Skumbrė – skani, gyvena dideliais būriais ir gerai dauginasi. Tai leidžia kasmet sugauti didžiulius kiekius ir tuo pačiu nepadaryti žalos populiacijai: skirtingai nuo daugelio kitų rūšių žuvų, kenčiančių nuo komercinės žvejybos. Mes dažnai valgome skumbrę, bet ką mes žinome apie šią žuvį ? Šiame straipsnyje sužinosite daug įdomių detalių apie skumbrės gyvenimą.

Kaip atrodo skumbrė

Vidutinis šios žuvies ilgis 30-40 cm, maksimalus 58-63 cm. Vidutinis svoris 1-1,5 kg. Skumbrės kūnas pailgas, snukis smailus. Ją lengva atpažinti iš būdingų tamsių juostelių ant nugaros, nepaisant to, kad ant pilvo jų nėra. Skumbrės nugara yra tamsiai mėlyna su plieniniu blizgesiu, o šonai ir pilvas sidabriniai su gelsvu atspalviu. Dėl to skumbrei pasirodžius paviršiuje, paukščiams ją sunku įžiūrėti, nes spalva susilieja su vandeniu.

Skumbrė turi gerai išvystytus pelekus, turi papildomų, leidžiančių greičiau plaukti ir geriau manevruoti. Kartu su aptakiu kūnu ir išvystytais raumenimis, tai leidžia plaukti didesniu greičiu, nei gali pasiekti kitos rūšys. Skumbrė gali išvystyti iki 80 km/val. greitį.

Tokį greitį skumbrės gali pasiekti vos per dvi sekundes, kas prilygsta greičiausių automobilių įsibėgėjimui, tačiau gali jį išlaikyti tik kelias sekundes. Paprastai visų rūšių skumbrės plaukia 20-30 km/h greičiu, tokiu režimu jos plaukioja didžiąją dienos dalį – tačiau tam joms reikia daug valgyti.

Kokios būna skumbrės rūšys

Visų rūšių skumbrės yra vienodos spalvos su būdingomis juostelėmis nugaroje, tačiau yra 4 šios žuvies rūšys:

• Japoniška skumbrė, mažiausia skumbrės atstovė: didžiausias užfiksuotas svoris – 550 g, kūno ilgis – 44 cm
• Afrikos skumbrė, kurios masė yra didžiausia savo rūšies atstovė ji gali sveria iki 1,6 kg ir siekia 63 cm ilgio
• Atlantinė skumbrė. Jis išsiskiria plaukimo pūslės nebuvimu, būdingu kitoms skumbrių rūšims. Manoma, kad ji prarado savo svarbą dėl gyvenimo ypatumų jūroje, kur reikia greitai panerti į didelį gylį ir grįžti į paviršių medžioklės metu. Atlanto skumbrė turi labiausiai išvystytus raumenis, kurie susitraukia dideliu dažniu ir leidžia žuviai būti reikiamame gylyje horizontalioje padėtyje
• Australinė skumbrė. Mėsa kiek skiriasi nuo kitų rūšių: kiek mažiau riebi ir kietesnė, todėl šios rūšies skumbrės mažiau populiarios, nors sugaunamos dideliais kiekiais.

Kur gyvena skumbrė

Atlantinė skumbrė aptinkama Šiaurės Atlante, taip pat Viduržemio jūroje. Šiltuoju metu gali pasiekti Baltąją jūrą, o daugiausiai jos aptinkama Šiaurės jūroje.
Afrikinės skumbrės taip pat gyvena Atlanto vandenyne, tačiau toliau į pietus jų arealas persidengia, pradedant nuo Biskajos įlankos. Jį taip pat galima rasti Kanarų salose ir pietinėje Juodosios jūros dalyje. Labiausiai paplitusios Viduržemio jūroje, ypač pietinėje jos dalyje. Jaunikliai randami iki pat Kongo, bet suaugę plaukia į šiaurę.
Japoninė skumbrė gyvena prie rytinės Azijos pakrantės ir aplink Japoniją, Indonezijos salose, rytuose jos galima rasti iki pat Havajų;
Australinė skumbrė randama prie Australijos krantų, taip pat Naujojoje Gvinėjoje, Filipinuose, Hainane ir Taivane, Japonijoje, ir yra paplitusi į šiaurę iki Kurilų salų.

Skumbrė daugiausia gyvena vidutinės temperatūros vandenyse. Skumbrės yra sezoninės migracijos žuvys, jos persikelia ten, kur vanduo yra optimalios temperatūros (10-18 °C).

Tik Indijos vandenyne gyvenančios žuvys praktiškai nemigruoja: ten vandens temperatūra mažai kinta ištisus metus. Kai kurios populiacijos migruoja gana dideliais atstumais, pavyzdžiui, Juodosios jūros skumbrės žiemą nuplaukia į Šiaurės Atlantą – šiltų srovių dėka ten vanduo išlieka optimaliame diapazone. Atėjus pavasariui, ji grįžta atgal.

Kuo minta skumbrė

Nors skumbrė gana didelė, bet ji daugiausia maitinasi planktonu: filtruoja vandenį ir minta įvairiais joje esančiais smulkiais vėžiagyviais. Ji taip pat minta mažais krabais, lervomis, vabzdžiais ir panašiais mažais gyvūnais.

Tačiau ji taip pat gali medžioti įvairių rūšių mažas žuvis. Dažniausiai minta jaunomis silkėmis arba šprotais. Toks meniu labiau būdingas jau suaugusioms žuvims, o būriais gali užpulti net labai didelį grobį.

Skumbrės mailius dažnai valgo savo giminaičius. Nors kanibalizmas būdingas ir suaugusiems. Didžiausios žuvys dažnai suėda jauniklius. Visos skumbrės turi gerą apetitą.

Kaip skumbrės dauginasi

Neršia nuo antrųjų gyvenimo metų, vėliau tai daro kasmet. Pirmosios neršia seniausios skumbrės, sulaukusios 10–15 metų, Atlanto vandenyno populiacijoje tai įvyksta balandžio mėnesį. Tada pamažu neršti eina vis jaunesni individai ir taip iki paskutinių birželio savaičių, kai neršia 1-2 metų amžiaus žuvys.

Dėl kasmetinio dauginimosi ir didelio vienu metu dedamų ikrų kiekio (apie 500 000 ikrų vienam individui) skumbrės veisiasi labai greitai ir net nepaisant daugybės grėsmių ir pramoninės žvejybos jų yra labai daug. Išneršti žuvis eina į šiltus vandenis prie kranto, bet tuo pačiu pasirenka vietą giliau ir deda ikrus 150-200 m gylyje. Tai apsaugo nuo daugelio kiaušinėlių valgytojų, įskaitant ir kitas žuvis, kurios taip gyliai neplaukia.

Kiaušinėliai nedideli, maždaug milimetro skersmens, tačiau kiekviename, be embriono, yra ir lašelis riebalų, kuriais iš pradžių gali maitintis. Išneršusi skumbrė nuplaukia, bet ikrai turi pagulėti 10-20 dienų, kad susiformuotų lerva. Tikslus laikotarpis priklauso nuo vandens parametrų ir temperatūros, todėl skumbrės nerštui stengiasi pasirinkti šiltesnę vietą.

Ką tik gimusi lerva yra neapsaugota nuo plėšrūnų ir pati yra labai agresyvi. Ji puola viską, kas mažesnė ir atrodo silpnesnė už ją pačia. Ji taip pat valgo savo rūšį. Išdygusi lerva būna vos 3 mm ilgio, bet aktyviai besimaitindama pradeda labai greitai augti. Kadangi maisto neužtenka visiems, dauguma jų šiuo laikotarpiu miršta, tačiau likusieji iki rudens užauga iki 4–5 cm – vis dėlto jie lieka gana maži ir neapsaugoti.

Skumbrė kulinarijoje

Šioje riebioje žuvyje yra daug omega-3. Šie gerieji riebalai mažina kraujospūdį ir cholesterolio kiekį organizme. Tyrimai rodo, kad skumbrės vartojimas dėl joje esančios riebalų rūgščių gali sumažinti psichinės sveikatos problemų riziką ir kovoti su depresija, bipoliniu sutrikimu ir autizmu.

Vitaminas D, esantis skumbrėje, padeda palaikyti fosforo ir kalcio, dviejų kaulų augimui būtinų mineralų, metabolizmą. Vartojant pakankamai vitamino D, sumažėja kaulų retėjimo ir lūžių rizika. Šį vitaminą palaiko varis ir selenas, būtini kaulų tankiui palaikyti.

Skumbrė taip pat padės numesti svorio. Jame yra daug sveikų riebalų ir baltymų, kurie yra naudingi norint sumažinti grelino, alkio hormono, kiekį. Kadangi skumbrės yra daug baltymų turintis maistas, ilgiau jaučiatės sotūs, o tai neleis persivalgyti.

Šviežios skumbrės po virškinimo turi rūgštų pH lygį ir yra alergenas. Sūdytos ir rūkytos žuvies nerekomenduojama vartoti žmonėms, sergantiems lėtinėmis virškinamojo trakto, kepenų ir inkstų ligomis.

Skumbrę galima kepti, virti, kepti ant grotelių, kepti keptuvėje ir, žinoma, rūkyti bei sūdyti. Kepimas orkaitėje užtrunka apie 20–30 minučių, priklausomai nuo žuvies dydžio. Skumbrės filė yra minkšta, bet gana tanki. Jis gerai išlaiko formą net ir kepant ant stiprios ugnies. Dėl to skumbrė yra ideali žuvis kepti ant grotelių. Jei mėgstate aštrų skonį, skumbrę kepkite su aromatingais aštriais ingredientais (česnaku, kalendra, čili ir citrinžole) azijietišku stiliumi.