Kormoranų poveikis žuvų ištekliams vėl aptartas Europos Sąjungos institucijose. 2026 metų lapkričio 10 dieną Europos Parlamento Žuvininkystės komitete diskutuota, ar šių paukščių gausos valdymą reikėtų geriau derinti tarp valstybių. Europos Komisija finansuoja 2027 metais numatomas perinčių ir žiemojančių kormoranų apskaitas. Tačiau sprendimo griežtinti jų reguliavimą visoje ES nėra.
Lietuvoje šis klausimas ypač aktualus Kuršių marių žvejams ir žuvininkystės ūkiams. Dideliais būriais susitelkę kormoranai kai kur gali padaryti nemažų nuostolių, tačiau žuvų ištekliai mažėja ir dėl kitų priežasčių. Vertinant poveikį svarbu žinoti ne vien paukščių skaičių, bet ir tai, kuo jie minta konkrečiame telkinyje.
2027 metais planuojama skaičiuoti perinčius ir žiemojančius kormoranus
Europos Komisijos atstovas komitete pristatė dvi 2027 metais planuojamas didžiųjų kormoranų apskaitas. Perinčių kolonijų tyrimas jau rengiamas, o žiemojančius paukščius numatoma skaičiuoti sausį, nors šis terminas dar preliminarus. Apie planus pranešė „2EU Brussels“. Perinčių kolonijų tyrimą drauge rengia „CormEU“ ir „ProtectFish“ projektai ir Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos kormoranų tyrėjai.
Vienoje šalyje vasarą perintys kormoranai žiemą gali persikelti už kelių šimtų kilometrų, kartais ir į kitą valstybę. Perinčių porų apskaita parodo kolonijų dydį, tačiau neatskleidžia, kur paukščiai susitelkia žiemą. Abi 2027 metais numatytos apskaitos padėtų geriau suprasti jų pasiskirstymą skirtingais metų laikais. Vien paukščių suskaičiavimas dar nereiškia sprendimo mažinti jų gausą.
Kodėl Europos šalys nesutaria dėl bendro valdymo plano?
Žuvininkystės sektorius ragina valstybes derinti veiksmus, nes per sienas migruojančių kormoranų gausos vienos šalies priemonėmis ne visada pavyksta valdyti. Skiriasi ir pati problema. Akvakultūros tvenkiniuose patirti nuostoliai gali būti akivaizdūs, o laukiniuose telkiniuose paukščių poveikį atskirti nuo žvejybos, taršos ar buveinių pokyčių kur kas sunkiau.
2025 metais ES valstybės nesutarė, ar prašyti Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių susitarimo (AEWA) sekretoriato rengti tarptautinį kormoranų valdymo planą. Todėl lapkritį Bonoje toks prašymas nebuvo pateiktas. 2026 metų spalį Rygoje Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos patariamoji komisija EIFAAC priėmė rekomendaciją dėl europinio valdymo plano gairių. Tai tarptautinio bendradarbiavimo rekomendacija, o ne privalomas ES teisės aktas.
Vienur didžiausios kormoranų sankaupos susidaro perėjimo metu, kitur – žiemą prie neužšąlančių vandenų. Bendras Europos paukščių skaičius padėtų suprasti jų pasiskirstymą, bet neatsakytų, kokių priemonių reikia konkrečiame Lietuvos ežere ar žuvininkystės ūkyje.
Kiek žuvų suėda kormoranai ir kur jų poveikis didžiausias?
Kormoranų mityba priklauso nuo telkinio, metų laiko ir jame gyvenančių žuvų rūšių. Paukščių racione pasitaiko ir aukšlių. Juodkrantės kolonijoje atlikti kormoranų mitybos tyrimai parodė, kad paukščiai lesa ir invazinius juodažiočius grundalus.
Žuvininkystės tvenkiniuose vienoje vietoje auginama daug žuvų, todėl kormoranams lengviau susirasti grobio. Ūkiuose nuostolių sukelia ir sulestos, ir sužalotos žuvys. Apie kormoranų daromą ekonominę žalą Europoje rašoma ir FAO paskelbtame tyrimo pristatyme. Tačiau laukiniame telkinyje vien pastebėtas paukščių būrys neįrodo, kad jis sumažino konkrečios žuvų rūšies išteklius. Tokiai išvadai reikia mitybos tyrimų ir ilgalaikių žuvų populiacijų duomenų.
Europos Parlamento komitete nuomonės išsiskyrė. Vieni nariai ragino greičiau sutarti dėl bendro reguliavimo, kiti priminė intensyvios žvejybos, taršos ir nykstančių buveinių poveikį. Sprendžiant dėl priemonių būtina įvertinti, kiek žalos paukščiai iš tiesų padaro ir ar siūlomi veiksmai ją sumažintų.
Stebėtose Lietuvos kolonijose – mažiau perinčių kormoranų porų
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2026 metų apskaitoje stebėtose kolonijose suskaičiuoti 6 446 didžiųjų kormoranų lizdai, atitinkantys perinčias poras. 2025 metais jų buvo 9 340. Palyginti su ankstesniais metais, perinčių porų suskaičiuota maždaug 31 proc. mažiau. Nemuno deltoje lizdų skaičius sumažėjo nuo 3 534 iki 2 698, Juodkrantėje – nuo 3 335 iki 1 975. Šie skaičiai neapima jauniklių ir dar neperinčių paukščių, todėl jų negalima laikyti bendru kormoranų skaičiumi Lietuvoje.
Vienų metų rezultatas dar neparodo ilgalaikės visos migruojančios populiacijos krypties. Kormoranai gali persikelti į kitas kolonijas, o apskaitos rezultatus veikia ir stebėjimo sąlygos. Atskirų kolonijų pokyčiai nebūtinai sutampa su visos šalies tendencija. Vis dėlto teigti, kad jų kasmet Lietuvoje tik daugėja, taip pat būtų netikslu.
Kuršių marios ir Nemuno delta – svarbūs žūklės rajonai, kuriuose gaudomi ir starkiai. Norint nustatyti, kaip kormoranai veikia šių žuvų išteklius, lizdų skaičiaus nepakanka. Reikia išsiaiškinti, kokias žuvis paukščiai lesa ir kaip tuo pat metu keičiasi pačių žuvų gausa.
Juodkrantėje kormoranų gausa jau reguliuojama
2026 metų balandį Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija pranešė apie Juodkrantės kolonijoje pradėtas kormoranų gausos reguliavimo priemones. Perėjimo metu paukščiai buvo baidomi garsą ir šviesą skleidžiančiomis priemonėmis. Paukščiams palikus lizdus, kiaušiniai gali atšalti, tad dalis jauniklių neišsirita. Taip siekta pristabdyti kolonijos plitimą į vertingus miško plotus ir kartu išlaikyti ne mažiau kaip 1 500 perinčių porų.
Žuvininkystės ūkiuose problema kitokia – kaip sumažinti tiesioginius nuostolius. 2026 metų birželį Aplinkos ministerija pasiūlė keisti kormoranų sumedžiojimo kvotų skaičiavimą. Tai buvo teisės akto pakeitimo projektas, o ne bendras leidimas medžioti šią rūšį.
Nuostolių mažinimas neapsiriboja paukščių gausos reguliavimu. Žuvininkystės ūkiai gali taikyti apsauginius tinklus, baidymą ir kitas nemirtinas priemones, atsižvelgdami į konkrečias sąlygas. Lietuvoje leidimus kormoranų gausai reguliuoti nustatyta tvarka išduoda Aplinkos apsaugos agentūra.
Ar ES gali leisti plačiau reguliuoti kormoranų skaičių?
Didysis kormoranas saugomas pagal ES Paukščių direktyvą ir nėra įtrauktas į įprastai medžiojamų rūšių sąrašą. Vis dėlto direktyvos 9 straipsnis leidžia išimtis, pavyzdžiui, kai būtina užkirsti kelią didelei žalai žuvininkystei ir nėra kito tinkamo sprendimo. Tokios priemonės turi būti pagrįstos, proporcingos ir kontroliuojamos. Išimčių taikymą Komisija aptarė 2026 metų liepos 31 dieną paskelbtame rekomendaciniame dokumente.
Tokios išimtys nereiškia neribotos kormoranų medžioklės ar rūšies apsaugos panaikinimo. 2026 metų lapkričio 10 dieną Komisija nepaskelbė sprendimo keisti kormoranų apsaugos statusą. Iki 2027 metų birželio ji planuoja pateikti praktines gaires, kaip mažinti plėšrūnų daromą žalą akvakultūrai.
Ar sumažinus kormoranų skaičių žuvų padaugėtų?
Tinkamai parinktos priemonės gali padėti mažinti nuostolius žuvininkystės tvenkiniuose. Tačiau laukinių žuvų išteklius veikia ir nerštaviečių nykimas, vandens tarša, migracijos kliūtys bei žvejybos intensyvumas. Panašų klausimą – ar apsaugos taisyklės iš tikrųjų padeda jūros gyvybei – nagrinėjome ir straipsnyje apie Europos saugomų jūrų teritorijų auditą.
2027 metų apskaitos leis geriau suprasti, kur kormoranai peri ir žiemoja. Tačiau sprendžiant dėl reguliavimo reikės ir vietinių tyrimų: ką paukščiai lesa, kokius nuostolius patiria ūkiai, kaip pasiteisino ankstesnės apsaugos priemonės. Vienuose telkiniuose gali pakakti geresnės žuvų apsaugos, kituose prireikti tikslingo reguliavimo. Reguliavimo mastą turėtų lemti konkrečiame telkinyje surinkti duomenys ir stebimi rezultatai, o ne vien bendras Europoje suskaičiuotų paukščių skaičius.