Lydeka – viena populiariausių Lietuvos gėlavandenių plėšrūnių. Tinkamai pasiruošus lydekų sezonui, laukia įsimintini laimikiai.

Lydekų sezonas – tai laikotarpis, kai Lietuvos meškeriotojai po ilgos pertraukos vėl gali gaudyti lydekas. Šis sezonas prasideda pasibaigus lydekų žvejybos draudimui ir sutampa su pavasariu, kai plėšriosios žuvys būna ypač aktyvios po neršto. Kodėl lydekų sezonas toks svarbus? Pirmiausia, lydeka yra viena mėgstamiausių ir dažniausiai gaudomų žuvų šalyje. Atidarius sezoną, žvejai gali tikėtis gausių kibimų ir galimybės sugauti įspūdingo dydžio laimikį. Šiame straipsnyje sužinosite, kada prasideda oficialus lydekų žvejybos sezonas Lietuvoje, kaip keičiasi lydekų elgsena skirtingais metų laikais, kokie masalai bei žūklės būdai yra veiksmingiausi, kurios Lietuvos vietos garsėja gausiomis lydekomis, kokios galioja taisyklių ir apribojimų nuostatos, taip pat pateiksime naudingų patarimų pradedantiesiems. Galiausiai apžvelgsime keletą įdomių faktų ir priminsime, kodėl svarbu žvejoti atsakingai.

Kada prasideda lydekų sezonas?

Lietuvoje oficialus lydekų sezonas prasideda gegužės 1 d. – būtent nuo tos dienos leidžiama gaudyti lydekas visose vidaus vandenyse. Ši data žymi ilgo laukimo pabaigą visiems plėšrių žuvų mėgėjams, mat lydekų žvejyba būna uždrausta net keletą mėnesių. Pagal galiojančias taisykles kasmet nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d. draudžiama gaudyti lydekas, kad jos netrukdomos išnerštų. Draudimo laikotarpis parinktas neatsitiktinai – būtent kovo–balandžio mėnesiais lydekos masiškai neršia, tampa lengvai pagaunamos, todėl būtina jas apsaugoti. Uždraudus žvejybą per nerštą, užtikrinama, kad kuo daugiau lydekų sėkmingai išnerštų ir prisidėtų prie populiacijos gausinimo kitam sezonui. Pasibaigus šiam draudimui, gegužės 1-oji tampa savotiška švente žvejams – daugelis ankstų rytą traukia prie vandens telkinių atidaryti sezono ir sugauti pirmąją lydeką.

Verta paminėti, kad iki 2022 m. lydekų draudimas Lietuvoje baigdavosi anksčiau – iki balandžio 20 d., tačiau vėliau jis pratęstas iki balandžio 30 d., siekiant geriau apsaugoti lydekų išteklius. Tai reiškia, jog dabar lydekininkams tenka kantriai laukti gegužės pradžios, tačiau ilgesnis draudimas atsiperka didesniu laimikių skaičiumi sezono metu. Kitose šalyse draudimų datos gali skirtis – pavyzdžiui, Latvijoje lydekas žvejoti draudžiama maždaug nuo kovo vidurio iki balandžio 30 d., tad mūsų žvejai turi ilgesnę priverstinio poilsio pauzę. Vis dėlto Lietuvos atveju griežtos taisyklės duoda naudos: vos tik prasidėjus sezonui, po neršto išalkusios lydekos būna labai aktyvios ir agresyvios. Būtent pavasario pradžioje daugelis žvejų sulaukia daugiausia kibimų ir turi geriausią progą suvilioti stambią lydeką net negiliuose pakrančių zonose. Todėl gegužės 1 d. mūsų šalyje neatsitiktinai tapusi laukta data – nuo jos lydekininkų sezonas atviras iki pat žiemos pabaigos (sausio 31 d.).

Draudimo reikalavimų nesilaikymas užtraukia griežtas baudas – pagavus lydeką draudimo laikotarpiu gali tekti sumokėti nuo 120 iki 300 € baudą ir atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą.

Lydekų elgsena pagal sezoną

Lydekos – plėšrūnės, kurių elgesys ir aktyvumas kinta su metų laikais. Norint sėkmingai jas žvejoti, svarbu suprasti, kur ir kaip lydeka elgiasi pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą. Aptarkime kiekvieną sezoną:

Pavasaris

Pavasarį, pasibaigus draudimui (gegužės mėnesį), lydekos būna labai aktyvios ir alkanos po savo neršto periodo. Ankstyvą pavasarį jos dar neršia sekliuose užlietų pievų plotuose, tačiau vos išneršusios ima intensyviai maitintis, kad atstatytų jėgas. Todėl gegužės pradžioje lydekos gausiai medžioja seklumose – dažnai laikosi vos 1–2 m gylyje prie nendrių, meldų, apsemtų žolių kraštų. Tokiose sekliuose įlankėlėse vanduo greičiau įšyla saulėtą dieną, privilioja smulkias žuvis, o aštriadantės tyko grobio pasalūniškai tūnodamos tarp augalų. Įdienojus, vandeniui sušilus, pavasarinės lydekos neretai kimba pačiu dienos viduriu – tai laikas, kai saulė pakelia temperatūrą ir suaktyvina žuvis. Tuo tarpu ankstyvas rytas ar vėlyvas vakaras vėsiu oru pavasarį gali būti mažiau produktyvūs (vandeniui be saulės atšalus, lydekos sulėtėja). Taigi pavasario lydekų žūklėje svarbu taikytis prie sąlygų: ieškoti šiltesnio vandens užutekių, stebėti kur šmirinėja mailius, ir nepraleisti progos užmesti masalą lydekoms ties pat augalijos riba, kur jos rengia pasalas.

Vasara

Vasarai įsibėgėjus, lydekas pagauti darosi sunkiau. Šiltas vanduo veikia lydekų elgseną – per patį vidurvasarį jos tampa sėslesnės, mažiau vaikosi grobio ir dažnai slepiasi pavėsingose vietose. Karštomis liepos–rugpjūčio dienomis lydekos mieliau laikosi vėsesnių plotų: gilios duobės ežeruose, upių sraunumų pakraščiai, po tiltais ar užtvankomis susidarantys šešėliai – ten, kur vandens temperatūra kiek žemesnė. Dienos metu per kaitrą plėšrūnės gali tiesiog tūnoti tarp žolių ar dugno nelygumų ir laukti lengvo grobio praplaukiant pro šalį. Todėl vasarą žvejojant lydekas svarbu parinkti tinkamą laiką: ankstyvi rytai ir vėlaus vakaro valandos dažniausiai būna rezultatyviausios. Auštant arba saulei leidžiantis vanduo atvėsta, lydekos atgauna aktyvumą ir išlenda medžioti į seklumas.

Tuo tarpu vidurdienį per didžiausią karštį kibimo tikimybė minimali – daugelis patyrusių žvejų tokiu metu daro pertrauką arba renkasi gilesnes vieta. Vasaros metu taip pat naudinga stebėti orus: vėsesnėmis, debesuotomis dienomis lydekos būna aktyvesnės, o ilgesni vėsos ar lietaus periodai gali pagerinti kibimą net dieną. Apskritai, per vasaros karščius norint pagauti lydeką, reikia daugiau kantrybės ir sumanumo – žvejys turi “žaisti pagal lydekos taisykles”, masalą pateikdamas lėčiau, arčiau slėptuvių ir viliojančiai, kad išjudintų vangiai nusiteikusią plėšrūnę.

Ruduo

Ruduo – daugelio žvejų mėgstamiausias lydekų žūklės metas, ir ne be priežasties. Prasidėjus rugsėjui, kai vanduo ima vėsti, lydekos pajunta artėjančią žiemą ir intensyviai kaupiasi maisto atsargas. Tai „auksinis laikas“ gaudyti stambias lydekas – jos rudenį būna neįprastai aktyvios ir godžiai puola beveik viską, kas juda. Rugsėjo–spalio mėnesiais lydeka vėl grįžta arčiau pakrančių, seklumų ir aktyviai medžioja ne tik anksti rytą ar vakare, bet dažnai ir dieną. Tiesa, rudenį orų sąlygos labai lemia lydekų aktyvumą: stabilus žemesnis slėgis ir nestiprus vėjas sukuria puikias sąlygas kibimui, o netikėtas atšilimas gali laikinai sumažinti lydekų apetitą.

Vėlyvą rudenį, spalio pabaigoje–lapkritį, naktims stipriai atšalus, lydekos neretai suaktyvėja dienos metu – joms reikia saulės šilumos sušildyti kūną, todėl šviesiu paros metu plėšrūnės medžioja intensyviau. Tokiu laiku dažnai geriausia gaudyti nuo vėlyvo ryto iki popietės, kai vanduo truputį sušyla. Lydekų žvejyba rudenį apskritai pasižymi tuo, kad kibimas gali tęstis kone visą dieną su trumpomis pertraukomis. Rudenį verta naudoti ir didesnius masalus – pastebėta, kad stambios lydekos rudenį renkasi stambesnį grobį, taupydamos energiją. Taigi, ruduo – tai metas rekordiniams laimikiams, kai gamta suteikia šansą sugauti savo gyvenimo lydeką.

Žiema

Žiema žvejų neatbaido – lydekininkų sezonas tęsiasi ir po ledu, nors lydekas sugauti šaltuoju metu sudėtingiau. Žiemą lydekų aktyvumas kelis kartus mažesnis nei rudenį. Per stiprius šalčius plėšrūnės būna beveik neaktyvios – sulėtėja medžiagų apykaita, lydekos mažai juda ir retai puola grobį. Paprastai žiemos metu lydekos vengia tuščiai klaidžioti po visą telkinį – jos renkasi gilesnes duobes ir ten tarsi “užsisėdi” laukdamos pro šalį pasitaikančios aukos. Deguonies kiekis po ledu taip pat mažėja, ypač užsitęsus žiemai, todėl žuvys tampa pasyvesnė. Vis dėlto ir žiemą yra palankių momentų: geriausia lydekas gaudyti atodrėkių metu, kai kuriam laikui pašyla orai. Optimalus metas – žiemos pradžia, vos susidarius pirmam ledui, kol po juo dar pakanka deguonies. Per pirmojo ledo savaitę ar dvi lydekos dar aktyviai maitinasi, todėl kibimas gali būti išties neblogas.

Rekomenduojama rinktis apsiniaukusias, ne per šaltas dienas – tuomet tikimybė sulaukti kibimo didesnė. Žiemos žūklėje dažnai naudojamas natūralus masalas (gyva ar negyva žuvelė), nes dirbtiniai masalai šaltame vandenyje būna mažiau efektyvūs. Pavyzdžiui, po ledu lydekos dažnai griebia masalą tik jam beveik nejudant – vangiai priplaukia, ilgai dvejoja ir neretai net atsitraukia, jei masalas atrodo įtartinas. Dėl to žiemos žūklėje galioja principas „lėčiau yra geriau“ – masalus reikia pateikti labai lėtai, subtiliai, kartais vilioti gyva žuvele net visai ant dugno, kur lydeka stovi. Nepaisant iššūkių, patyrę poledinės žūklės entuziastai kasmet sugauna gražių lydekų ir žiemą – ypač pirmo ledo metu ar besibaigiant žiemai, kai plėšrūnės prieš pat nerštą dar suaktyvėja. Svarbu nepamiršti ir saugumo ant ledo bei gerbti galiojančias žvejybos taisykles.

Lydekų sezono taisyklės ir apribojimai

Siekiant išsaugoti lydekų populiaciją, Lietuvoje galioja griežtos žvejybos taisyklės, kurių privalo laikytis kiekvienas meškeriotojas. Žemiau apžvelgiame svarbiausias lydekinio sezono taisykles ir apribojimus bei akcentuojame atsakingos žūklės principus:

• Sezono trukmė: Kaip minėta, lydekas žvejoti leidžiama nuo gegužės 1 d. iki sausio 31 d., o vasario–balandžio mėnesiais – draudimas. Gerbiant šį draudimą užtikriname, kad lydekos sėkmingai išnerš ir užaugs nauja karta žuvų. Sugavus lydeką draudžiamu laikotarpiu – ją būtina nedelsiant paleisti, kitaip gresia baudos.
• Leidžiamas dydis: Pagal žvejybos taisykles mažiausias leidžiamas lydekos dydis – 50 cm, o didžiausias 80 cm ilgio. Tai reiškia, jog galima pasiimti tik tas lydekas, kurių ilgis patenka į šį intervalą. Ši priemonė įvesta siekiant apsaugoti tiek lydekų jauniklius (mažesnius nei 50 cm), tiek pačias didžiausias motinines lydekas (virš 80 cm), kurios išneršia daugiausia ikrų ir yra svarbios populiacijai.
• Leidžiamas kiekis: Vienas žvejys per dieną gali pasiimti ne daugiau kaip 2 lydekas. Šis limitas galioja visiems vandens telkiniams, nebent konkrečiame telkinyje nustatyta kitaip (pvz., kai kuriose licencinėse žūklėse gali būti ir griežtesni ribojimai). Taigi net jei pagaunate 5 ar 10 lydekų, paimti galite tik dvi, o likusias privalote paleisti. Toks apribojimas leidžia išlaikyti jų pusiausvyrą vandens telkinyje.
• Žvejo bilietas ir leidimai: Žvejoti lydekas, kaip ir bet kurias kitas žuvis, galima tik turint galiojantį žvejo mėgėjo bilietą (leidimą). Yra keletas išimčių, kada bilieto nereikia – pavyzdžiui, valstybiniuose vandenyse nemokamai gali žvejoti nepilnamečiai vaikai ir pensinio amžiaus ar neįgalūs asmenys. Visais kitais atvejais privalu iš anksto įsigyti mėgėjų žvejybos leidimą – dienos, mėnesio ar metų, priklausomai nuo poreikio. Gaudant lydekas privačiame ežere, būtinas savininko leidimas. Svarbu šio reikalavimo nepamiršti, nes žvejyba be bilieto taip pat laikoma pažeidimu.
• Žvejybos įrankiai: Mėgėjų žvejybos taisyklės riboja ir įrankių kiekį. Vienas žvejas vienu metu gali naudoti daugiausia 4 meškeres (spiningus) su iš viso ne daugiau kaip 6 kabliukais. Velkiaujant (trolingaujant) – ne daugiau kaip 2 meškeres vienu metu. Tai reiškia, kad negalima apsistatyti dešimtimis meškerių ir gaudyti masiškai – mėgėjiška žūklė privalo išlikti sąžininga, suteikiant žuviai šansą. Gaudant lydekas ant ledo, leidžiama pastatyti daugiausia 2 skritulius, o nuo 2024 m. – apskritai uždrausta naudoti laisvai plūduriuojančius skritulius, skatinant žvejus naudoti meškeres ir aktyvius būdus. Taip pat draudžiama naudoti bet kokius ne mėgėjų žvejybos įrankius – tinklus, žeberklus ir pan. (tai jau būtų brakonieriavimas).
• Atsakinga žūklė: Vis labiau populiarėja “pagavai-paleisk” principas, ypač tarp sportininkų – tai padeda išsaugoti trofėjines žuvis. Atsakinga žūklė apima ir gamtos saugojimą: niekada nepalikite šiukšlių pakrantėje, nemeskite į vandenį plastikinių masalų pakuočių ar valo. Jei radote nelegalius tinklus – praneškite aplinkosaugai (tel. 112). Laikydamiesi taisyklių ir gerbdami gamtą, mes visi prisidedame prie to, kad lydekų sezonas ir ateityje būtų sėkmingas bei turtingas laimikių.

Pabaigai

Lydekų sezonas Lietuvoje – tai devynis mėnesius trunkantis nuotykis, prasidedantis gegužės 1-ąją. Per sezoną keičiasi gamta, orai ir pačių lydekų elgesys, o žvejai, prisitaikydami prie tų pokyčių, patiria daugybę įsimintinų akimirkų. Įžangoje aptarėme, kad lydekų žūklė mūsų šalyje labai populiari – ne veltui sezonui atsiveriant lydekininkai su didžiule aistra puola prie vandens. Apžvelgėme, kada galima gaudyti lydekas ir kodėl svarbu paisyti draudimų (saugoti lydekas per nerštą). Išmokome atpažinti lydekų elgsenos niuansus pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą – tai leidžia pasirinkti tinkamiausią žūklės taktiką. Nepamiršome ir teisinio bei etikos aspekto: taisyklių ir apribojimų skyrelyje pabrėžėme, kiek ir kokio dydžio lydekų galima pasiimti, kodėl svarbu paleisti per mažas bei dideles, ir apskritai elgtis atsakingai.

Belieka palinkėti, kad lydekų sezonas kiekvienam būtų sėkmingas ir malonus. Tegul jūsų išvykos prie vandens būna kupinos azarto, o kova su aštriadančiais laimikiais – saugi ir sąžininga. Nepamirškite: didžiausias džiaugsmas – ne pilnas maišas žuvies, o pats procesas gamtoje, galimybė pergudrauti plėšrūnę ir ją trumpam pamatyti iš arti. Gerbkite taisykles, saugokite mūsų upes ir ežerus, kad ir po metų ar dešimtmečių lydekų sezono pradžia Lietuvoje teiktų tiek pat džiaugsmo. Nei žvyno, nei uodegos!