Gegužę lydekos dažnai ieškai visai kitur nei spalį. Sezono pradžioje pirmiausia tikrini seklesnį vandenį, žolės kraštus, įlankas ir nerštaviečių prieigas. Rudenį daugiau dėmesio tenka pašarinės žuvies būriams, briaunoms, šlaitams ir atviresniems plotams. Sausį ta pati lydeka gali stovėti dar visai kitur.

Kalendoriuje tai vienas sezonas. Prie vandens – keli skirtingi etapai, kuriuose vakarykštis taškas, masalas ar pravedimas nebūtinai veiks taip pat.

Lydekų sezoną geriau matyti kaip nuolat besikeičiančią dėlionę: kur laikosi pašarinė žuvis, kaip auga ar nyksta žolė, kur stovi pati lydeka ir kokias vietas tuo metu verta tikrinti. Kas tai supranta, mažiau laiko švaisto mėtydamas ten, kur žuvis buvo prieš mėnesį.

Kada prasideda ir baigiasi lydekų sezonas Lietuvoje?

Pagal nuo 2026 m. gegužės 14 d. galiojančią Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių suvestinę redakciją lydekas draudžiama gaudyti nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d. imtinai. Pagal bendrąjį režimą sezonas prasideda gegužės 1 d. ir tęsiasi iki sausio 31 d.

Pavasarinis draudimas sutampa su lydekų neršto laikotarpiu ir padeda apsaugoti neršiančias žuvis. Gegužės 1-oji vis dėlto yra teisinė data, ne biologinis jungiklis. Neršto laikas tarp telkinių ir metų skiriasi, todėl sezono atidarymo dieną lydekų būklė ir vieta gali būti nevienoda.

Prieš išvyką pasitikrink konkretaus telkinio režimą. Limituotos žvejybos vietose, saugomose teritorijose ar atskiruose upių ruožuose gali galioti papildomi ribojimai.

Lydekos nerštas ir kodėl sezono pradžia kasmet atrodo skirtingai

Lydekos – vienos iš anksčiausiai pavasarį neršiančių mūsų plėšriųjų žuvų. Nerštui jos dažnai renkasi seklų, augalija apaugusį vandenį, užliejamas pievas, įlankas ir kitus ruožus su apsemta augalija, prie kurios gali prikibti ikrai.

Neršto laiką stipriai veikia vandens temperatūra, hidrologinės sąlygos ir konkreti populiacija. Literatūroje lydekų nerštui dažnai nurodoma maždaug 8–12 °C vandens temperatūra, tačiau yra populiacijų, kurios nerštą pradeda gerokai šaltesnėmis sąlygomis. Viename telkinyje žuvys jau gali būti po neršto, o kitame tuo pačiu metu nerštas dar tik baigiasi.

Sezono atidarymo nereikėtų sutapatinti su sena formule „po neršto lydeka puola viską“. Viena žuvis gali būti aktyvi, kita dar atsigauna, trečia jau pasitraukusi nuo seklios nerštavietės. Pirmomis gegužės žūklėmis svarbiau suprasti, kur ieškoti lydekos, nei vadovautis išankstine teorija apie jos apetitą.

Gegužė: sezono atidarymas nėra automatinis kibimų festivalis

Gegužę pradėčiau nuo seklesnių ruožų, įlankų, žolės kraštų, nendrių, užlietų pievų prieigų ir vietų, kur sukasi mailius. Bet prie vieno metro gylio neprisirišk. Jei pakrantė tyli, patikrink pirmą briauną, šlaitą ar gilesnį vandenį visai šalia seklumos.

Vandeniui šylant žolė keičiasi greitai. Gegužės pradžioje beveik plikas plotas po kelių savaičių jau gali būti pilnas augalijos. Kartu persikelia smulki žuvis, o paskui ją – ir lydekos.

Gegužę geriau daugiau judėti, o ne valandą šukuoti vieną pernykštį tašką. Keli metimai į žolės langą, briaunos galą ar mažą užutekį greitai parodo, ar verta čia užsibūti.

Kokius masalus pradėti tikrinti gegužę?

Vieno „gegužinio“ masalo nėra. Guminukai, vobleriai, vartiklės ir kiti klasikiniai lydekiniai masalai visi gali turėti savo dieną. Kur kas svarbiau, kad dydis, eiga ir pravedimas tiktų vietai, kurią gaudai.

Seklioje žolėje rinkis masalą, kurį galima pravesti virš augalijos arba tarp jos langų. Atviresnėje vietoje daugiau laisvės duoda guma, vobleris ar vartiklė. Jei matai palydėjimą, trumpą ataką ar tik lengvą bakstelėjimą, nekeisk vien spalvos. Pabandyk kitą tempą, ilgesnę pauzę ar kitą masalo vedimo aukštį.

Vasara: žolynai, grobio žuvis ir deguonis svarbiau už „karštį“

Vasarą dažnai kartojama, kad per karščius lydeka traukiasi į giliausią ir šalčiausią vandens vietą. Tačiau termiškai susisluoksniavusiame ežere gilesniuose sluoksniuose gali stigti deguonies. Tinkamą zoną lemia temperatūros ir deguonies derinys, o skirtingo dydžio lydekos gali laikytis nevienodame gylyje.

Tankūs žolynai, jų kraštai, povandeninės žolės liežuviai ir langai tarp augalijos gali būti svarbios lydekų buveinės. Augalija suteikia priedangą, o aplink ją laikosi smulki žuvis. Kai kuriuose telkiniuose mažesnės lydekos vasarą renkasi seklesnę augaliją net tada, kai ten vanduo šiltesnis.

Kai kuriuose giliuose, vasarą susisluoksniuojančiuose ežeruose stambesnės lydekos buvo fiksuotos vėsesniame vandenyje ties termoklinu, jei ten pakako deguonies. Viename tyrime didelės lydekos rugpjūtį dažniau rinkosi maždaug 16–21 °C vandenį, nors buvo prieinamas ir gerokai šiltesnis. Tai konkrečių telkinių rezultatas, o ne universali formulė visiems Lietuvos ežerams.

Ar vasarą lydeka kimba tik ryte ir vakare?

Viename kontroliuojamame žūklės tyrime daugiau kibimų sulaukta sutemų metu. Tai nereiškia, kad vidurdienį lydeka nekimba. Vėjas, debesys, vandens skaidrumas, pašarinės žuvies aktyvumas ir augalija keičia dienos ritmą.

Skaidriame atvirame telkinyje ryški šviesa gali pakeisti lydekos elgesį ir tai, kiek ji laikosi atvirose seklumose. Žolėtame ežere tuo pačiu metu žuvis gali slėptis po augalijos danga. Rytas ir vakaras yra geri paieškos laikai, bet tikrai ne vienintelės tinkamos valandos.

Laikrodis čia tik vienas orientyras. Jei vidurdienį matai mailių, vėjas pučia į krantą, o žolės kraštas gyvas, nėra prasmės laukti vakaro vien todėl, kad „taip turi būti“.

Ruduo: kada prasideda rimta stambių lydekų paieška

Ruduo daugeliui lydekininkų – laukiamiausia sezono dalis. Vanduo vėsta, žolė po truputį nyksta, keičiasi pašarinės žuvies pasiskirstymas, o atsivėrusios vietos leidžia pasiekti ruožus, kuriuos vasarą sunku normaliai apgaudyti.

Tik nereikia rudens paversti pasaka apie lydeką, kuri „pajunta žiemą ir puola viską“. Vieną dieną lydekos juda ir ima drąsiai, kitą – laikosi siaurame ruože bei ignoruoja pusę dėžės.

Rudenį paiešką patogu plėsti, nes nykstanti žolė atveria briaunas, šlaitus ir kieto dugno plotus, kurie vasarą buvo sunkiai apgaudomi. Žvejui tai palengvina paiešką, tačiau neįrodo, kad stambi lydeka rudenį būtinai aktyvesnė ar lengviau pagaunama.

Rugsėjis, spalis ir lapkritis – trys skirtingos situacijos

Rugsėjis

Rugsėjis po vandeniu dar nebūtinai atrodo kaip tikras ruduo. Žolė dažnai vis dar gyva, seklumose sukasi mailius, o dalis lydekų stovi visiškai vasariškuose taškuose.

Jei vanduo dar šiltas, neskubėk tiesiai į giliausius šlaitus. Pirmiau patikrink žolynų kraštus, langus tarp augalijos, pirmą briauną ir vietas, kur laikosi smulki žuvis.

Spalis

Spalį pokyčiai paprastai tampa aiškesni, nors tempą diktuoja telkinys ir oras. Vanduo vėsta, dalis žolės nyksta, pašarinė žuvis ima laikytis kitose vietose. Briaunos, šlaitai, povandeniniai kalniukai ir atviresnis vanduo šalia likusių žolynų tampa logiškomis paieškos kryptimis, bet ne vienintelėmis.

Jei sonaras rodo pašarinės žuvies būrį, verta patikrinti jo kraštus ir aplinkines zonas. Lydekų vieta dažnai siejasi su grobio prieinamumu, tačiau vien sonare matomas mailius dar negarantuoja, kad šalia stovi aktyvi stambi žuvis.

Lapkritis

Lapkričio vanduo paprastai jau gerokai šaltesnis, o augalijos daug kur mažiau, todėl lengviau apgaudyti gilesnes ir anksčiau sunkiai pasiekiamas vietas. Briaunos, vagos kraštai, šlaitai ir atviresnis vanduo – logiškos paieškos kryptys, jei ten laikosi pašarinė žuvis.

Tačiau nesiųsk visų lydekų į giliausią duobę. Jei pašarinė žuvis laikosi aukščiau, plėšrūnė gali stovėti gerokai virš dugno. Gylį rinkis pagal žuvį, ne pagal mėnesio pavadinimą.

Ar ruduo tikrai yra geriausias trofėjinių lydekų metas?

Daugeliui žvejų ruduo yra pagrindinis metas kryptingai ieškoti stambios lydekos, todėl lydekų žvejyba rudenį sulaukia tiek dėmesio. Vis dėlto moksliniai tyrimai nesuteikia pagrindo rudens vadinti universaliai geriausiu trofėjų sezonu. Žolės mažiau, galima apgaudyti daugiau vandens, o pašarinės žuvies būriai kai kuriuose telkiniuose padeda susiaurinti paiešką.

Bet trofėjinė lydeka nėra rudens prizas, kurį tereikia atsiimti. Didelių žuvų pagaunama ir gegužę, ir vasarą, ir žiemą. Rudenį tiesiog daugiau žvejų sąmoningai renkasi didesnius masalus, didesnius vandens plotus ir vietas, kuriose tikisi stambios žuvies.

Trofėjaus paieškoje mėnuo nėra svarbiausias dalykas. Daug daugiau pasako telkinio potencialas, pašarinės žuvies gausa ir gebėjimas atsirinkti vietas, kuriose stambi lydeka turi priežastį laikytis.

Didelis masalas – ar jis tikrai reiškia didelę lydeką?

Ne. Masalo dydis gali būti susijęs su sugautos lydekos dydžiu, tačiau tai nėra patikimas filtras. Maža lydeka puola stambų masalą, o didelė neretai paima gerokai kuklesnį.

10–20 cm gumos – dažnas pasirinkimas lydekų žūklėje, tačiau tai žvejų praktika, ne biologinė riba. BigBait masalai turi savo vietą, kai sąmoningai keiti pateikimą, ieškai stambesnės žuvies ar gaudai telkinyje, kuriame lydekos maitinasi stambiu grobiu.

Jei 25 cm guma tyli, tai dar nereiškia, kad taške nėra trofėjaus. Kartais mažesnis masalas, kita pauzė ar tiesiog kitoks pravedimas gali duoti daugiau kibimų.

Gruodis ir sausis: lydekų sezonas dar nesibaigė

Kol sezonas atidarytas, lydekas galima gaudyti ir gruodį bei sausį, jei tai leidžia konkretaus telkinio režimas ir sąlygos. Vienur dar metamas spiningas nuo kranto ar valties, kitur žūklė persikelia ant ledo.

Šaltas vanduo nereiškia, kad lydeka susispaudžia vienoje gilioje vietoje. Radiosekimo tyrimai rodo, kad kai kuriuose telkiniuose jos judėjimo plotas žiemą gali būti net didesnis nei vasarą. Kituose tyrimuose žuvys žiemą naudojo platų gylių diapazoną. Tad „žiema = viena gili duobė“ nėra universali taisyklė.

Vėlyvą rudenį ir žiemą pirmiausia žiūrėk, kur laikosi pašarinė žuvis. Jei mailius ar stambesnės žuvys susitelkusios tam tikrame gylyje, vien tai, kad vieta atrodo kaip klasikinė „žiemos duobė“, dar nėra priežastis ten praleisti visą dieną.

Kur ieškoti lydekos pagal sezoną

Laikotarpis	Nuo ko pradėti paiešką
Gegužė	Seklesnės vietos, žolės kraštai, įlankos, nerštaviečių prieigos ir pirmos briaunos.
Vasara	Žolynai, jų langai ir kraštai, pašarinės žuvies sankaupos, taip pat vėsesnės ar geriau deguonimi aprūpintos zonos pagal telkinį.
Rugsėjis	Dar nenurašyk vasaros vietų – žolynų, seklumų ir mailiaus susitelkimų.
Spalis	Briaunos, šlaitai, likusių žolynų kraštai, povandeniniai kalniukai ir pašarinės žuvies būriai.
Lapkritis	Atviresnis vanduo, vagos kraštai, šlaitai ir gilesnės zonos, jei ten laikosi pašarinė žuvis.
Gruodis–sausis	Pašarinės žuvies vieta, telkinio reljefas ir konkrečios žiemos sąlygos – ne vien giliausia duobė.

Lentelė – atspirties taškas, ne gatavas žemėlapis. Kalendorius padeda pasirinkti pirmą kryptį, o tikrą žuvies vietą vis tiek parodo telkinys.

Kaip keisti masalo dydį per sezoną

Formulė „pavasarį mažas, rudenį didelis“ patogi tik teoriškai. Masalo dydį geriau derinti prie grobio, gylio, žolės, vandens skaidrumo ir to, kokios žuvies ieškai.

Gegužę stambi lydeka gali paimti didelę gumą. Lapkritį ta pati žuvis gali pasirinkti 10 cm masalą. Sezonas pakeičia aplinkybes, bet ant dėžutės neužrašo vienintelio teisingo dydžio.

Jei taikaisi į stambesnę žuvį, didesnis masalas gali būti sąmoningas pasirinkimas. Ryšys tarp masalo ir sugautos žuvies dydžio nėra absoliutus, todėl centimetrai ant gumos nėra trofėjaus garantija.

Kaip keisti pravedimą

Šaltesniame vandenyje dažnai verta pradėti nuo lėtesnio pravedimo, bet tai nėra biologinė taisyklė. Net lapkritį aktyvi lydeka gali pulti greitai vedamą masalą. Tempą geriau derinti pagal žuvies reakciją nei pagal kalendorių.

Prie žolės masalą laikyk virš augalijos arba vesk palei jos kraštą. Ant šlaito keisk gylį, pauzes ir metimo kampą. Atvirame vandenyje neįsimylėk dugno – ypač jei sonaras rodo pašarinę žuvį aukščiau.

Jei matai palydėjimą, trumpą ataką ar vos juntamą kontaktą, keisk po vieną dalyką. Greitis, pauzė, masalo dydis, spalva. Taip greičiau suprasi, kas tą dieną duoda rezultatą.

Kada per dieną geriausiai kimba lydeka?

Vieno geriausio paros laiko visam sezonui nėra. Jei svarstai, kada kimba lydeka, sutemas verta tikrinti pirmiausia: kontroliuojamuose tyrimuose tuo metu pagaunamumas buvo didesnis. Vis dėlto gegužės vidurdienis, liepos rytas ar lapkričio popietė taip pat gali duoti žuvies.

Šviesa, vėjas, debesys, vandens skaidrumas, pašarinės žuvies aktyvumas ir žolė keičia lydekos elgesį. Skaidriame vandenyje saulė gali pristabdyti žuvį atviroje seklumoje, o drumstesniame ar vėjuotame telkinyje tuo pačiu metu ji neretai aktyviai medžioja.

Laikrodį naudok planavimui, ne kaip kibimo prognozę. Jei matai gyvybę, neskubėk nurašyti „blogos valandos“.

Ar atmosferos slėgis lemia lydekų kibimą?

Vien barometro skaičius nepasako, ar lydeka kibs. Viename kontroliuojamame tyrime, atliktame ežere, atmosferos slėgis reikšmingai nepakeitė lydekų pagaunamumo. Kibimų dažnis labiau siejosi su vandens temperatūra, vėju, paros laiku ir kitais veiksniais. Tad formulė „slėgis toks – lydeka kibs“ neturi tvirto pagrindo.

Daug naudingiau stebėti patį telkinį. Kur vėjas spaudžia pašarinę žuvį? Ar vanduo skaidrėja, ar drumstėja? Ar po atšalimo mailius pasitraukė nuo seklumos? Tokie klausimai prie vandens dažnai vertingesni už vieną skaičių barometre.

Jei tame pačiame telkinyje per kelis sezonus pastebi pasikartojančią oro ir kibimų sąsają, užsirašyk. Vietinė patirtis paprastai duoda daugiau nei universali formulė iš interneto.

Lydekų sezono taisyklės Lietuvoje

Nuo 2026 m. gegužės 14 d. galioja atnaujinta taisyklių redakcija. Pagrindinius ribojimus glaustai rasi ir mūsų žvejybos taisyklių suvestinėje. Lydekų žūklei svarbiausi šie punktai:

• Bendrasis režimas: lydekas draudžiama gaudyti nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d. imtinai. Per vieną žvejybą galima pasiimti iki 2 lydekų, kurių ilgis 50–80 cm. Bendras Taisyklių 6 punkte išvardytų ribojamų rūšių laimikis negali viršyti 5 žuvų. 50–80 cm dydžio ribojimas netaikomas 2 priede nurodytose upėse ir jų ruožuose.
• 7 priedo telkiniai: plėšriąsias žuvis leidžiama gaudyti tik dirbtiniais masalais ir vienu įrankiu. Per žvejybą galima pasiimti vieną ne mažesnę kaip 65 cm lydeką ir vieną ne mažesnį kaip 65 cm sterką. Jei turi ar naudoji sonarą, visas sugautas lydekas ir sterkus privalai nedelsiant paleisti.
• Žuvelė masalui: nuo sausio 2 d. iki balandžio 30 d. vidaus vandenyse draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę, išskyrus Kuršių marias. Žuvies gabalėliui šis draudimas netaikomas.

Ar verta paleisti trofėjinę lydeką?

Taisyklės aiškiai nustato, kada lydeką paleisti privaloma. Jei žuvį nusprendi paleisti savo noru, svarbiausia tam pasiruošti dar prieš kibimą.

Didelis gumuotas graibštas ir ilgos replės padeda greičiau bei saugiau žuvį atkabinti. Kuo mažiau laiko ji praleidžia ore, tuo geriau: ilgesnė oro ekspozicija po intensyvaus varginimo didina fiziologinį stresą.

Matuok ir fotografuok greitai. Jei sąlygos leidžia, atkabinėdamas laikyk žuvį vandenyje. Trofėjus nepraranda vertės vien todėl, kad po nuotraukos nuplaukia atgal.

Dažniausios lydekų sezono klaidos

1. Visą sezoną gaudoma tame pačiame taške, nors gegužės vieta spalį jau gali būti tuščia.
2. Gegužės 1-oji laikoma automatinio „po neršto ėdrumo“ pradžia, nors visų lydekų būklė ir aktyvumas nesutampa.
3. Vasarą ieškoma tik giliausiame ir šalčiausiame vandenyje, nors žolė, deguonies sąlygos ir pašarinė žuvis gali būti svarbesni už patį gylį.
4. Rudenį tikima formule „didesnis masalas = didesnė lydeka“. Stambi guma ar BigBait – strategija, ne garantija.
5. Lapkritį visos lydekos siunčiamos į giliausią duobę, nors plėšrūnė dažnai laikosi ten, kur yra pašarinė žuvis.
6. Kibimas prognozuojamas vien pagal slėgį, nors vienas barometro skaičius telkinio neperskaito.
7. Žiemos lydeka laikoma nejudančia, nors jos judėjimas labai priklauso nuo konkretaus telkinio.

DUK apie lydekų sezoną Lietuvoje

Kada prasideda lydekų sezonas?

Gegužės 1 d. Lydekas draudžiama gaudyti nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d. imtinai.

Iki kada galima gaudyti lydekas?

Pagal bendrąjį režimą – iki sausio 31 d. imtinai. Vasario 1 d. prasideda draudimo laikotarpis.

Kiek lydekų galima pasiimti?

Pagal bendrąsias taisykles – iki 2 lydekų per vieną žvejybą. Specialaus režimo telkiniuose gali galioti griežtesnės sąlygos.

Kokio dydžio lydeką galima pasiimti?

Bendra taisyklė – 50–80 cm. 2 priedo upėse ir jų ruožuose ši dydžio riba netaikoma, o 7 priedo telkiniuose galioja atskiras režimas.

Kada geriausias metas trofėjinei lydekai?

Ruduo populiarus tarp trofėjų ieškančių žvejų, bet universalaus „geriausio“ mėnesio nėra. Daug lemia telkinys, pašarinės žuvies vieta ir pasirinkta taktika.

Ar lydekos kimba vasarą per karštį?

Taip. Karštis dažniau pakeičia lydekos vietą ir aktyvumo laiką, nei visiškai sustabdo kibimą. Ieškok žolės, pašarinės žuvies ir tinkamų deguonies sąlygų.

Ar didelis masalas reiškia didesnę lydeką?

Ne. Didesnis masalas gali būti sąmoninga stambios lydekos paieškos taktika, tačiau trofėjaus negarantuoja.

Pabaigai

Lydekų sezonas nėra viena ilga žūklė nuo gegužės iki sausio. Per tuos devynis mėnesius keičiasi vanduo, žolė, pašarinės žuvies vieta ir pačių lydekų naudojami plotai.

Gegužę daugiau žiūrėk į seklumas ir augaliją. Vasarą – į žolynus, pašarinę žuvį ir deguonies sąlygas. Rudenį plėsk paiešką į briaunas, šlaitus ir atviresnį vandenį. Žiemą vėl prisitaikyk prie konkretaus telkinio.

Kas rudenį vis dar gaudo taip pat kaip gegužę, dažnai ieško ne lydekos, o vietos, kurioje ji buvo prieš kelis mėnesius.