Starkių žvejyba Lietuvoje traukia žvejus, ieškančius iššūkių ir įspūdingų laimikių. Be to, starkis (dar vadinamas sterku, plaučiau apie šią žuvį galite paskaityti šiame mano straipsnyje) yra plėšri ešerinių šeimos žuvis, garsėjanti stipria kova ir atsargiu kibimu. Vis dėlto, ši žuvis aktyviausia prieblandoje ir naktimis, todėl tai tampa jaudinančia naktine žvejyba. Taip pat žvejai vertina starkius dėl skanios mėsos ir trofėjinių dydžių – Lietuvoje pasitaiko iki 10 kg sveriančių starkių. Todėl tiek pradedantieji, tiek patyrę meškeriotojai renkasi starkių žvejyba dėl unikalaus derinio: azarto, iššūkio ir skanaus laimikio.

Geriausias laikas starkių žvejybai

Starkių žvejybos sezonas Lietuvoje prasideda vasaros pradžioje. Be to, nuo birželio 1 dienos pasibaigia pavasarinis žvejybos draudimas, saugantis starkių nerštą, todėl vasara tampa starto linija. Taip pat birželio ir liepos mėnesiais pasitaiko intensyvus kibimas – ypač iškart po draudimo, kai starkiai būna alkani. Tačiau rugpjūtį ir ankstyvą rudenį sterkų žūklė išlieka sėkminga, nes šilti orai skatina žuvų aktyvumą. Visgi produktyviausias metas daugeliui žvejų yra spalis, kai rudens vėsuma suaktyvina starkius kaupti energijos atsargas žiemai.

Svarbu žinoti, kokiu paros metu starkiai kimba geriausiai. Paprastai jie intensyviausiai maitinasi prieblandoje – temstant vakare ir brėkštant auštant. Be to, šiltomis vasaros naktimis starkiai neretai medžioja visą naktį seklumose. Vis dėlto dienos metu, ypač esant kaitriai saulei, jų aktyvumas sumažėja ir kibimai retėja. Todėl žvejai dažnai planuoja žūklę vakarui arba ankstyvam rytui, kada didesnė tikimybė sulaukti kibimo. Žinoma, oro sąlygos taip pat daro įtaką – apsiniaukusi ramiai naktis ar lengvas vėjelis ir stabilus slėgis pagerina starkių aktyvumą. Pavyzdžiui, po švelnaus lietaus ar nedidelio slėgio pokyčio dažnai pastebimas kibimo pagyvėjimas.

Starkius galima gaudyti ir žiemą po ledu, tačiau tai sudėtingesnis būdas. Be to, viduržiemį sterkai būna vangesni, o kibimas trumpas – dažniausiai tik auštant ir prieš sutemas. Tačiau patyrę žvejai vis tiek sėkmingai gaudo starkius ir šaltuoju sezonu, kai žino tinkamą laiką ir turi kantrybės.

Geriausios vietos starkių žvejybai

Lietuvoje yra keletas garsiausių vandens telkinių, kur starkių gausa džiugina žvejus. Štai kelios iš geriausių starkinių vietų Lietuvoje:

• Kuršių marios – vakarinėje Lietuvoje esantis didžiulis lagūnos tipo telkinys, garsėjantis gausiomis starkių populiacijomis.
• Nemuno delta – Nemuno upės žemupio delta Šilutės rajone, kur pavasarį migruojančios žuvys sutraukia ir starkius.
• Kauno marios – didelis dirbtinis ežeras (tvenkinys) prie Kauno, pamėgtas žvejų dėl gausaus sterkų laimikio.
• Kupiškio marios – Aukštaitijoje esantis tvenkinys, pastaraisiais metais išpopuliarėjęs tarp sterkų žvejybos entuziastų.

Starkių galima rasti ir kituose didesniuose ežeruose bei upėse, ypač ten, kur vykdytas šių plėšrūnų įžuvinimas. Taip pat svarbu mokėti atrasti pačiame telkinyje tas vietas, kur starkiai mėgsta laikytis. Pavyzdžiui, sterkiai mėgsta giliausias telkinio zonas ir kietą dugną. Vis dėlto dažniausiai jie medžioja prie gilių duobių kraštų, išilgai povandeninių šlaitų ar povandeninių kalnelių. Taip pat jie telkiasi prie upių žiočių ar santakų, kur atplaukia pasimaitinti srovės atnešamu mailiumi. Įvairios dirbtinės struktūros vandenyje taip pat traukia starkius. Povandeninės akmenų rietuvės, nuskendę medžiai ar tiltų poliai sukuria prieglobstį ir medžioklės vietas. Taigi, žvejys, ieškantis starkio, turėtų atkreipti dėmesį į tokias vietas ir gylio perkritimus. Verta naudoti echolotą – jis padeda surasti perspektyvias žūklavietes.

Reikalinga įranga starkių žvejybai

Starkių žvejybai populiariausia naudoti spiningo įrangą. Taip pat žvejai renkasi vidutinio stiprumo (Medium klasės) greitos akcijos spiningo meškeres, kurių ilgis apie 2,4–2,7 metro. Tokia meškerė leidžia toli užmesti masalą ir pakankamai gerai jausti dugną bei kibimus. Prie spiningo derinama patikima 3000 –4000 dydžio ritė, kurioje suvyniotas pintas valas (~0,10–0,14 mm). Taip pat pintas valas užtikrina didelį jautrumą – aiškiai pajusite net atsargų starkio stuktelėjimą į masalą. Vis dėlto būtina prie pinto valo pririšti maždaug pusės metro ilgio fluorokarboninį pavadėlį. Toks pavadėlis yra atsparesnis žuvies dantims ir mažiau matomas vandenyje, tad starkis mažiau įtaria masalą. Verta naudoti aštrius ir ne per storus kabliukus. Mat plonesnis kabliukas lengviau perduria kietą sterkio žabtą ir padidina sėkmingo pakirtimo tikimybę.

Žvejai, mėgstantys naktinę žūklę gyva žuvele, naudoja ir kitokią įrangą. Pavyzdžiui, galima pasirinkti tvirtą dugninę meškerę arba feeder tipo kotą, kurio gale tvirtinamas signalizatorius ar skambaliukas kibimui pastebėti tamsoje. Valo storis taip pat turėtų būti saikingas – plonesnis valas mažiau pastebimas ir jautriau perduoda kibimą. Todėl žvejojant dugnine su gyvu masalu tinka ir ~0,20 mm mono arba pintas valas su pavadėliu. Žinoma, nepamirškite ir graibšto. Mat stambesni starkiai yra stiprūs ir imti juos ranka pavojinga, todėl geras graibštas padės saugiai iškelti laimikį į krantą ar valtį.

Masalai starkių žvejybai

Dirbtiniai masalai

Populiariausi starkių masalai yra įvairūs dirbtiniai guminiai masalai (guminukai). Žvejai naudoja 7–12 cm ilgio silikoninius masalus, imituojančius žuveles. Prie guminuko parenkamas tinkamas svarelis arba jig galvakablis. Paprastai svoris būna nuo 5 iki 20 gramų, priklausomai nuo žvejybos vietos gylio ir srovės. Labai svarbu pritaikyti masalo spalvą prie oro sąlygų. Pavyzdžiui drumstame vandenyje efektyvesni yra ryškūs masalai (geltoni, oranžiniai). Taip pat žvejai dažnai gaudo starkius ir vobleriais – tai 5–12 cm ilgio plastikinės žuvelės su liežuvėliu, neriančios į nustatytą gylį. Seklesnėse vietose vakare arba naktį pasiteisina negiliai nerianys vobleriai, tyliai praplaukiantys virš dugno. Retesnis, bet taip pat naudojamas masalas – blizgė. Visgi šaukšto formos blizgės labiau tinka gaudyti starkius seklesnėje ar vidutinio gylio vietoje, kur mažiau kliuvinių. Taip pat egzistuoja ir specialios sunkios blizgės (pilkeriai) giliam vandeniui, bet joms reikia galingesnės įrangos.

Natūralūs masalai

Žinoma, starkiai neatsispiria ir natūraliam masalui. Dažniausiai masalui naudojamos nedidelės kuojos, aukšlės ar kitos smulkios žuvelės, kurias sterkai gaudo savo aplinkoje. Gyvą žuvelę patartina užkabinti per nugaros peleką, kad ji ilgiau išliktų gyva ir judri vandenyje, viliodama plėšrūną. Žvejojant gyva žuvele geriausia masalą užmesti ties dugno perkritimu ar duobės kraštu – ten starkis dažnai tyko grobio. Kibimas naudojant gyvą masalą gali būti lėtesnis. Mat starkis gali griebti žuvelę ir šiek tiek patempti valą, ir tik po pauzės plėšrūnas ryžtingai ją praryja. Taigi, reikalinga kantrybė ir momentas tinkamam pakirtimui, kad žuvis spėtų praryti kabliuką.

Žvejybos technikos ir būdai

Spiningavimas ir džigavimas

Aktyviausias starkių žvejybos būdas yra spiningavimas, dažnai taikant džiginimo techniką. Žvejys užmeta masalą (dažniausiai guminuką su galvakabliu) į pasirinktą gilesnę vietą ir leidžia jam nusileisti iki dugno. Tuomet pradedamas pravedimas: trumpais trūktelėjimais masalas pakeliamas nuo dugno ir vėl nuleidžiamas, imituojant žuvies judesius. Todėl starkis dažnai griebia masalą būtent tuo metu, kai šis krenta link dugno po pakėlimų. Kibimas gali būti labai subtilus – jaučiamas tik lengvas stuktelėjimas ar svorio padidėjimas. Taip pat labai svarbu laikyti įtemptą valą ir būti pasiruošus pakirsti žuvį vos pajutus menkiausią prisilietimą. Nereikia pernelyg smarkiai trūktelėti – užtenka tvirto pakirtimo, kad kabliukas įsmigtų į starkio nasrus. Jei kibimo nesulaukiate ilgiau, verta keisti masalo spalvą, dydį arba paieškoti kitos žvejybos vietos – starkių žvejyboje eksperimentavimas atneša puikų laimikį.

Velkiavimas (trolingas)

Kitas veiksmingas sterkų gaudymo būdas yra velkiavimas. Žvejai lėtai plaukia valtimi zigzagais išilgai gilių šlaitų ar ežero dugno nelygumų, tempiant masalą paskui valtį. Tam puikiai tinka vobleriai, pritaikyti plaukti tam tikrame gylyje. Iš tiesų, dažnai tai būna apie 5–8 metrų gylis, kur starkiai mėgsta laikytis dienos metu. Be to, naudojamas echolotas padeda nustatyti žuvų buvimo vietas ir atitinkamai pakoreguoti velkiavimo gylį ar maršrutą. Vis dėlto velkiaujant būtina stebėti masalo darbą ir kartais daryti posūkius. Mat keičiant greitį ar kryptį masalas ima judėti netolygiai, todėl tai gali išprovokuoti starkio kibimą. Taip pat vakaro prieblandoje ar naktį velkiavimas seklesnėse vietose gali pasiteisinti, nes sterkai iškyla arčiau paviršiaus paskui mailių. Taigi, velkiavimas leidžia efektyviai patikrinti dideles akvatorijas ir aptikti aktyvius starkius.

Dugninė žvejyba su gyvu masalu

Tradicinis būdas gaudyti starkius sutemus – dugnine meškere su gyva žuvele. Žvejys užmeta ant dugno pritvirtintą sistemėlę su gyva žuvele ties gilesnės vietos kraštu ar netoli kliuvinių. Masalas ilgą laiką išlieka vienoje zonoje, skleisdamas silpnus virpesius ir kvapą, kuris privilioja net netoliese tūnantį sterką. Kadangi tokia žvejyba vyksta naktį ar prietemoje, būtina naudoti kibimo indikatorių. Tinka skambaliukas, šviečianti signalinė lemputė ant meškerės galiuko arba elektroninis signalizatorius, kad pastebėtumėte kibimą. Starkis ima masalą atsargiai: plėšrūnas gali truputį patempti valą, sustoti ir tik po kelių akimirkų pajudėti toliau. Žvejys turi išlaukti tinkamą momentą ir tada atlikti pakirtimą. Šis žūklės būdas reikalauja kantrybės, bet neretai duoda gerų rezultatų – ypač ten, kur spiningaujant sunku pasiekti starkių buveines.

Poledinė starkių žvejyba

Starkius žvejai sėkmingai gaudo ir žiemos metu, kai vandens telkinius sukausto ledas. Poledinei starkių žvejybai reikia itin atidžiai pasirinkti vietą. Geriausia žvejoti virš tų pačių povandeninių kalnelių ar duobių, kur sterkai būna rudenį. Todėl žvejai dažnai gręžia keletą ekečių skirtinguose gyliuose ir naudoja echolotą žuvims surasti. Masalai poledinei žūklei skiriasi – populiarūs balansyrai, vibruojantys masalai (vibai) ar net mažos gyvos žuvelės sistemėlės. Starkio kibimo laikas po ledu dažniausiai apsiriboja trumpais langais – ankstyvas rytas ir vėlyva popietė. Taigi, žvejai turi būti pasiruošę laiku sureaguoti, nes ši plėšri žuvis žiemą dar atsargesnė. Taip pat labai svarbus saugumas ant ledo – visada įsitikinkite, kad ledas tvirtas, ir žūklausite ne vieni.

Patarimai pradedantiesiems starkių žvejams

• Žvejokite tyliai ir ramiai, nes starkiai yra labai jautrūs triukšmui ir staigiems garsams.
• Naudokite ploną, bet stiprų valą bei jautrią meškerę, kad galėtumėte jausti net silpną kibimą ir laiku pakirsti žuvį.
• Prieš vykdami žvejoti visada pasitikrinkite žvejybos taisykles – įsitikinkite, kad starkių žvejyba tuo metu leidžiama ir turite reikiamus leidimus.
• Reguliariai apžiūrėkite masalą ir įrangą ir įsitikinkite, kad kabliukai yra aštrūs, o masalo spalva ir dydis pritaikyti esamoms sąlygoms. Būkite pasiruošę greitai reaguoti, kai sulauksite kibimo.
• Nesiblaškykite keisdami žvejybos vietą pernelyg dažnai. Radę perspektyvią vietą, skirkite jai laiko. Starkiai dažnai plaukioja nedideliais būreliais. Todėl pagavus vieną galima tikėtis ir kitų kibimų.
• Jums pravers echolotas ar batimetrijos žemėlapis. Šie įrankiai padeda greitai perprasti vandens telkinio reljefą ir rasti duobes bei povandeninius kalnelius, kur mėgsta slėptis sterkai.
• Būkite kantrūs ir atkaklūs – starkių žvejyba gali pareikalauti laiko, bet teisingai parinkta taktika ir įgūdžiai atneš trofėjų.

Starkių žvejybos taisyklės

Lietuvoje galioja aiškios starkių žvejybos taisyklės, kurias privalo žinoti kiekvienas žvejys. Pavasarį, per starkių neršto laikotarpį, galioja visiškas žvejybos draudimas. Tuo laikotarpiu nuo kovo 1 iki gegužės 31 dienos negalima gaudyti starkių. Todėl žvejai turi kantriai palaukti sezono atidarymo vasaros pradžioje, kad netrikdytų žuvų neršto. Aplinkosaugos taisyklės nustato ir laimikių apribojimus: vienas žvejys per dieną gali pasiimti ne daugiau kaip 2 starkius. Kiekvienas sugautas starkis privalo būti ne mažesnis nei 45 cm ilgio. Todėl žvejys privalo tuoj pat paleisti atgal visas mažesnes žuvis. Atsakingi žvejai paleidžia žuvį jei sugauna labai didelių individų. Tausojant sterkų išteklius užtikrinama, kad ir ateityje netrūks šių plėšrūnų mūsų vandenyse. Laikydamiesi taisyklių ir gerbdami gamtą, žvejai prisideda prie starkių populiacijos išsaugojimo ir tvarios žvejybos tradicijos palaikymo.