Starkių žvejyba jigu – labai populiarus ir efektyvus būdas gaudyti šį plėšrūną. Jigavimo technika leidžia pasiekti sunkiai prieinamas vietas, gaudyti žuvis dideliame gylyje bei aplink povandenines kliūtis, kur starkiai mėgsta slėptis. Kitaip nei pasyvesni žūklės būdai, spiningavimas jigu įtraukia žveją į aktyvų veiksmą: jaučiami kibimai, smūgiai, tenka nuolat judėti ir ieškoti žuvies. Be to, starkiai (dar vadinami sterkai) vertinami Lietuvos žvejų dėl kovingo būdo ir gardžios mėsos. Ši žvejyba suteikia adrenalino – kibimas dažnai būna staigus ir agresyvus, o užkibusi žuvis energingai priešinasi. Vis dėlto starkis yra gana kaprizingas laimikis: jį pagauti nėra lengva, todėl jig metodas vilioja tuos, kurie mėgsta iššūkius ir nori tobulinti įgūdžius. Galiausiai, starkių gausa Lietuvos vandenyse auga – jie daug kur įveisti ir paplitę įvairiuose ežeruose bei upėse, todėl žvejų susidomėjimas šia žūkle sparčiai didėja.
Kada geriausia gaudyti starkius su jigu
Starkių žvejyba jigu vyksta viso atviro vandens sezono metu – jiginė žvejyba laikoma universaliu metodu, veikiančiu nuo pavasario iki vėlyvo rudens. Vis dėlto galima išskirti tam tikrus pikus. Ankstyvas sezonas, tuoj po neršto, pasižymi intensyviu starkių apetitu – pasibaigus draudimui, birželio pradžioje starkiai ima aktyviai maitintis. Ypač rezultatyvus yra ruduo, kai vandeniui atvėsus starkiai kaupia riebalus žiemai. Spalis neretai vadinamas pačiu produktyviausiu starkių mėnesiu – kibimas tuomet būna stabilus dieną ir naktį. Taip pat gerai kimba ir vėlyvą rudenį, spalį–lapkritį, kai vanduo jau visai šaltas.
Paros metas starkių žvejyboje yra itin svarbus. Šie plėšrūnai – tipiški prieblandos medžiotojai. Dienos metu jie paprastai tūno giliau ir vengia ryškios šviesos, o aktyviausi būna temstant, vėlai vakare ir anksti ryte. Prieblandoje ir naktį sterkai drąsiau medžioja seklumose ar duobių pakraščiuose, kur renkasi smulkios žuvelės. Vasaros vakarais (po saulėlydžio) ir auštant galite tikėtis intensyviausių kibimų. Naktinė žūklė taip pat efektyvi, ypač ramiomis, tamsiomis naktimis – sterkai turi puikų regėjimą tamsoje. Tačiau vidurdienį, ypač giedrą dieną, starkių aktyvumas mažesnis – jie slepiasi gelmėse arba prie dugno esančiuose šešėliuose. Žinoma, net ir dieną juos galima išprovokuoti kibimui, bet tam dažnai reikia gilesnių vietų ar drumsto vandens. Žiemą (jei žvejojama iš valties atvirame vandenyje) sterkai laikosi giliai, o kimba dažniau auštant ir prieš pat saulėlydį. Apibendrinant, geriausia starkių žvejyba jigu taktika – taikyti ankstyvą rytą arba vėlyvą vakarą, o sezoniškai – planuoti žvejybą vėlyvą vasarą ir rudenį, kai kibimas patikimiausias.
Įrankiai starkių žvejybai jigu
Tinkami įrankiai yra raktas į sėkmę starkių žūklėje. Spiningas turėtų būti pakankamai ilgas, tvirtas, bet ir jautrus. Rekomenduojamas 2,4–2,7 m ilgio vidutinio stiprumo (Medium) spiningas, geriausia greitos arba vidutinės akcijos, kad jaustumėte net švelniausius kibimus. Tokie kotai suteikia ir pakankamą galios rezervą kovai su stambesniu laimikiu, bet leidžia justi masalo žaismą. Ritę derėtų parinkti patikimą, dydžio apie 3000–4000, kad tilptų pakankamai valo ir mechanizmas atlaikytų dažną mėtymą bei stambių žuvų traukimą. Tam puikiai tiks Daiwa 23 Exceler LT3000-CHX modelis.
Valas – kritiškai svarbus komponentas. Geriausia naudoti pintą valą ~0,10–0,14 mm skersmens, nes jis netamprus ir labai jautrus, leidžiantis pajusti net silpną prisilietimą prie masalo. Pintas valas taip pat užtikrina tvirtumą, kad atlaikytų stambesnį laimikį. Be to, rinkitės kuo slidesnį pintą valą – taip pasieksite tolimesnį užmetimą, kas ypač svarbu žvejojant nuo kranto.
Pavadėlis: starkiai turi aštrių dantų ir yra įtarūs, todėl prie pintuko verta pririšti ~0.20-0,30 mm storio fluorokarbono pavadėlį. Fluorokarbonas yra mažiau pastebimas vandenyje.
Kiti įrankiai: žvejojant jigu prireiks įvairių galvakablių – jų svorį parinkite pagal gylį ir srovę (dažniausiai 5–20 g diapazone). Turėkite įvairių svorių galvakablius, kad masalas visada pasiektų dugną, bet nebūtų per sunkus. Taip pat verta turėti kokybišką graibštą laimikiui išsemti – starkiai stiprūs ir spurdant gali lengvai nusipurtyti prie valties ar kranto. Nepamirškite ir eholoto (jei žvejojate iš valties) – žuvų ieškiklis padės surasti duobes ir žuvų susibūrimo vietas. Galiausiai, visada su savimi turėkite gerą žibintuvėlį ar galvos lempą – starkių žūklė dažnai vyksta prieblandoje ar naktį, tad apšvietimas pravers tiek masalui užmauti, tiek laimikiui sutvarkyti.
Masalai starkių žvejybai
Guminiai masalai (silikoniniai) – populiariausias ir universaliausias pasirinkimas starkių žvejybai jigu. Įvairių formų ir dydžių guminukai (tvisteriai, riperiai) imituoja žuveles ar kitus vandens gyvius ir vilioja starkius viso sezono metu. Rekomenduojama turėti 7–12 cm ilgio guminukų asortimentą.
Spalva taip pat labai svarbi: tamsesni atspalviai labiau pasiteisina dienomis ar šviesiomis naktimis, o šviesūs ir ryškūs (geltoni, oranžiniai) veiksmingi drumstame vandenyje. Svarbiausia – eksperimentuoti, nes skirtingomis dienomis starkiai renkasi vis kitokią spalvą ar dydį. Patyrę žvejai visada turi ir nestandartinių guminukų: kirmino, vėžio ar kitų vabzdžių imitacijų. Tokie masalai ypač praverčia, kai starkis pasyvus – vilkdamas „vėžiuką“ dugnu galite išprovokuoti užmigusį plėšrūną.
Nors dauguma pradedančiųjų mano, kad starkius reikia gaudyti tik su „guma“, iš tiesų masalų arsenalas žymiai platesnis. Starkiai puikiai kimba ir ant blizgių (vertikalios blizgės ar sukriukės), voblerių (5–10 cm dydžio, ypač gylį siekiančių modelių), pilkerių bei net specialių jigui sukurtų masalų kaip mandula ar tail-spinneris. Pavyzdžiui, mandula – tai iš putos pagamintas kelių segmentų masalas, kuris lėtai grimzta ir vilioja starkį savo virpesiais. Tail-spinneriai vibruoja ir blyksi velkami įvairiame gylyje, juos mėgsta aktyvūs sterkai. Visus šiuos masalus verta išbandyti, jei guminukai tądien neveikia.
Gyva žuvelė – dar vienas veiksmingas masalas starkiams, nors ir nėra susijęs su džigavimu. Dažniausiai mažos gyvos žuvelės (aukšlės, kuojos) naudojamos gaudant sterką dugnine meškere naktį. Apibendrinant, turėkite kuo įvairesnių masalų – starkių nuotaika permaininga, tad vieną dieną jie gali griebti ryškų oranžinį guminuką, o kitą – neatsispirti lėtai dugnu šliaužiančiam vėžiui.
Starkių žvejybos taktika ir technika
Starkius gaudyti jigu reikia mokėti tinkamai pateikti masalą. Pagrindinis principas – masalas turi „žaidžiant“ atsidurti prie pat dugno, nes ten dažniausiai tyko starkis. Pradedantiesiems verta pradėti nuo klasikinės jigavimo technikos „stop and go“, kai masalas animuojamas pakėlimais ir pauzėmis. Štai baziniai žingsniai, kaip atlikti klasikinį pravedimą:
- Nuleiskite masalą iki dugno – užmetus, leiskite guminukui pilnai nusileisti, kol pajusite, kad valo įtampa atsilaisvino.
- Keli ritės apsukimai – pradėkite lėtai vynioti valą, atlikdami 2–5 greitus ritės rankenėlės pasukimus. Masalas šokteli nuo dugno ir ima kilti.
- Pauzė – sustokite vynioti ir leiskite masalui laisvai nugrimzti atgal ant dugno. Pauzės trukmė – kol vėl pajusite masalą dugne. Stebėkite valo įtempimą: kibimas dažnai įvyksta būtent per pauzę, masalui krentant.
- Kartokite – vėl keliskart apsukite ritę ir vėl darykite pauzę. Tęskite šį ciklą traukdami masalą per numanomą starkio buvimo zoną.
Ši technika imituoja sužeistos žuvelės šokinėjimą ir yra labai sėkminga viliojant starkius. Masalo pakėlimo aukštį galite reguliuoti ritės apsukimų skaičiumi arba vyniojimo greičiu – taip pritaikysite prezentaciją pagal žuvies aktyvumą. Labai svarbu palaikyti kontaktą su masalu. Kiekvienos pauzės metu stenkitės jausti valą – kibimas gali pasireikšti menku tuktelėjimu, valą sumikčiojimu ar vos pastebimu spiningo viršūnėlės krustelėjimu. Starkio ataka neretai būna švelni. Pajutus kibimą, staigiu, bet ne per stipriu judesiu pakirskite (kadangi starkio burna kieta, reikia kabliuką įsmeigti, bet per stipriai trūktelėjus galima jį ir išplėšti).
Pasyviems starkiams galima taikyti ir lėtesnę taktiką. Vienas iš būdų – tempimas dugnu: masalas velkamas palei pat dugną be didelių šuoliukų. Uždėkite sunkesnį galvakablį, numeskite masalą ir lėtai, tolygiai sukite ritę, kad guminukas šliaužtų per dugną keldamas nedidelį drumstą debesėlį. Toks metodas ypač veiksmingas vangiems, mažai aktyviems sterkams – judantis dumblas ir silpnas virpėjimas gali sužadinti jų smalsumą net tada, kai jie nesiveja greito grobio. Taip pat galima daryti ilgesnes pauzes: užmetus masalą palikti jį kelioms sekundėms gulėti ant dugno (imituojant ramiai besiilsinčią žuvelę), paskui truktelėti. Keičiant techniką, stebėkite starkių reakciją tą dieną – jei trumpi šuoliukai neveikia, išbandykite ilgesnius pakėlimus ar net agresyvesnius trūktelėjimus. Be to, nepamirškite, kad sterkai dažnai būna grupėmis: Pagavus vieną, verta toliau mesti į tą pačią vietą, nes gali stovėti ir daugiau plėšrūnų netoliese.
Jei žvejojate nuo kranto, pravartu mesti masalą šiek tiek prieš srovę (jei žvejojate upėje) ir leisti jam skęsti link jūsų. Taip pat upėje starkiai mėgsta stovėti už užtvarų, akmenų, ties sūkuriukų kraštais – tokias vietas apmėtikite ypač kruopščiai. Žvejojant iš valties, galima naudoti vertikalų džigavimą – lėtai kilnojant masalą tiesiai po savimi. Pavyzdžiui, Kuršių mariose ar Kauno mariose, radus starkių susibūrimą dugno duobėje, efektyvu masalą leisti vertikaliai ir virpinti pakeliant arba nuleidžiant keliolika centimetrų. Tai labiau pažengusi technika, reikalaujanti gero laivo stabilumo ir įgūdžių, bet gali duoti puikių rezultatų, kai starkiai koncentruoti vienoje duobėje.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Net ir patyrę spiningautojai daro klaidų gaudydami starkius jigu. Štai keletas dažniausių klaidų ir patarimų, kaip jų išvengti:
- Netinkamas masalo vedimas (nepalaikomas kontaktas su dugnu): pradedantieji dažnai per greitai vynioja valą, neleidžia masalui nusileisti ant dugno. Dėl to masalas plaukia per aukštai ir nepasiekia starkio. Kaip išvengti: po kiekvieno pakėlimo privalote jausti, kad masalas vėl nusileido į dugną. Stebėkite valą ir skaičiuokite sekundes, kiek laiko masalas skęsta – taip suprasite jo grimzdimo greitį. Jei jaučiate, kad srovė jį neša ir jis nepasiekia dugno, rinkitės sunkesnį galvakablį. Tik nuolat tyrinėdami dugno reljefą turėsite daug kibimu.
- Per grubūs įrankiai ir prastas jautrumas: naudodami storą valą ar labai kietą spiningą, galite nejausti švelnių kibimų. Taip pat monofilamentinis valas dėl tamprumo slopina kibimus. Sprendimas: rinkitės ploną pintą valą, kaip minėta anksčiau, ir jautresnį spiningą. Tai padės aiškiau jausti masalo žaidimą ir žuvies prisilietimą.
- Neadekvati masalo spalva ar dydis: viena iš klaidų – užsispyrimas gaudyti su vienu masalu, net jei nėra kibimų. Būkite lankstūs. Keiskite guminuko spalvą ar net modelį, kol rasite, kas tą dieną patinka starkiui. Pavyzdžiui, jei per pusvalandį nei kibimo ant tamsiai žalio masalo, pabandykite ryškiai oranžinį ar baltą. Taip pat eksperimentuokite su dydžiu: kai kada mažesnis 7 cm masaliukas sugundo net ir didelį sterką, o kartais tik didesnis ~12–15 cm masalas domina plėšrūną.
- Triukšmas ir netinkamas elgesys žūklavietėje: starkiai yra atsargūs ir vengia triukšmo. Daužymas ir bildesys valtyje, garsūs pokalbiai ar žibinimas prožektoriumi į vandenį gali juos atbaidyti. Elkitės kuo tyliau. Jei žvejojate iš valties – stenkitės nedaužyti irklais į bortus, netrankyti daiktų.
- Netinkamas laiko ir vietos pasirinkimas: kai kurie žvejai daro klaidą, bandydami gaudyti starkius vidudienį seklumose per patį karštį ar vidurvasarį sekliame skaidriame ežere. Planuokite žvejybą tinkamu metu su tinkama vieta. Geriausia – prieblandoje arba apniukusią dieną, o jei tenka žvejoti saulei šviečiant, rinkitės gilesnes vietas, kur starkiai slepiasi. Be to, jeigu žuvies ieškote naujame telkinyje naudokitės echolotu, kad surastumėte duobes, povandenines kalveles ar kitus objektus, prie kurių mėgsta laikytis starkiai.
- Kantrybės trūkumas ir skubėjimas keisti vietą: starkių žvejyba jigu reikalauja kantrybės. Klaida būtų per dažnai keisti vietą ar pabėgti iškart po pirmo kibimo. Radę kibimą duodančią vietą, neskubėkite iškart išplaukti kitur. Starkiai dažnai būna grupelėmis – pagavus vieną, aplink gali būti ir daugiau. Sistemiškai apžvejokite pasirinktą plotą: keiskite metimo kampą, masalo trajektoriją. Jei kibimų serija nutrūko, galite duoti vietai „pailsėti“ 10–15 minučių ir vėl pabandyti – plėšrūnai gali grįžti arba vėl imti maitintis prabėgus trumpam laikui.
Kur Lietuvoje geriausiai veikia starkių žvejyba jigu
Lietuvoje starkiai paplitę daugelyje vandens telkinių, tačiau yra keletas vietovių, kur starkių žvejyba jigu ypač populiari ir produktyvi:
- Kuršių marios: didžiausias Lietuvos vandens telkinys vakaruose, ties Nida ir Ventės ragu. Čia gausu starkių. Kuršių marios garsėja viena stipriausių starkių populiacijų. Ypač sėkminga žvejyba būna vasaros pabaigoje ir rudenį, kai sterkai aktyviai maitinasi atvėsusiame marių vandenyje.
- Nemuno delta: ties Rusne ir Šilutės rajonu plytinti Nemuno upės delta – puiki vieta starkiams, ypač pavasarį. Pavasarinės migracijos metu sterkai traukia į šiuos vandenis maitintis, todėl žvejyba ties kanalais ir senvagėmis čia gali būti labai rezultatyvi. Rudenį deltoje taip pat gaudomi stambūs sterkai, atplaukę paskui silpnesnes žuvis.
- Kauno marios: didžiausias dirbtinis ežeras (marios) vidurio Lietuvoje. Kauno mariose starkiai gausiai įveisti, jų ištekliai labai gausūs, todėl marios pritraukia daugybę spiningautojų. Jigaujant prie skardžių, upės vagos duobių ar ties Kruonio HAE, čia reguliariai sugaunami gražūs sterkai.
- Kupiškio marios: Aukštaitijoje esančios Kupiškio marios pastaruoju metu išpopuliarėjo tarp starkių mėgėjų. Nors plotu nedidelės, jos turi pakankamą gylį ir starkių ištekliai ten didinami įžuvinant. Ypač gerai kimba ties užtvankos sritimi ir gilumoje palei senos upės vagos liniją.
Žinoma, tai ne vieninteliai telkiniai – sterkų aptinkama ir Nemune (ties Kaunu, taip pat žemiau Kauno iki pat Kuršių marių), Neryje (ties Vilniumi rečiau, bet pasitaiko), taip pat kituose didesniuose ežeruose (Dysnų ež., Dusetų ež. ir kt.). Visur, kur ežeras pakankamai gilus, dugnas kietas (smėlis, žvyras) ir yra smulkių žuvelių – ten gali slypėti starkis. Svarbu atrasti telkinio duobes, povandeninius kliuvinius, nes prie jų laikosi plėšrūnai.
Starkių žvejybos taisyklės
Žvejybos taisyklės – privalomas kiekvieno žvejo žinių elementas, ypač gaudant tokią vertingą žuvį kaip starkis. Lietuvoje galioja starkių žvejybos draudimo laikotarpis: nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. sterkų žvejyba visiškai draudžiama (neršto apsaugai). Tai reiškia, kad oficialus starkių žūklės sezonas prasideda birželio 1-ąją. Labai svarbu paisyti šio draudimo – gaudant sterką ne sezono metu gresia didelės baudos ir žalos gamtai atlyginimas. Be to, brakonieriams konfiskuojami įrankiai, valtys. Todėl sąžiningai laikykitės draudimų – pavasarį starkius palikime ramybėje.
Minimalus starkio dydis pagal taisykles – 50 cm. Visus mažesnius nei 50 cm starkiukus privaloma nedelsiant paleisti atgal į vandenį. Taip pat nuo 2024 metų įsigaliojo ir maksimalus starkio dydis – 65 cm. Todėl visus starkius mažesnius nei 50 cm ir didesnius nei 65 cm privaloma nedelsiant paleisti. Vienas žvejys gali pasiimti daugiausia 2 starkius. Net jei pagaunate daugiau legalaus dydžio žuvų, turite likusias paleisti arba žvejybą nutraukti. Žuvies ilgis matuojamas nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo – į tai atkreipkite dėmesį pamatuodami laimikį. Taip pat svarbu turėti galiojantį žvejo bilietą (žvejybos leidimą) – mėgėjų žvejybai Lietuvos vandenyse būtina jį įsigyti ir su savimi turėti. Patikrinimo atveju neturint leidimo taikomos nuobaudos. Kai kuriuose vandens telkiniuose (pavyzdžiui, dalyje privačių tvenkinių ar rezervatuose) gali reikėti papildomų leidimų ar žvejo mėgėjo kortelių – pasidomėkite iš anksto, jei vykstate į specifinę vietą.
Galiausiai, net jei starkis legalus ir norite jį pasiimti, elkitės atsakingai. Nepaimkite daugiau žuvies, nei jums reikia. Laikydamiesi taisyklių ir etiškos žvejybos principų, užtikrinsite, kad starkių žvejyba ir toliau džiugins mus bei ateities žvejų kartas.
Apibendrinimas: kodėl starkių žvejyba jigu tampa vis populiaresnė
Starkių žvejyba jigu pastaraisiais metais išgyvena tikrą pakilimą, ir tai lemia kelios priežastys. Visų pirma, rezultatyvumas: džigavimo technika įrodė savo efektyvumą – meškeriotojai reguliariai džiaugiasi gausiais laimikiais, o pasitaikantis stambus sterkų laimikis suteikia vilčių kiekvienam. Starkiai gali užaugti iki įspūdingo dydžio (Lietuvoje užregistruota iki ~10 kg). Antra, įdomumas ir aktyvumas: starkių žvejyba jigu reikalauja įgūdžių, strategijos ir nuolatinio veiksmo, todėl yra daug įdomesnė už pasyvų sėdėjimą su plūdine. Žvejai tobulėja, mokosi skaityti telkinį, jausti dugno reljefą, eksperimentuoti su masalais – ši nuolatinio mokymosi kreivė labai įtraukia. Be to, starkių žūklė dažnai vyksta gražiu metu – šiltais vasaros vakarais arba gaiviais rudens rytais gamtoje, tad tai ir malonus laiko praleidimas.
Kita svarbi priežastis – starkio skonis. Tai plėšrūnas, kurio mėsa švelni, mažai ašakų, laikoma delikatesu. Dauguma spiningautojų, net ir paleidžiantys kitas žuvis, starkį mėgsta pasiimti. Taigi kiekvienas žvejys tikisi ne tik sportinio intereso, bet ir gardžios žuvies. Prieinamumas taip pat gerėja: per pastaruosius dešimtmečius starkiai įveisti daugybėje telkinių, dabar juos pagauti galima tikrai daug kur. Dėl išaugusios populiacijos daugiau žvejų ryžtasi jų ieškoti ir išbando džigavimo būdą. Tuo pačiu tobulėja ir įranga – atsirado specializuoti starkių spiningai, jautrūs valai, įvairūs masalai, todėl net pradedantieji, gavę reikiamų žinių, gali pakankamai greitai išmokti gaudyti sterkus.
Starkių žvejyba jigu populiarėja, nes yra efektyvi, dinamiška ir atvira visiems. Tai ne tik galimybė pagauti solidų laimikį, bet ir nuotykis gamtoje, strateginis žaidimas su gudria žuvimi. Šis žūklės būdas suvienija pradedančiuosius ir patyrusius žvejus – vieni mokosi iš kitų, dalijasi patarimais, kartu džiaugiasi laimikiu. Išbandykite starkių žvejybą jigu ir galbūt suprasite, kodėl tiek daug žvejų juo „užsikabino“ – tai išties įtraukianti žūklė, galinti dovanoti nepamirštamas akimirkas ir puikius laimikius. Svarbiausia – būkite kantrūs, smalsūs, laikykitės taisyklių ir gerbkite gamtą. Tuomet starkių žvejyba jigu teiks malonumą dar ilgai, o jūsų įgūdžiai ir laimikiai tik gerės.
