Pilkeris leidžiasi į gelmę. Spiningo viršūnėlė krusteli. Gal užkibo menkė? Anksčiau tokių kibimų laukdavo ir Lietuvos jūrinės žūklės mėgėjai. Šiandien mėgėjams menkes gaudyti draudžiama, o stambios šios rūšies žuvys rytinėje Baltijos dalyje tapo retenybe.
Lapkričio 27–29 dienomis Berlyne vyksiančioje tarptautinėje žūklės parodoje ANGELWELT menininkai kurs 10 metrų ilgio menkės atvaizdą. Lankytojų akivaizdoje jį pieš Peteris de Jongas ir Kylio universiteto biologas bei žuvų iliustratorius Ericas Ottenas. Didžiulis kūrinys primins apie ilgus metus silpstančius Baltijos menkių išteklius.
Kodėl Baltijos menkės subręsta vis mažesnės?
Mokslininkai atskirai vertina Rytų ir Vakarų Baltijos menkių išteklius. Abiejų būklė prasta, tačiau jų pokyčiai ir tyrimų rezultatai skiriasi. Lietuvos pakrantės vandenyse gyvenančios menkės priskiriamos Rytų Baltijos ištekliams. Toliau aptariami lytinės brandos ir genetiniai pokyčiai pirmiausia nustatyti šioje populiacijoje.
Anksčiau Baltijoje pasitaikydavo ir ilgesnių nei metro menkių. Tokį laimikį žvejai laikydavo trofėjiniu. Dabar stambių žuvų gerokai mažiau. Pakito ir dydis, kurį pasiekusios menkės lytiškai subręsta. 2024 metų tyrimas parodė, kad XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio viduryje maždaug 40 cm ilgio Rytų Baltijos menkių grupėje pusė žuvų buvo subrendusios. XXI amžiaus trečiojo dešimtmečio pradžioje tokia pati dalis subrendusių menkių fiksuota jau maždaug 20 cm ilgio grupėje.
Šie skaičiai neparodo, iki kokio didžiausio ilgio menkė gali užaugti. Jie nusako, kokio dydžio žuvys pasiekia lytinę brandą. Pokyčius tyrėjai sieja su ilgalaikiu žvejybos poveikiu ir prastesnėmis augimo sąlygomis. Ištekliams ypač svarbios stambios patelės – jos paprastai subrandina daugiau ikrų.
Ar žvejyba pakeitė menkių genetines savybes?
2025 metais paskelbtame GEOMAR tyrime mokslininkai išanalizavo 152 Rytų Baltijos menkių mėginius, surinktus 1996–2019 metais. Aptikta su augimu susijusių genetinių variantų paplitimo pokyčių. Taikant augimo modelį apskaičiuota, kad per šį laikotarpį teorinis galutinis menkių kūno ilgis sumažėjo 48 procentais. Tai modelio įvertis, o ne kiekvienos tirtos žuvies išmatuoto ilgio sumažėjimas.
Intensyvi žvejyba gali veikti kaip atranka. Stambios menkės dažniau pakliūdavo į tinklus ir tralus, o išlikusios smulkesnės turėdavo daugiau galimybių susilaukti palikuonių. Tyrime nustatyti genetiniai pokyčiai dera su tokiu aiškinimu. Vis dėlto menkių augimą veikia ir maisto kiekis, vandens temperatūra, deguonies stoka bei ligos. Vien žvejyba nepaaiškina visų stebimų pokyčių.
Žvejybos ribojimus galima įvesti greitai. Stambių menkių gausai atkurti gali prireikti daugelio metų ir palankių sąlygų kelioms žuvų kartoms.
Kas trukdo menkėms sėkmingai neršti?
Rytų Baltijos menkės prisitaikiusios prie palyginti mažo vandens druskingumo, tačiau sėkmingam nerštui būtinos specifinės sąlygos. Ikrai turi išsilaikyti vandens storymėje, o tam reikia pakankamo druskingumo. Vystymuisi būtinas ir deguonis. Toks derinys susidaro ne visose jūros gelmėse.
Azoto ir fosforo perteklius į Baltiją patenka su upių vandeniu ir nuotekomis. Šios medžiagos skatina dumblių vešėjimą. Žuvusius dumblius skaidantys mikroorganizmai naudoja vandenyje ištirpusį deguonį. Giluminiuose sluoksniuose jo kartais lieka tiek mažai, kad menkių ikrai neišgyvena. Sūraus, deguonies turinčio vandens įtekėjimai iš Šiaurės jūros gali laikinai pagerinti sąlygas, tačiau jų poveikis nepastovus.
Svarbiausia Rytų Baltijos menkių nerštavietė yra Bornholmo įduba. Gdansko ir Gotlando gelmėse, kur menkės anksčiau taip pat neršdavo, tinkamas druskingumo ir deguonies derinys dabar susidaro rečiau. Net palankiomis sąlygomis ne visi ikrai išgyvena, o išsiritę jaunikliai dar turi rasti maisto.
Ką menkių krizė reiškia Lietuvos žvejams?
Menkė ilgą laiką buvo svarbus jūrinės žūklės laimikis prie Lietuvos krantų. Tokiai išvykai reikėdavo palankaus oro, tinkamos įrangos ir kantrybės. Žvejai rinkdavosi pilkerius pagal gylį bei dreifą, tikrindavo dugno nelygumus, ieškodavo vietų, kur laikosi didesnės žuvys. Šiandien specialiai gaudyti menkių išplaukti nebegalima. Lietuvos teritorinė jūra ir išskirtinė ekonominė zona patenka į 26-ąjį ICES pakvadratį, priskiriamą Rytų Baltijos menkių ištekliams.
2026 metais mėgėjų menkių žvejyba Baltijos jūroje draudžiama. Lietuvos vandenyse netyčia užkibusią menkę būtina nedelsiant paleisti atgal į jūrą.
Kodėl ribojimai dar neatkūrė menkių išteklių?
2019 metų liepą Europos Komisija įvedė skubius Rytų Baltijos menkių žvejybos ribojimus. Nuo 2020 metų tikslinė verslinė šių menkių žvejyba draudžiama. Vis dėlto žvejojant kitas rūšis menkės tebepakliūva į tinklus. Griežti apribojimai galioja ir Vakarų Baltijos ištekliams.
Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES) 2027 metams rekomenduoja visiškai nežvejoti Rytų Baltijos menkių. Tokia pati rekomendacija pateikta ir dėl Vakarų Baltijos menkių. Tačiau 2026 metų spalio 26 dieną ES Taryba pasiekė politinį susitarimą palikti menkių priegaudos limitus ir tęsti mėgėjų žvejybos draudimą. Šį susitarimą dar numatyta formaliai patvirtinti.
Net ir uždraudus tikslinę žvejybą menkės gali patekti į kitoms rūšims skirtus tinklus. Jos gali būti sužalotos arba žūti. Mažesnis žvejybos intensyvumas taip pat nepanaikina deguonies stokos nerštavietėse ir neužtikrina tinkamų sąlygų jaunikliams. Kol šios problemos išlieka, ištekliai atsikuria sunkiai.
Ar Baltijos menkių populiacija dar gali atsikurti?
Menkių ištekliai gali atsikurti, tačiau mokslininkai neturi patikimo pagrindo pasakyti, kada tai įvyktų ir ar pavyktų sugrąžinti ankstesnę jų gausą bei dydžių įvairovę. Tam būtina ilgalaikė išteklių apsauga, mažesnė tarša, palankios neršto sąlygos ir pakankamai maisto jaunikliams.
Švedijos organizacijos „BalticWaters“ vykdomas projektas „ReCod“ tiria, ar laboratorijoje išauginti jaunikliai galėtų prisidėti prie Rytų Baltijos menkių išteklių atkūrimo. 2026 metų rugsėjį pirmą kartą į jūrą paleistos taip užaugintos menkės. Per vieną paleidimą į jūrą pateko apie 500 jauniklių. Spalį projekto komanda paskelbė užbaigusi pirmąjį paleidimų sezoną. Kol kas tai mokslinis bandymas, o ne įrodytas būdas atkurti menkių populiaciją. Ar paaugintos žuvys išgyvens jūroje, dar teks nustatyti.
Suaugusios menkės minta strimelėmis, šprotais ir įvairiais dugno gyvūnais. Jaunikliai savo ruožtu tampa kitų plėšrūnų grobiu. Sumažėjus stambių menkių skaičiui, gali pasikeisti kitų žuvų gausa ir jų tarpusavio santykiai. Menkė yra svarbi Baltijos jūros mitybos tinklo dalis.
Berlyne – menkė, kurios ant kabliuko nepamatysime
Berlyne kuriamas piešinys bus gerokai didesnis už bet kurią tikrą menkę. Prie iniciatyvos prisidėjusi naudotos žvejybos įrangos prekybos platforma „Recast“ skatina ilgiau naudoti jau pagamintus daiktus. Renginio organizatoriai viliasi, kad kūrinys paskatins žvejus susimąstyti apie Baltijos išteklių būklę. Parodoje vaikai galės kurti žuvų atspaudus, o pasibaigus renginiui vienas lankytojas piešinį laimės loterijoje.
Dešimties metrų menkę nupiešti galima per tris dienas. Stambių menkių gausai Baltijoje atkurti gali prireikti dešimtmečių. Tačiau vien draudimų neužteks – menkėms dar reikia jūros, kurioje jos galėtų augti ir neršti.
