Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES) 2026 m. lapkričio 6 d. paskelbė rekomendaciją 2027 metams: visame natūraliame europinių ungurių paplitimo areale jų laimikis turėtų būti nulinis. Mokslininkai siūlo šių žuvų negaudyti nei verslinės, nei mėgėjų žvejybos tikslais. Rekomendacija apima ir stiklinius ungurius – jauniklius, gaudomus įžuvinimui bei akvakultūrai.
ICES rekomendacija svarbi ir Lietuvos žvejams. Unguriai gyvena mūsų ežeruose, upėse ir Kuršių mariose, o šalies vandens telkiniai kasmet papildomi šios rūšies jaunikliais. Lietuvos žvejams svarbiausias klausimas – ar 2027 metais bus galima pasilikti ežere sugautą ungurį. Mokslininkų išvada savaime taisyklių nekeičia: privalomus ribojimus nustato teisės aktai.
Ką rekomenduoja ICES?
ICES rekomenduoja 2027 metais nulinį europinių ungurių laimikį tiek vidaus vandenyse, tiek jūrose. Siūlymas apima visas gyvenimo stadijas: nuo beveik permatomų stiklinių ungurių iki sidabrinių ungurių, kurie iš ežerų ir upių leidžiasi į ilgą kelionę nerštaviečių link.
Tokią poziciją ICES teikia nuo 2021 metų. Naujoji rekomendacija ją pakartoja, tačiau yra skirta 2027 metų žvejybos valdymo sprendimams. Taryba vertina išteklių būklę ir teikia mokslines išvadas, o ne leidžia ar panaikina žvejybos leidimus.
Lapkričio 5 d. Europos Komisija pateikė 2027 metų žvejybos galimybių pasiūlymą. Jame numatyta tęsti ungurių apsaugos priemones ES jūrų ir apysūriuose vandenyse. Pasiūlymas parengtas dar prieš paskelbiant naujausią ICES išvadą; Komisija nurodė unguriams skirtas nuostatas vėliau atnaujinsianti. Kol galutinis reglamentas nepriimtas, siūlomų ribojimų negalima vadinti įsigaliojusiais.
Kur Lietuvoje ungurius leidžiama gaudyti dabar?
2026 m. lapkričio 7 d. galiojantys reikalavimai priklauso nuo telkinio ir žvejybos būdo. Ežerų bei upių, Kuršių marių ir Baltijos jūros taisyklės skiriasi.
Ežeruose ir upėse. Ten, kur mėgėjų ungurių žūklė leidžiama, per vieną žvejybą galima pasiimti ne daugiau kaip tris ungurius. Jie įskaičiuojami į bendrą penkių žuvų laimikio limitą, taikomą taisyklėse išvardytoms rūšims. Visuotinio sezoninio draudimo ar mažiausio leidžiamo ungurio dydžio mėgėjams vidaus vandenyse nenustatyta, tačiau konkrečiuose telkiniuose bei saugomose teritorijose gali galioti griežtesni reikalavimai.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. valstybiniuose vidaus vandenyse draudžiama specializuotoji verslinė migruojančių ungurių žvejyba upėse. Mėgėjų žūklei ir Kuršių marių verslininkams taikomos kitos taisyklės.
Kuršių mariose. Mėgėjų ungurių žvejyba draudžiama visus metus. Verslinei žvejybai šiuo metu galioja sezoninis draudimas nuo 2026 m. rugsėjo 15 d. iki 2027 m. kovo 15 d.
Pasibaigus draudimui, verslinės ungurių žvejybos galimybės priklausys nuo tuo metu galiojančių taisyklių. Verslinio dydžio ungurys yra ne trumpesnis kaip 45 cm. Mažesnių ungurių priegaudai taikomos atskiros sąlygos – jos nėra bendras leidimas tokias žuvis pasilikti.
Baltijos jūroje. Ungurių mėgėjų žvejyba draudžiama visus metus. Pagal šiuo metu galiojantį ES reglamentą verslinė šių žuvų žvejyba nuo 2026 m. balandžio 1 d. iki 2027 m. kovo 31 d. turi būti uždrausta bent šešiems mėnesiams. Lietuvos Baltijos jūros vandenyse specializuotoji verslinė ungurių žvejyba draudžiama. Atsitiktinai sugautus ungurius būtina nedelsiant paleisti, stengiantis jų nesužaloti.
Kodėl ICES rekomenduoja nulinį ungurių laimikį?
Ungurių išteklių būklę padeda vertinti Europos pakrantes pasiekiančių jauniklių stebėsena. ICES 2026 metų vertinime stiklinių ungurių gausos indeksas Šiaurės jūros regione sudarė apie 1,2 proc. 1960–1979 metų lygio, kituose Europos regionuose – apie 6,4 proc. to paties laikotarpio lygio. Tai regioniniai gausos indeksai, o ne tikslus visų europinių ungurių ar Lietuvos ežeruose gyvenančių žuvų skaičius.
Nors atskirais metais šie indeksai svyruoja, jų reikšmės tebėra gerokai mažesnės už istorines. Europos pakrantes pasiekia kur kas mažiau jauniklių nei prieš kelis dešimtmečius. ICES vertinimu, dabartiniai duomenys neleidžia pagrįsti net ir ribotos ungurių žvejybos.
Europinio ungurio gyvenimo ciklas neįprastas. Šios žuvys auga gėluose bei apysūriuose vandenyse, o neršti migruoja per Atlantą į Sargasų jūros regioną. Neršto migracijai pasirengęs sidabrinis ungurys iš Lietuvos ežero pirmiausia turi pasiekti jūrą. Kelią jam apsunkina užtvankos, hidroelektrinių turbinos ir kitos kliūtys. Ungurių išlikimui taip pat kenkia tarša, parazitai bei kiti aplinkos pokyčiai. Nutraukus žvejybą sumažėtų vienas žmogaus veiklos keliamas pavojus, tačiau kitos grėsmės išliktų.
Ungurių įžuvinimas Lietuvoje: milijonai jauniklių ir migracijos iššūkiai
Žuvininkystės tarnybos duomenimis, 2025 metų pirmąjį pusmetį į Lietuvos vandens telkinius išleista maždaug 1,2 mln. europinių ungurių jauniklių. Stikliniai unguriai atvežami iš Prancūzijos, dalis jų paauginama Lietuvoje, vėliau žuvys išleidžiamos į ežerus ir upes. Tarnyba nurodo, kad įžuvinama daugiau kaip 150 vandens telkinių.
Per 2011–2024 metus į Lietuvos vandens telkinius išleista daugiau kaip 14 mln. europinių ungurių jauniklių. Ežeruose jie gali augti daugelį metų, kol pasirengia neršto migracijai. Tačiau įžuvinimo mastai neparodo, kiek ungurių užauga ir išplaukia į jūrą.
Įžuvinimui naudojami gamtoje sugauti ungurių jaunikliai – pramoniniu mastu šios rūšies veisti uždarame cikle kol kas nepavyksta. ES taisyklėse numatytos ribotos stiklinių ungurių gaudymo įžuvinimui išimtys, tačiau ICES rekomenduoja jų negaudyti net šiam tikslui. Jeigu ši nuostata taptų privaloma, Lietuvai tektų keisti jauniklių tiekimo įžuvinimo programoms tvarką. Pati rekomendacija šių programų nestabdo.
Lietuvoje vykdomi tyrimai gali padėti nustatyti, kaip sekasi įžuvintiems unguriams ir su kokiomis kliūtimis jie susiduria pakeliui į jūrą. Tokie duomenys leistų geriau įvertinti, kur reikalingi saugesni žuvų migracijos keliai pro užtvankas ir hidroelektrines.
Kas spręs dėl ungurių žvejybos ribojimų 2027 metais?
ES Taryba spręs dėl ungurių žvejybos 2027 metais jūrų ir apysūriuose vandenyse. Lietuva gali atskirai keisti vidaus vandenų taisykles, tačiau visuotinis ungurių žvejybos draudimas šalies ežeruose dar nepriimtas.
Prieš žvejybą verta pasitikrinti konkretaus telkinio taisykles, leidžiamą laimikį ir galiojančias draudimų datas. Apie žūklės įrankius ir pasirengimą plačiau rašoma ungurių žvejybos gide. Šie patarimai taikytini tik ten, kur ungurius leidžiama gaudyti. Net jei ungurys atsitiktinai užkimba ant kitai žuviai skirtos dugninės, jo pasilikti negalima ten, kur ungurių žvejyba draudžiama. Tokį ungurį reikia nedelsiant paleisti, stengiantis jo nesužaloti.
Dažniausi klausimai apie ungurių žvejybą
Ar 2027 metais bus uždrausta ungurių žvejyba Lietuvos ežeruose?
2026 m. lapkričio 7 d. naujas visuotinis draudimas dar nebuvo priimtas. ICES rekomenduoja nulinį laimikį, tačiau žvejams privalomos taisyklės keičiasi tik priėmus atitinkamus teisės aktus.
Kiek ungurių šiuo metu galima pasiimti?
Ten, kur mėgėjų ungurių žūklė leidžiama, per vieną žvejybą galima pasiimti iki trijų ungurių. Jie įskaičiuojami į bendrą penkių žuvų laimikio limitą, taikomą taisyklėse išvardytoms rūšims. Kuršių mariose mėgėjams ungurių pasilikti negalima.
Kur pasitikrinti, ar konkrečiame vandens telkinyje galima pasilikti ungurį?
Aplinkos apsaugos departamento svetainėje skelbiamos žvejybos atmintinės ir konkrečių vandens telkinių ribojimai. Galiojančių teisės aktų redakcijas galima pasitikrinti Teisės aktų registre, o informaciją apie išnuomotus telkinius ir limituotą žvejybą – ALIS sistemoje. Jei ungurių žvejyba pasirinktoje vietoje draudžiama, atsitiktinai sugautą žuvį būtina paleisti.
Ar ICES rekomendacija sustabdytų ungurių įžuvinimą?
Pati rekomendacija – ne. Ji apima ir stiklinių ungurių gaudymą įžuvinimui. Jei ši nuostata taptų privaloma teisės norma, jauniklių tiekimas Lietuvos įžuvinimo programoms būtų apribotas.
2027 metų sprendimai – ne vien apie laimikį
Artėjant 2027 metams, Lietuvos žvejams teks sekti dvi sprendimų kryptis: Europos Sąjungos nustatomus ribojimus Baltijos jūrai ir Kuršių marioms bei Lietuvoje priimamus vidaus vandenų taisyklių pakeitimus. Nuo jų priklausys, kur ir kokiomis sąlygomis bus galima žvejoti ungurius.
Vien žvejybos ribojimų europinių ungurių ištekliams atkurti nepakaks. Net gausus įžuvinimas neduos laukiamo rezultato, jei užaugusios žuvys neįveiks migracijos kliūčių. Ungurių apsaugos sėkmę parodys ne vien į Lietuvos vandenis išleistų jauniklių skaičius, bet ir tai, kiek žuvų pasieks Baltijos jūrą.
