Mandula yra džigo masalas, susidedantis iš kelių poliuretano putplasčio segmentų, uždėtų ant trigubų kabliukų, kurie vienas su kitu sujungiami apvijančiais žiedais. Mandula yra „jauniausia“ iš visų spiningo masalų, tačiau tapo labai populiari tarp meškeriotojų ir yra verta dėmesio konkurentė. Mandula buvo sukurta starkių žūklei, tačiau pasirodė esanti labai efektyvi lydekoms bei ešeriams.

Šiame straipsnyje kalbėsime apie tai, kas yra mandula, kokie jos pranašumai prieš kitus masalus, kalbėsime apie medžiagas, naudojamas jos gamybai, kaip ją pasigaminti patiems.

Kaip pagaminta mandula

Mandula yra poliuretano putplasčio segmentų rinkinys, kuris gali būti cilindro, kūgio, rutulio ar kubo formos. Šie segmentai uždedami ant trigubų kabliukų, kurie vienas su kitu sujungiami žiedų pagalba. Dažniausiai susideda iš 2-3 komponentų. Didesnis kabliukas dedamas į galvos dalį, o mažesnis – į uodegos dalį. Uodegos kabliukas dažnai būna su pūkeliu, pagamintų iš vilnos, blizgučių arba sintetinių siūlų. Per žiedą tvirtinama prie „čeburaškos” svarelio. Svoris parenkamas priklausomai nuo žvejybos sąlygų.

Dėl savo plūdrumo ir svarelio pakabinto priekinėje dalyje, mandula įgauna vertikalią padėtį apačioje, primindama dugne besimaitinančią mažą žuvelę. Dėl vertikalios padėties yra geriau matoma žuvims ir gali dirbti net tada, kai meškeriotojas nieko nedaro. Svarelis nukrenta ant dugno ir pakelia nuosėdas, kurios patraukia plėšrūno dėmesį. Patrauklumą plėšrūnui sustiprina iš blizgių medžiagų pagaminta uodega, pritvirtinta prie paskutinio trišakio.

Naudojamos medžiagos

Mandulos komponentai gali būti gaminami iš įvairių putplasčio sintetinių medžiagų: EVA, poliuretano ir kt. Visos šios medžiagos dažnai randamos įvairių buitinių prekių pavidalu: paplūdimio šlepetės, vaikiški žaislai, įvairūs techniniai gaminiai.

Tinkamiausia mandulų medžiaga yra etileno vinilacetatas (EVA). Meškeriotojas, planuojantis mandulas pasidaryti savarankiškai, gali jas užsisakyti įvairiose parduotuvėse, įvairių spalvų ir storių lakštų pavidalu.

Pagrindinės gamybos medžiagos savybės yra tankis ir spalva. Idealus medžiagos tankis gamybai yra nuo 180-200 iki 280-300 kg/m3. (0,20–0,30 g/cm3). Tokio tankio medžiaga pasižymi dideliu stiprumu ir geru plūdrumu. Iš tokios medžiagos pagaminta mandula pasižymi dideliu patvarumu ir dideliu atsparumu dilimui.

Mažesnio tankio medžiagos turi gerą plūdrumą, tačiau turi mažą stiprumą ir atsparumą dilimui. Didesnio tankio medžiagos turi gerą tvirtumą, bet prastą plūdrumą, o prasto plūdrumo masalas gulės ant dugno ir nedirbs taip efektyviai. Dažniausiai naudojamos ryškių spalvų medžiagos.

Formos

Forma gali labai skirtis. Mandulos komponentai gali būti: cilindro, nupjauto kūgio, rutulio formos. Populiariausia kompozicinių elementų forma yra paprastas cilindras. Kai kurie meškeriotojai gamina gabalus kūgių pavidalu su aštriais arba užapvalintais kampais, aštrūs kampai kai kuriais atvejais gali pagerinti masalo žaidimą ir būti efektyvesni žvejyboje. Mandulos komponentų paviršius gali būti visiškai lygus arba šiurkštus, abu veikia vienodai gerai.

Spalvos

Mandulos daugiausia gaminamos dvispalvės ir trispalvės, vienspalvės mandulos yra labai retos. Dėl spalvų kontrasto, atsirandančio dėl kelių spalvų derinio, masalas tampa patrauklesnis plėšrūnui.

Populiariausios mandulų dviejų tonų spalvos: juoda ir balta, juoda ir geltona, juoda ir oranžinė, juoda ir žalia, balta ir raudona, balta ir žalia, balta ir mėlyna, geltona ir mėlyna, geltona ir žalia, geltona ir raudona. .

Gerus rezultatus duoda trijų spalvų mandulos: geltona-balta-juoda, oranžinė-balta-juoda, raudona-balta-juoda, žalia-balta-juoda, žalia-geltona-juoda, balta-raudona-balta.

Purviname vandenyje gerai veikia mandulos, kurių sudėtyje yra elementų: raudonos, oranžinės, juodos ir mėlynos.

Vėlyvą rudenį ir žiemą, kai vanduo ypač skaidrus, puikiai tinka mandulos su elementais: rožinė ir violetinė, žalia ir geltona, balta ir mėlyna.

Žvejojant didesniame nei 10 metrų gylyje saulės būna taip mažai, kad mandulos spalva neturi didelės reikšmės.

Daugelis mandulų kūrėjų sukuria atakos tašką ant masalo, uždėdami raudoną arba oranžinę spalvą kabliuko srityje.

Renkantis masalą konkrečioms žūklės sąlygoms, meškeriotojas turi atsiminti, kad mandula yra dugninis masalas ir pasirinkti masalą, kuris kontrastuoja su dugno spalva, pavyzdžiui, žvejojant tamsiu dugnu naudoti geltoną mandulą. Arba juodą žvejojant ant šviesaus dugno. Šiuo atveju mandulos, susidedančios iš kelių besikeičiančių šviesių ir tamsių spalvų, turi pranašumą, jos yra universaliausios, nes turi spalvų kontrastą.

Dydžiai

Mandulos matmenys priklauso nuo sudedamųjų elementų skaičiaus ir jų matmenų. Paprastai mandulos ilgis yra nuo 5 iki 15 cm. Bendras mandulos dalių skaičius dažniausiai yra 2-3 vnt., rečiau yra susidedančios iš 4-5 elementų. Komponentų skaičius turi įtakos masalo žaidimui, 2-3 dalių mandula atsitrenkusi į dugną, žaidžia patraukliau. Kartais žuvis labai išranki masalo dydžiui ir renkasi mažas 4-5 cm ilgio mandulas.

Žvejybos ypatybės su mandula

• Geriausios mandulų žūklės vietos – įvairios dugno anomalijos: duobės, pakraščiai, parandės. Žvejyba lygiu dugnu, nors ir įmanoma, bet mažiau efektyvi.
• Nors ant jos kimba tvenkiniuose su stovinčiu vandeniu, tačiau žvejojant upėje ji visiškai atskleidžia visą savo potencialą. Srovėje mandula papildomai siūbuoja prisilietus prie dugno taip stipriai pritraukiant plėšrūną.
• Mandula veikia ne tik dideliame gylyje, ją galima gaudyti sekliose vietose, net ir su 20-30 gramų svareliais.
• Gaudydami trofėjines žuvis, nebijokite naudoti didelių mandulų. Didelė žuvis – didelis masalas.
• Plėšrūno pageidavimai nuolat keičiasi, todėl meškeriotojas savo arsenale turi turėti skirtingo dydžio, spalvos ir dizaino tipo mandulų, kad galėtų pasirinkti masalą konkrečioms žūklės sąlygoms.
• Mandula yra pasyvus masalas, tai yra masalas, kuris neturi savo žaidimo. Mandula reikalauja aktyvios meškeriotojo animacijos.
• Norint pagauti gerą laimikį, reikia nuolat eksperimentuoti su masalo spalva, dydžiu ir jo pravedimu.
• Dauguma plėšrūnų kibimų įvyksta per pauzę, kai masalas nukrenta ant dugno. Pauzės trukmė turi būti parenkama ilga atsižvelgiant į žvejybos sąlygas ir žuvies aktyvumą. Aktyviai žuviai gali pakakti 1 sekundės pauzės, o pasyviai – 10 sekundžių pauzės.
• Žvejojant mandula, kibimai dažnai jaučiami kaip labai švelnus žuvies prisilietimas prie masalo, todėl bet kokioje nesuprantamoje situacijoje iškart turėtų sekti pakirtimas.
• Mandula labai gerai išprovokuoja kibimui net ir pasyviausias žuvis.