
Jei kibimų nėra, vienu metu keiskite tik vieną dalyką – masalą arba užmetimo vietą. Tuomet bus aiškiau, kuris pakeitimas davė rezultatą.
Kokios dugninės įrangos reikia?
Nuo kranto patogu žvejoti maždaug 2,7–3,6 m ilgio dugnine meškere. Tiks ir tvirtesnis fyderinis kotas, jei jo užmetimo testas atitinka svarelio bei masalo svorį. Dugninių meškerių tipai skiriasi jautrumu ir paskirtimi, tačiau ungurių žūklei labiausiai praverčia patikima, tamsoje nesunkiai valdoma įranga.
Pagrindiniam valui galima rinktis maždaug 0,28–0,35 mm skersmens monofilamentinį valą. Pavadėliui iš pradžių tiks 0,25–0,30 mm skersmens monofilamentas. Jei dugne daug akmenų ar šaknų, atsižvelkite ir į valo atsparumą trinčiai. Nurodyti storiai yra orientaciniai – valas, kabliukas, svarelis ir kotas turi derėti tarpusavyje.
Naudokite aštrų, tvirtą vienšakį kabliuką, parinktą pagal masalo dydį. Stovinčiame vandenyje kartais pakanka 30–60 g slystančio svarelio, stipresnėje srovėje gali prireikti sunkesnio. Svarelį rinkitės tokį, kad jis išlaikytų sistemėlę vietoje. Bendras svarelio ir masalo svoris turi atitikti koto užmetimo testą.
Dar prieš sutemas pasidėkite po ranka veikiantį žibintą, kibimo signalizatorių, graibštą ir reples. Turėkite kelis atsarginius pavadėlius: jų prireiks nutrūkus montažui arba jeigu kabliuko nepavyks išimti nesužalojant žuvies.

Kaip surišti paprastą dugninę sistemėlę unguriui?
Unguriui tinka paprasta sistemėlė su slystančiu svareliu. Ant pagrindinio valo veriamas svarelis ir guminis karoliukas, toliau tvirtinami suktukas, pavadėlis bei vienšakis kabliukas. Karoliukas saugo mazgą, o suktukas mažina valo susisukimą. Kitų montažų pavyzdžių rasite straipsnyje apie dugninę žvejybą pradedantiesiems.
Sistemėlės surišimas žingsnis po žingsnio
- Ant pagrindinio valo užverkite slystantį svarelį ir guminį karoliuką. Svarelis turi laisvai judėti valu.
- Už karoliuko tvirtai pririškite suktuką; prie kitos jo kilpelės pritvirtinkite maždaug 30–60 cm pavadėlį.
- Pavadėlio gale pririškite vienšakį kabliuką ir užverkite slieką taip, kad smaigalys liktų atviras.
Prieš užmesdami patikrinkite, ar svarelis laisvai slysta, o karoliukas saugo mazgą. Jei pavadėlis painiojasi, jį patrumpinkite; ramiame vandenyje galima palikti ilgesnį.
Užmetimas, kibimas ir ungurio ištraukimas
Masalą užmeskite prie pasirinkto dugno nuolydžio arba žolyno pakraščio. Svareliui nusileidus, švelniai įtempkite valą, bet nevilkite sistemėlės dugnu. Signalizatorių sureguliuokite taip, kad jis reaguotų į valo tempimą ir kuo mažiau klaidingai suveiktų dėl vėjo. Jei valas nuolat laisvėja, įsitikinkite, kad srovė nejudina svarelio.
Ungurys ne visada kimba staigiai. Kartais koto viršūnėlė vos kelis kartus krusteli, po trumpos pauzės valas ima tolygiai temptis. Tačiau pavieniai virptelėjimai dar nereiškia, kad užkibo žuvis: valą gali judinti srovė, plaukiančios žolės ar masalą tampančios smulkios žuvys. Stebėkite, ar po pirmųjų judesių valas aiškiai įsitempia arba pradeda laisvėti.
Sulaukę aiškaus kibimo, pernelyg nedelskite – ungurys gali giliai nuryti masalą. Pakirskite tvirtai, bet nepersistenkite su mostu. Traukdami laikykite valą įtemptą ir neleiskite žuviai pasiekti šaknų ar akmenų. Jeigu kartojasi tik trumpi, neaiškūs signalai, ištraukite sistemėlę ir apžiūrėkite masalą.
Graibštą pasidėkite taip, kad prireikus iškart pasiektumėte. Ungurio nekelkite vien už valo: stipriai besiranganti žuvis gali jį nutraukti. Jeigu ketinate laimikį paleisti, kuo trumpiau laikykite jį iškėlę iš vandens ir lieskite drėgnomis rankomis. Giliai įstrigusio kabliuko neplėškite. Kai jo nepavyksta išimti nesužalojant žuvies, saugiau nukirpti pavadėlį kuo arčiau kabliuko, nors ir tai negarantuoja ungurio išgyvenimo.
Klaidos, dėl kurių žvejyba neduoda rezultatų
- Visa žvejyba sutelkiama į vieną duobę. Nepažįstamame telkinyje pamėginkite kelis gylius ir dugno perėjimus.
- Srovėje paliekamas per lengvas svarelis. Jį ridena dugnu, todėl signalizatorius klaidingai praneša apie kibimą.
- Po kiekvieno virptelėjimo sistemėlė ištraukiama ir iš naujo užmetama. Prieš tai stebėkite, ar valas juda dėl žuvies, ar dėl srovės bei plaukiančių žolių.
- Įrangos ruošimas atidedamas iki sutemų. Tamsoje bereikalingai gaištamas laikas ieškant žibinto, graibšto ar atsarginio pavadėlio.
Kodėl ungurį svarbu saugoti?
Europinis ungurys daugelį metų auga gėluose ar apysūriuose vandenyse, o subrendęs leidžiasi į ilgą kelionę per Atlantą. Jo neršto vieta siejama su Sargaso jūra: ten aptinkamos ankstyvos ungurių lervos, nors pats nerštas laukinėje gamtoje tiesiogiai dar nestebėtas. Rūšiai kenkia užtvankos, buveinių nykimas, tarša, parazitai ir žvejyba. Apie ungurių gyvenimo ciklą plačiau rašoma straipsnyje apie europinį ungurį.
Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga europinį ungurį priskiria kritiškai nykstančioms rūšims. Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES) ir 2027 metams rekomenduoja nulinį ungurių laimikį visose jų buveinėse – tiek mėgėjų, tiek verslinėje žvejyboje. Ši mokslinė rekomendacija savaime netampa Lietuvoje galiojančiu draudimu, tačiau aiškiai parodo, kokia sudėtinga rūšies padėtis.
Kritiška ungurių išteklių būklė verčia apsvarstyti ir patį žvejybos pasirinkimą. Galite rinktis kitą žuvų rūšį, o jeigu ungurys vis dėlto užkimba ir nusprendžiate jį paleisti, elkitės kuo atsargiau. Greita reakcija mažina giliai įryto kabliuko tikimybę, tačiau net kruopščiai paleista žuvis ne visada išgyvena.
Dažniausi klausimai apie ungurių žvejybą
Ar ungurius leidžiama gaudyti naktį?
Daugelyje Lietuvos vidaus vandenų ungurius naktį gaudyti leidžiama. Vis dėlto kai kuriuose upių ruožuose ir saugomose teritorijose galioja papildomi apribojimai, todėl prieš išvyką patikrinkite konkrečios vietos taisykles.
Ar ungurius galima gaudyti Kuršių mariose?
Ne. Kuršių mariose ir Baltijos jūroje mėgėjų ungurių žvejyba draudžiama visus metus.
Kiek ungurių galima pasiimti per vieną žvejybą?
Ten, kur ungurių žvejyba leidžiama, per vieną žvejybą galima pasiimti iki trijų ungurių. Taip pat galioja bendrieji laimikio apribojimai.
Ką daryti, jei svarelis rieda dugnu?
Pabandykite sunkesnį ar kitos formos svarelį, pakeiskite užmetimo kampą arba ieškokite ramesnės srovės ruožo. Bendras užmetamos sistemėlės svoris turi atitikti koto užmetimo testą.
Ar unguriams gaudyti tinka fyderinė meškerė?
Taip, jeigu koto užmetimo testas atitinka naudojamo svarelio ir masalo svorį. Svarbūs ir patikimi mazgai bei sklandžiai veikianti ritė.
Pabaigai
Tinkama vieta, tvarkinga sistemėlė ir kantrybė padeda pasiruošti žvejybai, tačiau laimikio negarantuoja. Europinio ungurio padėtis kelia ir kitą klausimą: ar kritiškai nykstančią žuvį apskritai verta tikslingai gaudyti.