Blizgės – tai metaliniai spiningo masalai, skirti plėšrioms žuvims gaudyti. Šie masalai yra vieni populiariausių tarp žvejų mėgėjų dėl savo universalumo – blizgėmis galima žvejoti įvairiuose vandens telkiniuose, upėse, ežeruose ir net jūroje. Įdomu, kad pirmosios metalinės blizgės žūklėje pradėtos naudoti dar XIX amžiuje (apie 1840 m.) – jos buvo ilgos, siauros ir labai primityvios palyginti su šiuolaikinėmis efektyviomis blizgėmis. Modernios blizgės gaminamos iš metalo (dažniausiai plieno ar vario lydinių), turi lenktą korpusą, sukeliantį viliojančias vibracijas vandenyje, priekyje tvirtinamą žiedelį valui, o gale – kabliuką (dažniausiai trišakį). Dėl blizgės skleidžiamo blizgesio ir virpesių plėšriosios žuvys (pvz., lydekos, ešeriai, salačiai) provokuojamos atakuoti masalą. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie būna blizgių tipai, kaip pasirinkti tinkamiausią blizgę pradedančiajam ir kaip ją naudoti efektyviai.

Blizgės ir jų tipai

Blizgės būna kelių rūšių, kurios skiriasi savo konstrukcija, judėjimu vandenyje ir paskirtimi. Pradedančiajam žvejui svarbu suprasti pagrindinius blizgių tipus, kad galėtų pasirinkti tinkamiausią masalą. Dažniausiai išskiriamos dvi pagrindinės kategorijos: sukrės ir vartiklės. Taip pat egzistuoja specializuoti blizgių tipai, skirti tam tikroms sąlygoms – pavyzdžiui, sunkiosios jūrinės blizgės (pilkeriai) ar mažos žieminės blizgutės, naudojamos poledinėje žūklėje. Žemiau aptarsime kiekvieną iš šių tipų atskirai.

Sukrės

Sukamosios blizgės turi metalinį lapelį, kuris traukiant masalą aplink savo ašį sukasi ir skleidžia stiprią vibraciją bei atspindi šviesą. Tokio tipo vilioklio konstrukcija paprasta: yra tiesi vielos ašis, ant kurios pritvirtintas besisukantis lapelis, karoliukai ar svareliai stabilumui, ir gale kabliukas (dažniausiai trišakis). Sukriukės pasižymi lengvu naudojimu – užtenka tolygiai vynioti valą, kad masalas pradėtų „dirbti“. Dėl šio paprastumo sukrės ypač mėgstamos pradedančiųjų spiningautojų, tačiau yra efektyvios ir patyrusių žvejų rankose. Sukriukėmis galima sėkmingai gaudyti ešerius, lydekas, šapalus, meknes ir kitus smulkesnius plėšrūnus įvairiomis sąlygomis. Svarbu nepamiršti naudoti suktuką prie valo – tai padeda išvengti valo susisukimo dėl nuolat besisukančio lapelio.

Vartiklės

Vartiklės – tai blizgės tipas, padarytas iš lenkto, dažnai šaukšto formą primenančio metalo gabalėlio. Šios blizgės neturi jokių judančių dalių. Jų veikimas pagrįstas masalo korpuso forma. Traukiant vartiklę, išlenktas korpusas vandenyje vartosi (svyruoja) į šonus ir blyksi, sukeldamas žuvų dėmesį. Dėl tokio žaismo vartiklės itin vilioja stambesnes plėšrias žuvis – jos dažnai yra pirmas pasirinkimas lydekų ar net salačių žvejyboje. Vartiklių būna įvairaus dydžio ir svorio: nuo visai nedidelių (pvz., 3–5 cm ilgio, 5–8 g svorio) blizgučių ešeriams ar upėtakiams, iki didesnių (15–20 g ir sunkesnių) masalų, skirtų lydekoms ar lašišoms. Sunkesnę vartiklę galima toli užmesti, ji gerai išlaiko žaidimą srovėje, todėl tinka žvejoti upėse. Traukdami vartiklę galite daryti nedideles pauzes – nustojus ją traukti, masalas trumpam laisvai grimzta virpėdamas lyg sužeista žuvelė, ir tai neretai išprovokuoja kibimą.

Kiti blizgių tipai

Be klasikinių sukrių ir vartiklių, yra ir kitų specializuotų blizgių tipų, kuriuos verta paminėti. Pilkeriai – tai sunkios, pailgos blizgės, skirtos žvejoti dideliame gylyje arba jūroje. Jie dažniausiai naudojami vertikaliai džigaujant (leidžiant masalą gilyn ir staigiai traukiant) gaudant tokias žuvis kaip menkės ar stambios lydekos giliuose ežeruose. Kitas tipas – žieminės blizgutės (vertikalios blizgės poledinei žūklei). Tai mažesni (dažnai 3–10 g) metaliniai masalai, skirti žvejoti eketėje žiemą. Blizgutė nuleidžiama į eketę ir virpinama, taip viliojami ešeriai, starkiai ar net nedidelės lydekos po ledu. Dar yra vadinamos balansinės blizgės (balansyrai) – nors formos atžvilgiu jos labiau primena žuvelę su kabliukais priekyje ir gale bei peleką-stabilizatorių, jų paskirtis taip pat poledinė žūklė plėšrūnams. Pradedančiajam žvejui visgi rekomenduojama pirmiausia įvaldyti klasikines sukriukes ir vartikles, o specializuotus masalus išbandyti vėliau, įgijus daugiau patirties.

Blizgės: kaip išsirinkti tinkamą?

Renkantis blizgę, svarbu įvertinti keletą kriterijų. Nuo tinkamo masalo pasirinkimo priklausys jūsų žūklės sėkmė, todėl atkreipkite dėmesį į šiuos dalykus:

• Žuvų rūšis. Pagalvokite, kokią žuvį ketinate gaudyti. Kiekvienai rūšiai tinkamiausias blizgės tipas ir dydis gali skirtis. Pavyzdžiui, blizgė lydekoms paprastai renkamasi didesnė, ryškesnė, o ešeriams – mažesnė, smulkesnė. Jei taikysite į upėtakį upelyje, pravers maža, siaura vartiklė ar mini sukriukė, o jei ruošiatės gaudyti salačius didelėje upėje – rinkitės toli užmetamą, sunkesnę vartiklę. (Žemiau pateiktoje lentelėje – keli pavyzdžiai, kaip derinti blizgės tipą prie žuvies.)
• Žūklavietė (vandens telkinys). Įvertinkite, kur žvejosite – ežere, upėje ar jūroje. Nuo to priklauso reikiamas masalo svoris ir forma. Upėse su stipria srove geriau tiks siauresnės, sunkesnės blizgės, kurios nenunešamos srovės. Ežeruose ar tvenkiniuose galite naudoti lengvesnes blizges ramesniam vandeniui. Sekliuose vandenyse rinkitės lengvesnius masalus, o giliuose ežeruose – sunkesnius, kuriuos galima nuleisti į dugną. Taip pat apsvarstykite dugno reljefą.
• Metų laikas. Sezonas daro įtaką plėšrių žuvų aktyvumui. Pavasarį, po neršto, plėšrūnai gali būti apatiški – tinka mažesnės blizgės ir lėtesnis pateikimas. Vasarą, kai vanduo šiltas, ankstyvo ryto ir vakaro valandomis plėšrūnai aktyvesni – verta pabandyti ryškesnius masalus. Rudenį lydekos ir ešeriai kaupia riebalus žiemai, dažnai atakuoja didesnius masalus, tad galite drąsiau naudoti stambesnes blizges. Žiemą (jei spiningaujate atvirame vandenyje) plėšrūnai būna vangesni, todėl masalą reikia traukti lėčiau, o po ledu gaudant – rinktis labai mažas blizgutes ar balansyrus.
• Blizgės dydis ir svoris. Masalo dydis turi derėti su žuvimi, kurią bandote pagauti, ir jūsų įrangos galimybėmis. Per maža blizgutė gali nesudominti stambesnės žuvies, o per didelė – atbaidyti mažesnę žuvį (pvz., ešerį). Svoris svarbus užmetimo nuotoliui ir gyliui: lengvesnį masalą mesite arčiau, tačiau jis natūraliau elgsis seklumoje; sunkesnį – toliau ir giliau, bet jis gali greičiau grimzti ir reikalauja spartesnio pravedimo, kad nekabintų dugno. Pradedantiesiems verta rinktis vidutinio dydžio blizges – jos universalesnės ir lengviau valdomos.
• Spalva. Blizgės spalvų gama labai plati – nuo natūralių sidabrinių, auksinių, varinių iki ryškiai dažytų, margintų masalų. Spalvą derinkite prie vandens skaidrumo ir oro sąlygų. Skaidriame vandenyje ir saulėtą dieną geriau veikia natūralesni, ne per daug blizgantys atspalviai (sidabrinė, varinė, žalios ar rudos detalės), nes per ryškus masalas gali gąsdinti žuvis. Drumstame vandenyje arba esant apniukusiam orui verta rinktis ryškesnes, kontrastingas spalvas (auksinė, ryškiai geltona, oranžinė, raudoni taškai) arba labai blizgius paviršius – kad masalas būtų pastebimas. Taip pat populiarūs masalai su raudonomis „uodegėlėmis“ ar akcentais ant kabliukų – manoma, kad raudona spalva papildomai provokuoja plėšrūnus atakuoti.

Blizgių pasirinkimo pavyzdžiai pagal žuvį: toliau pateiktoje lentelėje – keli pavyzdžiai, kokio tipo blizges verta rinktis populiarioms plėšrioms žuvims žvejoti.

Žuvų rūšis	Tinkamos blizgės (tipas ir dydis)
Lydeka	Vidutinės ir didelės vartiklės (apie 10–20 g) bei stambios sukamosios blizgės (Nr. 3–5). Spalvos – ryškios (pvz., raudona/geltona) arba blizgios sidabrinės, kad masalas gerai matytųsi apniukusiu oru.
Ešerys	Mažos sukamosios blizgės (Nr. 0–2) ir nedidelės vartiklės (3–7 g). Dažnai pasiteisina blizgės su raudonais akcentais arba auksinės, vario spalvos, kurios imituoja ešerių grobio žuveles.
Upėtakis	Mažesnės vartiklės ~1-3 g ir mažos sukriukės (Nr. 1–2). Rekomenduojamos natūralios spalvos – auksinė, varinė, juodos dėmelės, nes upėtakiams patinka ne per ryškūs, srovėje mirguliuojantys masalai.
Salačiai	Pailgos, toli užmetamos vartiklės ~10–15 g arba didesnės sukrės (Nr. 3–4). Geriausia spalva – sidabrinė, masalą traukti greitai arti vandens paviršiaus (salačiai mėgsta vytis greitą grobį).

Pastaba: tai tik bendrosios rekomendacijos. Kiekviename vandens telkinyje plėšrūnų skonis gali skirtis, tad eksperimentuokite – kartais netikėtas masalas gali suveikti geriau, nei „pagal vadovėlį“ parinktas. Svarbiausia – turėkite įvairių blizgių, kad galėtumėte keisti masalus, jei vienas nepasiteisina.

Blizgės naudojimo technikos

Net ir geriausia blizgė neduos rezultatų, jei nebus tinkamai naudojama. Pradedančiajam svarbu išmokti teisingų spiningavimo technikų – nuo užmetimo iki masalo pravedimo būdo. Šiame skyriuje apžvelgsime, kaip efektyviai naudoti blizges.

Užmetimas ir pravedimas

Užmeskite blizgę į pasirinktą vietą – pageidautina ten, kur gali slėptis plėšrūnai (prie žolių krašto, ties duobės ar seklumos sandūra, šalia akmenų ar kitų žuvų slėptuvių). Kai masalas pateko į vandenį, palaukite kelias sekundes, kad jis pasiektų norimą gylį. Tada pradėkite tolygiai traukti masalą. Traukimo greitis – kritinis momentas: svarbu jį pritaikyti prie blizgės tipo. Sukamąsias blizges traukite tokiu greičiu, kad lapelis stabiliai suktųsi (jausite lengvą vibraciją meškerykočio gale), bet ne per greitai – netraukite taip, kad masalas iškiltų į patį paviršių ir imtų taškyti vandenį. Vartikles dažnai geriau traukti lėčiau – kad jos plačiai vinguriuotų. Per greitai traukiant vartyklę, ji gali pradėti suktis aplink savo ašį arba per daug kilti į viršų, o per lėtai – skęs į dugną ir gali užkliūti už kliuvinių. Tad stebėkite masalo elgseną vandenyje: idealiu atveju blizgė turėtų judėti natūraliai, imituodama nerūpestingai plaukiojančią ar sužeistą žuvelę.

Blizgės pravedimo variantai

Vien tolygaus pravedimo kartais nepakanka – žuvys gali nereaguoti, jei masalas juda pernelyg vienodai. Todėl paįvairinkite techniką. Pavyzdžiui, traukdami masalą darykite trumpas pauzes: staiga nustokite sukti ritę 1–2 sekundėms, tada vėl tęskite. Per pauzę blizgė pradės skęsti (vartyklė – vartytis ir blyksėti krisdama, sukriukė – lėtai sūpuosis žemyn) – tai dažnai išprovokuoja kibimą, nes plėšrūnas pamano, kad grobis susilpnėjo. Kitas būdas – švelniai trūktelėkite meškerykotį masalo traukimo metu. Toks netikėtas judesys priverčia blizgę šokteli vandenyje, tarsi žuvelė bandytų sprukti – ir tai gali sudirginti plėšrūno instinktus. Taip pat galite keisti traukimo greitį: pavyzdžiui, kelis metrus vyniokite greičiau, tada sulėtinkite, vėl pagreitinkite. Šie nereguliarūs manevrai dažnai patraukia atsargesnių plėšrūnų dėmesį.

Gylio kontrolė

Skirtingame gylyje stovinčios žuvys reikalauja skirtingo masalo pravedimo. Jei žuvis aktyvi prie dugno (pvz., vėlyvą rudenį lydekos dažnai laikosi giliau), leiskite blizgei nuskęsti giliau prieš pradėdami traukti. Galite netgi taikyti „dugno beldimo“ triuką su vartikle – trumpam leisti masalui stuktelėti į dugną ir tuoj pat pakelti, sukelti debesėlį dumblo. Tai gali sudominti net ir apatiškus plėšrūnus, nes primena kylančią į viršų žuvelę ar besirausiantį grobį. Jei žvejojate seklumoje ar virš žolių – priešingai, pradėkite vynioti beveik iškart, kad blizgė nenugrimztų per giliai. Stebėkite masalą: jei matote, kad blizgė artėja prie paviršiaus (ypač sukriukė, traukiama per greitai, gali iššokti iš vandens), sulėtinkite tempimą. Jei masalas velkasi dugnu ir kabina žoles – truputį pagreitinkite traukimą arba atlikite spiningu pakėlimą, kad masalas pakiltų aukščiau.

Pakirtimas ir laimikio traukimas

Spiningaujant su blizge, kibimas dažniausiai jaučiamas kaip staigus smūgis ar valą sustabdantis truktelėjimas. Pajutę kibimą, nedelskite – trumpu, bet tvirtu rankos judesiu kilstelėkite spiningo kotą (pakirskite), kad kabliukas patikimai įsmigtų žuviai į nasrus. Toliau žuvį traukite tolygiai, stengdamiesi išlaikyti įtemptą valą (laisvas valas gali leisti žuviai spjauti kablį). Jei laimikis stambus ir smarkiai priešinasi, nesistenkite jo „užvilkti“ jėga – geriau leiskite pavargti, naudodami ritės stabdį (frikcioną). Traukdami žuvį, stenkitės ją suvaldyti, kad neįlįstų į žoles ar šakas. Kai žuvis priartės prie kranto ar valties, pasiruoškite ją paimti graibštu (ypač jei žuvis didelė, nekelkite jos vien už valo ar koto galo, nes blizgės kabliukas gali išplyšti). Praktikuojant šiuos įgūdžius, blizgių naudojimas taps vis efektyvesnis.

Dažniausios klaidos

Pradedantieji spiningautojai neretai kartoja keletą klaidų, kurios gali sumažinti blizgės efektyvumą ar netgi lemti laimikio praradimą. Štai dažniausios klaidos, kurių verta pasistengti išvengti:

• Netinkamas masalo dydis ar tipas. Viena dažniausių klaidų – pasirinkti ne tą blizgę, kuri tinka gaudomai žuviai ar sąlygoms. Pavyzdžiui, per didelė blizgė mažoms žuvims (bandant gaudyti ešerius 20 g vartykle) neduos rezultato. Ir atvirkščiai – miniatiūrinė sukriukė gali sudominti tik pačias mažiausias lydekaites. Sprendimas: visada derinkite blizgės dydį ir tipą prie planuojamos žvejybos – pagalvokite, kokio dydžio grobį natūraliai medžioja ta žuvis, ir rinkitės atitinkamą masalą.
• Nepaisymas žūklės sąlygų. Kitas klaidų šaltinis – neatsižvelgimas į vandens skaidrumą, gylį, orą. Tarkime, naudojate tamsų, matinį masalą labai drumstame vandenyje ar apsiniaukusią dieną – žuvis jį gali tiesiog pražiopsoti, nes masalas neišsiskirs aplinkoje. Arba atvirkščiai: skaidriame vandenyje, esant saulei, plėšrūnai gali vengti pernelyg blizgaus, „rėkiančios” spalvos. Sprendimas: prieš mesdami masalą, įvertinkite aplinką. Jei vanduo drumstas – rinkitės ryškesnį masalą. Jei vanduo skaidrus – subtilios spalvos ir natūralus blizgesys bus saugesnis variantas. Taip pat atsižvelkite į paros laiką: auštant ar temstant geriau matomi kontrastingi siluetai, dieną – natūralios spalvos.
• Pernelyg monotoniškas pravedimas. Pradedantieji dažnai daro klaidą visą masalo traukimo laiką vyniodami valą vienodu greičiu, be jokių pauzių ar judesių. Monotoniškai judantis masalas gali greitai tapti neįdomus net alkanai žuviai – juk gyva žuvelė paprastai juda nepastoviai. Sprendimas: venkite „robotuko“ režimo. Įterpkite pauzių, keiskite traukimo tempą, retkarčiais krustelėkite masalą kotu. Šie netikėtumo elementai padidina šansą išprovokuoti kibimą. Kiekvieno pravedimo metu stenkitės „įpūsti gyvybės“ blizgei, o ne tiesiog mechaniškai susukti valą.
• Nenaudojamas pavadėlis ar suktukas. Dvi techninės klaidos gali kainuoti ir masalą, ir laimikį. Pirma – gaudant lydekas neužrišamas plieninis pavadėlis. Lydeka turi aštrių dantų, kurie lengvai perrėš valą; neapsaugotas masalas gali būti prarastas kartu su žuvimi. Antra – nenaudojamas suktukas prie blizgės, ypač sukamosios. Dėl to valas smarkiai susisuka ir silpnėja. Sprendimas: visada užsidėkite plieninį arba storesnio fluorokarbono pavadėlį spiningaujant ten, kur gali kirsti lydeka. Taip pat naudokite suktuką (dažnai būna integruotas su pavadėliu): jis leis masalui laisvai suktis neįsukant valo.
• Netinkama įranga masalui. Klaida yra ir tai, kai parenkama įranga, visiškai nederanti su blizge. Pavyzdžiui, labai lengvą 2 g blizgutę bandant mesti su sunkiu, kietu spiningu ir 0,30 mm valu, rezultatas bus prastas – masalo toli nenumesite, jis „nežais“. Kitas kraštutinumas – sunki 25 g blizgė su ultralight koteliu: metimas bus pavojingas, galite sulaužyti kotą. Sprendimas: visuomet pasitikrinkite savo meškerykočio užmetimo svorį (užrašyta ant koto, pvz., 5–20 g) ir rinkitės blizges, patenkančias į tą diapazoną. Valo storį taip pat derinkite: jei masalas lengvas, plonesnis valas jam suteiks daugiau judėjimo laisvės. Tinkama įranga ne tik padės toliau užmesti, bet ir leis blizgei dirbti taip, kaip ji sukurta.

Pabaigai

Apibendrinant, blizgės – puikus pasirinkimas pradedančiajam spiningautojui. Šie masalai leidžia imituoti įvairias mažas žuveles ir sugundyti plėšrias žuvis kibti. Sėkmingai žūklei svarbu pasirinkti tinkamą blizgę (pagal žuvį, vietą, sąlygas) ir naudoti teisingą techniką masalui pateikti. Išmanydami skirtingus blizgių tipus, jų pravedimo būdus ir vengdami dažniausių klaidų, greitai pagerinsite savo rezultatus. Nepamirškite, kad žvejyba – nuolatinis eksperimentas: išbandykite įvairius masalus, mokykitės iš savo patirties ir stebėkite gamtą. Su laiku atrasite, kokios blizgės ir kokie pateikimo būdai geriausiai veikia jūsų mėgstamame vandens telkinyje. Telydi jus entuziazmas ir kantrybė – ir netrukus spiningavimas blizgėmis taps ne tik efektyvus, bet ir itin malonus laisvalaikio užsiėmimas.