Ruduo. Rūkas virš ežero, auksiniai lapai nukloja vandenį – tobulas laikas aštriadantei medžioti. Šiuo metų laiku lydekos kaupia riebalų atsargas žiemai ir kimba ypač godžiai. Nenuostabu, kad lydekų žvejyba rudenį dažnai džiugina rekordiniais laimikiais!

Lydekų žvejyba rudenį – vienas iš pačių sėkmingiausių ir įdomiausių spiningavimo sezonų Lietuvoje. Atvėsus orams, lydekos (dažnai vadinamos aštriadantėmis dėl savo aštrių dantų) pradeda aktyviau maitintis, ruošdamosi žiemos periodui. Tai suteikia žvejams unikalią galimybę sugauti tikrą trofėjinę lydeką, kurios svoris gali pranokti vasaros laimikius. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl rudeninė lydekų žūklė yra ypatinga, kur ieškoti šių plėšrūnų, kokius masalus bei įrangą pasirinkti ir kokias žūklės taktikas taikyti, kad lydekų žvejyba rudenį būtų sėkminga.

Kodėl rudenį lydekų žvejyba ypatinga?

Ruduo daugelio žvejų laikomas geriausiu laiku lydekoms gaudyti. Vandeniui pradėjus vėsti (ypač rugsėjo viduryje), lydekų aktyvumas kasdien didėja. Vasarą šios plėšrios žuvys paprastai medžioja ankstyvais rytais ir vėlyvais vakarais, o rudeniop, atvėsus vandeniui, lydekos ima maitintis ir dienos metu. Tai reiškia, kad net vidurdienis spalio mėnesį gali būti toks pat produktyvus kaip rytas vasarą. Be to, rudenį sumažėja vandens augalijos – nykstant žolėms ir dumbliams, smulkios žuvelės (mailius) netenka dalies slėptuvių. Plėšrūnės lydekos pasinaudoja šia situacija ir intensyviai medžioja atvirose vietose, kur anksčiau tykoti grobio trukdė tankūs žolynai.

Kitas svarbus aspektas – rudenį dažnai kimba pačios didžiausios lydekos. Šios senbuvės per vasarą priaugo svorio ir ruošiasi žiemai, tad lapkritį jos stengiasi dar papildyti riebalų atsargas. Patyrę spiningautojai žino, kad būtent vėlyvo rudens žūklė dažnai dovanoja įsimintiniausius laimikius. Taip pat sumažėją atsitiktinių trukdžių – rudenį vandenyje mažiau maudynių entuziastų, ramiau prie vandens telkinių, todėl lydekos drąsiau medžioja pakrantėse. Visi šie veiksniai lydekų žvejyba rudenį daro ypatinga tiek rezultatais, tiek ir pačia patirtimi gamtoje.

Rudens etapai ir lydekų elgsena

Laikotarpis	Lydekų aktyvumas ir elgsena	Rekomenduojami masalai ir vietos
Ankstyvas ruduo (rugsėjis)	Vandeniui pradėjus vėsti, lydekos labai aktyvios. Vis dar medžioja sekliuose įlankose tarp augalijos, kur gausu mailiaus.	Paviršiniai masalai, didesni vobleriai ir vartiklės (blizgės) natūralių spalvų. Žūklės vietos – seklumos prie žolių, užutėkiai, pakrančių zona.
Ruduo (spalis)	Vanduo atvėso ir skaidrus, augalija nyksta. Lydekos traukiasi giliau (1,5–3 m gylyje), bet tebėra aktyvios. Dažniau maitinasi dienos metu.	Vidutinio dydžio (6–10 cm) vobleriai ir guminiai masalai su lėtesniu pravedimu. Taikomos pauzės traukiant masalą. Gaudoma prie povandeninių duobių, gylių perkritimų, prie augalijos kraštų gilesnėse vietose.
Vėlyvas ruduo (lapkritis)	Vanduo šaltas, dažnai skaidrus; mailius sulėtėjęs, lydekų aktyvumas mažėja. Plėšrūnės dažniau laikosi giliausiose telkinio vietose prie dugno, trumpais periodais aktyviai maitinasi.	Dideli masalai (10–20+ cm) trofėjinėms lydekoms – dideli vobleriai, masyvūs guminukai, blizgės. Lėtas masalo pateikimas, ilgos pauzės. Efektyvus lėtas velkiavimas (trolingas) virš žiemojimo duobių.

(Pastaba: Rudens pradžios ir pabaigos datos gali skirtis priklausomai nuo oro sąlygų – stebėkite vandens temperatūrą ir žuvų aktyvumą.)

Geriausios vietos lydekų žvejybai rudenį

Tinkamos žūklavietės rudenį gali keistis, nes lydekos migruoja paskui grobį ir ieško optimalių sąlygų. Ežeruose ankstyvą rudenį verta bandyti laimę sekliose įlankose, prie meldų ir nendrių – ten, kur vis dar laikosi smulkios žuvelės. Vėstant vandeniui, dauguma vandens augalų nunyksta, o mailius traukiasi į gilesnes akvatorijas. Tuomet ir lydekos seka iš paskos – spalis ežere dažnai produktyviausias ties povandeniniais šlaitais, prie kalnelių ar duobių kraštų. Lydekų žvejyba rudenį giliose ežero vietose gali būti ypač sėkminga vidurdienį, kai vanduo šiek tiek sušyla.

Upėse rudenį lydekos taip pat keičia buveines. Rugsėjį jų galima rasti upių intakų žiotyse, lėtesnės tėkmės užutekiuose prie krantų. Vėliau, vandeniui krentant ir skaidrėjant, lydekos upėje telkiasi prie duobių, ties posūkiais, kur vandens srovė lėtesnė. Mėgstamos vietos – ties užtvindytų medžių nuolaužomis, išplautais kranto šlaitais, kur susikaupia smulkios žuvys. Reikėtų prisiminti, kad rudenį lydekos neretai būna susitelkusios grupėmis: pagavus vieną lydeką, verta toje vietoje užmesti dar kelis kartus, nes netoliese gali slėptis ir daugiau plėšrūnų.

Tvenkiniuose ir mažuose ežerėliuose situacija panaši – pradėkite žvejoti ties vandens augalų linija ir seklesnėse vietose, o orams vėstant, persiorientuokite į gilesnius plotus. Valtis rudenį suteikia pranašumą – galite pasiekti atokesnes vietas, žvejoti tiesiai virš gilių duobių ar žuvų susibūrimo taškų. Vis dėlto, žvejybai nuo kranto svarbu rasti atabradus su staigiu gilėjimu netoli kranto: tokiose vietose plėšrūnė gali tykoti grobio net visai prie pakrantės, ypač ankstyvą rytą ar vėlyvą popietę.

Geriausi masalai lydekų žvejybai rudenį

Renkantis masalus rudeninei lydekų žvejybai, svarbu atsižvelgti į vandens temperatūrą, skaidrumą ir pačių lydekų aktyvumą. Universalus masalas neegzistuoja – skirtingomis dienomis gali geriau veikti vis kitas masalas. Toliau aptarsime populiariausias masalų kategorijas ir kaip jas efektyviai naudoti rudenį.

Guminiai masalai

Guminukai (silikoniniai masalai) – tikra klasika gaudant lydekas vėsiame vandenyje. Lydekų žvejyba rudenį ypač pasiteisina didesni minkšti masalai, imituojantys žuveles: apie 10–15 cm ilgio riperiai su plačia uodega ar ilgi tvisteriai. Šie masalai, užmauti ant galvakablio, leidžia žvejui pasiekti dugno zoną, kur vėlyvą rudenį dažnai tūno stambiausios lydekos. Guminio masalo pravedimas turėtų būti lėtas ir tolygus, su periodiškais spiningo kilstelėjimais (džigavimu). Pavyzdžiui, užmetus guminuką leiskite jam nuskęsti iki dugno, tada 2–3 kartus pasukite ritę, pakeldami masalą nuo dugno, ir vėl darykite pauzę kelioms sekundėms. Tokiu ritmu masalas juda šuoliukais, imituodamas sužeistą ar dugne besirausiančią žuvelę – toks grobis rudens plėšrūnei atrodo lengvai pasiekiamas.

Renkantis guminuko spalvą, verta turėti kelias alternatyvas. Skaidriame vandenyje geriau veikia natūralūs atspalviai: pilkšvi, rusvi, alyviniai, primenantys tikrą žuvį. Esant apsiniaukusiam orui ar drumstam vandeniui po liūčių – drąsiai bandykite ryškesnius, provokuojančius variantus (salotinė, ryškiai oranžinė, baltai perlamutrinė su blizgučiais). Svarbu nepamiršti naudoti ir pakankamai lengvą galvakablį: per sunkus svoris privers guminuką kristi staigiai ir agresyviai, o vėsiame vandenyje lydekos labiau mėgsta lėtesnį, plaukiantį masalo judėjimą. Rudens pradžioje galbūt pakaks 6–10 g galvakablio seklumose, o lapkritį prireiks 10–15 g ar sunkesnio – kad masalas pasiektų gilias duobes, bet vis tiek judėtų natūraliai.

Sukriukės ir blizgės

Sukriukės ir blizgės (vartiklės) – tradiciniai lydekų masalai, kurie rudenį taip pat išlieka efektyvūs, ypač ankstyvuoju sezonu. Sukriukė skleidžia stiprią vibraciją ir blizgesį – tai puikiai vilioja aktyvias lydekas. Rudenį patartina rinktis didesnio numerio sukriukes (Nr. 3–5) su platesniais lapeliais, kurios geriau jaučiamos ant spiningo ir skleidžia ryškesnį signalą vėsesniame vandenyje. Traukdami sukriukę stenkitės vengti labai staigių judesių: tolygus, vidutinio greičio masalo pravedimas leis lapeliui stabiliai suktis ir erzinti plėšrūnę. Pauzės paprastai nereikalingos – sukriukė turi „dirbti“ nuolat.

Blizgės (vartyklės) – tai metalinės, pailgos formos plokštelės, viliojančios lydekas mirgėjimu ir lėtu siūbavimu. Rudenį blizgė neretai pranoksta sukriukę, ypač kai lydekos tampa apatiškesnės lapkritį. Vartiklę galima traukti lėčiau, daryti trumpas pauzes – masalas tuomet lėtai skęsta, virpėdamas kaip sužeista žuvis. Tai gali išprovokuoti kibimą net vangios lydekos. Rinkitės vidutinio dydžio ir didesnes blizges (svoris ~15–25 g), kad galėtumėte užmesti toliau ir pasiektumėte reikiamą gylį. Spalvos – sidabrinė arba varinė klasika veikia visais metų laikais. Rudens pradžioje tinka ir auksinės, ryškesnės blizgės, o vėliau – matinių spalvų masalai, ypač jei vanduo skaidrus.

Vobleriai giliavandenei žvejybai

Vobleriai – kieti plastikiniai ar mediniai masalai, imituojantys žuveles. Rudenį ypatingai praverčia giluminiai vobleriai bei neutralaus plūdrumo suspending tipo modeliai. Giluminiai vobleriai turi didelį liežuvėlį, leidžiantį jiems panerti 3–5 metrus ar giliau – tai padeda pasiekti tas lydekų slėptuves, kurių nepasiektų įprastas paviršinis masalas. Pavyzdžiui, giliavandenis crankbait tipo vobleris (pavyzdžiui, tam tikros specializuotos serijos modelis) pasieks gilų ežero duburį, kur spalio mėnesį gali tykoti stambi lydeka.

Suspending vobleriai – tai masalai, kurie pauzės metu lieka norimame gylyje nenuskęsdami ir neiškildami. Tokie vobleriai idealiai tinka trūkčiojimo technikai (angl. twitching): spiningu staigiai timptelime masalą, vobleris šauna į šoną, imituodamas panikuojančią žuvelę, tada darome pauzę. Pauzės rudenį turėtų būti ilgesnės nei vasarą – kartais 3–5 sekundės ar net ilgiau. Būtent sustojimo momentu lydeka dažnai ir stveria voblerį! Todėl renkantis voblerį šaltam sezonui, pirmenybę teikite tiems modeliams, kurie paneria į reikiamą gylį ir sustoję ilgiau išbūna tame sluoksnyje. Dydis – rudeniui tinka šiek tiek didesni vobleriai nei pavasarį: 9–13 cm ilgio modeliai atrodys vertesni dėmesio gerai įmitusiai lydekai. Spalvas derinkite prie vandens sąlygų: skaidriame telkinyje – natūralūs ešerio, kuojos atspalviai; drumstame – ryškesni, kontrastingi variantai (pvz., populiarus „firetiger“ spalvinimas).

Dideli masalai stambioms lydekoms

Jei jūsų tikslas – rekordinė lydeka, rudenį verta išmėginti ir itin didelius masalus (BigBait masalai lydekoms). Dideli guminiai shadai, masyvūs vobleriai (15–20 cm ir ilgesni) ar net specialūs jerkbaitai ir swimbaitai, imituojantys stambias žuvis, gali tapti raktu į sėkmę. Didelė lydeka mieliau stveria vieną didelį kąsnį, nei gaudo daug smulkių – todėl rudenį, kai plėšrūnės kaupia energiją, jos gali atakuoti net ir pusės kilogramo svorio grobį. Didelio masalo privalumas – jis vizualiai ir vibro akustiškai labiau pastebimas. Toks masalas gali iš toli vilioti plėšrūnę arba suerzinti teritorinį lydekos instinktą (ypač jei masalas primena pačią lydeką ar stambią konkurentę).

Praktikoje žvejai pastebi, kad naudojant XXL dydžio masalus kibimų skaičius gali sumažėti, bet pagautų žuvų dydis – ženkliai didesnis. Reikia nepamiršti, jog net ir nedidukė „lydekaitė“ kartais griebia didelį kąsnį – todėl galimi visokių dydžių laimikiai. Gaudant su labai dideliais masalais būtina prisitaikyti įrangą: tvirtesnis spiningas, patikima ritė, storesnis valas. Mėtant sunkius masalus ranka taip pat greičiau pavargsta, tad darykite pertraukėles. Tačiau kantrybė gali atsipirkti su kaupu – viena trofėjinė lydeka gali paversti visą rudeninį žūklės žygį nepamirštamu!

Žūklės Technika ir Įranga Rudenį

Lydekų žvejyba rudenį bus sėkmingesnė, jei žvejys pasirinks tinkamą taktiką ir pritaikys savo žūklės įrangą prie pasikeitusių sąlygų. Čia aptarsime spiningo meškerykočio pasirinkimą, ritės ir valo ypatumus bei keletą svarbiausių technikos aspektų, padėsiančių pergudrauti rudeninę plėšrūnę.

Spiningo pasirinkimas

Spiningas – pagrindinis spiningautojo įrankis – rudenį turėtų būti pakankamai tvirtas ir universalus. Kadangi naudojami sunkesni masalai ir taikomasi į stambesnes žuvis, verta rinktis meškerę didesnio užmetimo svorio. Optimalu turėti spiningą, kurio testas (užmetimo svorio diapazonas) yra maždaug 10–30 g – toks įrankis leis užmesti ir lengvesnį guminuką, ir sunkesnę blizgę ar didesnį voblerį. Jei planuojate gaudyti ypač dideliais masalais (pvz., 50–100 g svorio), prireiks jau stipresnio, extra heavy tipo spiningo.

Spiningo ilgis taip pat svarbus. Žvejojant nuo kranto, pravartu ilgesnė meškerė – apie 2,70 m ar net 3,00 m – kad galėtumėte toliau užmesti masalą ir lengviau manevruoti aplenkiant pakrantės augmeniją. Žvejojant iš valties, patogesnis trumpesnis spiningas, pvz., 1,80–2,40 m ilgio, nes valtyje nereikia itin tolimų metimų, svarbesnis masalo valdymo tikslumas ir patogumas kovoje su žuvimi arti valties. Rudenį, kai orai vėsesni, atkreipkite dėmesį ir į spiningo rankeną – kamštinė ar EVA medžiaga suteikia malonesnį laikančios rankos pojūtį šaltyje nei plikas plastikas.

Ričių tipai ir valai

Ritė turi būti suderinta su spiningu ir numatomais masalais. Dauguma spiningautojų lydekas gaudo naudodami beinercinę (spininginę) ritę. Patariama rinktis ritės modelį ~3000 dydžio (pagal įprastą žymėjimą) – tokia ritė talpins pakankamai valo (apie 150 m 0,20 mm pinto valo arba 0,25–0,30 mm monofilamento) ir turės pakankamą galios rezervą. Svarbu, kad ritė turėtų patikimą stabdžio mechanizmą (dažnai pirmenybė teikiama priekiniam stabdžiui dėl tikslesnio reguliavimo). Stipri lydeka rudenį gali atlikti netikėtą smūgį, todėl stabilus ir sklandžiai veikiantis stabdys padės išvengti valo trūkimo. Kai kurie žvejai, medžiodami trofėjines lydekas su sunkiais masalais, renkasi multiplikatorines rites – jos labai tvirtos ir patogios mėtant ypač sunkius masalus, tačiau reikalauja įgudimo ir daug praktikos.

Valas – tai jungtis tarp jūsų ir žuvies, todėl jo patikimumas itin svarbus. Šiuolaikinėje spininginėje žūklėje lydekoms dažniausiai naudojamas pintas valas. Pintas valas neturi tamprumo, tad geriau perduoda kibimo signalą ir užtikrina tvirtesnį pakirtimą net ir dideliame gylyje. Rudenį tinka ~0,10–0,15 mm skersmens pintas valas. Per storas valas mažins metimo nuotolį ir masalo žaismą, bet per plonas didina nutrūkimo riziką su stambia žuvimi ar užkabinus už kliuvinių. Jeigu naudojate monofilamentinį valą, rinkitės ne plonesnį nei 0,20 mm – monofilamentas tamprus, bet storesnis suteiks daugiau atsargos. Nepamirškite pavadėlio – lydeka turi aštrius dantis, galinčius akimirksniu perkąsti bet kokį valą. Metalinis arba storas fluorokarboninis pavadėlis yra būtinas, kitaip rizikuojate prarasti ir masalą, ir laimikį vos vienu žuvies nasrų spragtelėjimu.

Žvejybos taktika

Rudenį reikia kiek pakoreguoti ir žūklės taktiką. Vienas svarbiausių patarimų – sulėtinti masalo pravedimą atvėsus vandeniui. Lydekos medžioja aktyviai, bet jų medžioklės stilius keičiasi: jos nebešvaisto energijos smulkiems grobiams vaikytis dideliu greičiu, todėl lėčiau judantis masalas joms atrodo patrauklesnis. Pavyzdžiui, jei vasarą su vobleriu greitai „drebindavote“ masalą be sustojimų, tai spalio–lapkričio mėnesiais reikėtų daryti ilgesnes pauzes, leisti vobleriui ilgiau pabūti vienoje vietoje. Gaudant guminukais, kaip minėta, efektyvi džigavimo technika su pauzėmis. Sukriuke dirbkite tolygiai, bet lėčiau nei šiltuoju metu.

Paros laikas rudenį taip pat turi savus niuansus. Jei ankstyvą rudenį (rugsėjį) dar išlieka tendencija geriausio kibimo rytą ir vakare, tai vėlyvą rudenį lydekos dažnai intensyviausiai maitinasi dienos viduryje. Tai susiję su saulės šviesa ir šiluma: trumpos dienos metu vidurdienį vanduo keliais laipsniais šiltesnis nei auštant, tad plėšrūnės tuo pasinaudoja. Visgi, esant šiltoms rudens savaitėms, ankstyvas rytas su rūku virš vandens gali būti magiškas laikas didžiajai lydekai sugundyti. Svarbu stebėti orų stabilumą: po staigių šalnų ar žvarbaus vėjo krypties pasikeitimo lydekų apetitas gali laikinai sumenkti. Geriausia, kai kelias dienas iš eilės laikosi panaši temperatūra, slėgis ir vėjo kryptis – tuomet lydekos noriai kimba.

Nepamirškite žvejybos tylumo ir maskavimosi. Rudenį vanduo skaidresnis, augalijos mažiau, todėl žuvis lengviau pastebi judesius ir šešėlius. Prieikite prie kranto tyliai, stenkitės nemindyti pakrantės šakų, nesitrankyti ir nešūkauti – ypač jei žvejojate negilioje įlankoje. Valtimi taip pat plaukite švelniai, nestuksėkite irklais į bortus. Patyrę spiningautojai dažnai išjungia variklį ir dreifuoja arba irkluoja, artėdami prie perspektyvaus taško. Žuvis apsiginklavusi pojūčiais, tad žvejo sumanumas ir atsargumas gali nulemti rezultatą.

Orų Įtaka Lydekų Žvejybai Rudenį

Orų sąlygos rudens žūklėje atlieka itin svarbų vaidmenį. Lydekos reaguoja į temperatūros pokyčius, slėgio svyravimus ir vėjo kryptį, todėl žvejojant verta atsižvelgti į prognozes. Idealu, jei prieš žūklę kelias dienas laikosi stabilūs orai – pastovi temperatūra ir slėgis. Tuomet lydekos būna įpratusios prie sąlygų ir maitinsis gana reguliariai. Staigūs orų posūkiai (pvz., netikėta ankstyva šalna, stipri audra ar žaibiškai pasikeitusi vėjo kryptis) gali trumpam išbalansuoti žuvų aktyvumą. Pastebima, kad po didesnio šoko lydekos gali parą kitą būti vangesnės.

Temperatūra: Rudens pradžioje, kai naktimis oro temperatūra dar nežymiai skiriasi nuo dienos, lydekų kibimas gali būti gana tolygus visą dieną. Visgi, atvėsus labiau, geresni rezultatai pasiekiami tada, kai diena šiltesnė už naktį. Saulėtas, bet ne per šaltas rytas po vėsesnės nakties – puikus metas: rūkas virš vandens, vėsa ir pamažu kylanti saulė suaktyvina plėšrūnes medžioti įšylančiuose paviršiniuose sluoksniuose. Debesuotas, šiltas rudens oras taip pat labai palankus – tokiu metu lydekos ilgiau išlieka aktyvios, nes jų nebaido ryški šviesa.

Atmosferos slėgis: Daug žvejų pastebi, kad lydekos geriau kimba esant normaliam arba truputį žemesniam slėgiui. Prieš audrą, kai slėgis staigiai krenta, trumpam gali įvykti labai intensyvus kibimas – tarsi lydekos nujaustų artėjantį orų pasikeitimą ir skubėtų pasimaitinti. Tačiau per patį audros piką ar iškart po jo, kai slėgis šokinėja, kibimas gali visai nutrūkti. Rudenį dažnos darganos, lietūs – po ilgesnio lietaus lydekos kimba geriau ne iškart, o kai vanduo ima skaidrėti ir rimsta vėjas. Visada pravartu turėti skirtingų masalų spalvų: po lietaus vandeniui susidrumstus geriau dirba ryškūs, kontrastingi masalai, o atsigiedrijus – natūralesni atspalviai.

Vėjas: Vėjuotomis rudens dienomis irgi galima sėkmingai žvejoti. Svarbu žinoti, kad vėjas supučia paviršinius vandens sluoksnius į vieną pakrantės pusę – ten dažnai suplukdoma smulkių žuvelių, o paskui jas atplaukia ir plėšrūnai. Tad gaudykite pavėjinėje pusėje – vėjo priplaktose įlankėlėse, užutėkiuose, kur kaupiasi maisto organizmų. Tačiau jei vėjas labai stiprus ir šaltas, ypač iš šiaurės ar rytų, geriau rinktis labiau apsaugotas vietas arba palaukti ramesnės dienos. Per didelės bangos apsunkina masalo kontrolę, be to, žvejojant iš valties gali būti nesaugu.

Apibendrinant, rudenį verta sekti orų prognozes ir planuoti žūkles taip, kad pataikytumėte ant oro „langelio“ – laikotarpio su palankiomis sąlygomis. Šiltas pietų ar vakarų vėjas, stabilus ar pamažu krentantis slėgis, nedidelis debesuotumas – tai komponentai, žadantys gerą rudens lydekų kibimą.

Dažniausios Klaidos Rudeninės Žūklės Metu

Rudenį net patyrę spiningautojai kartais susiduria su prastesniu kibimu dėl tam tikrų klaidų. Štai dažniausiai pasitaikančios klaidos, kurių reikėtų vengti, norint sėkmingai gaudyti lydekas rudenį:

• Per greitas masalo traukimas: Atvėsus vandeniui, lydekos tampa ramesnės ir nenori vytis greitai sprunkančio grobio. Jei masalą traukiat taip pat greitai kaip vasarą, galite likti be kibimų. Sprendimas: sulėtinkite tempą, darykite pauzes.
• Netinkamo dydžio masalai: Labai maži masaliukai (3–5 cm) rudenį dažnai praranda veiksmingumą stambių lydekų atžvilgiu, o per dideli masalai rugsėjo pradžioje gali gąsdinti dar ne taip aktyvias žuvis. Sprendimas: derinkite masalo dydį prie sezono – rudens pradžioje naudokite vidutinius, vėliau didinkite.
• Plono valo naudojimas be pavadėlio: Pasitaiko, kad žvejai, gaudydami ešerius ar kitą žuvį, netyčia užkabina lydeką ir ji nukanda masalą. Rudenį lydekos aktyvios, tad tikimybė netikėtai susidurti su stambia aštriadante išauga. Sprendimas: visada naudokite metalinį arba storą fluorokarbono pavadėlį; valą rinkitės tvirtesnį.
• Vietos nekeitimas arba per dažnas keitimas: Dvi kraštutinės klaidos – per ilgai užsibūti neproduktyvioje vietoje arba, priešingai, nuolat blaškytis. Sprendimas: jei per 20–30 min. perspektyvioje vietoje kibimo nėra, keiskite vietą. Bet gavus kibimų, neskubėkite bėgti kitur – aplink gali būti daugiau lydekų.
• Nepakankamas gylio žinojimas: Rudenį lydekos dažnai būna konkrečiame gylyje. Jei nežinote telkinio dugno reljefo, galite masalą leisti per aukštai virš žuvų arba, priešingai, pernelyg giliai. Sprendimas: naudokite echolotą valtyje arba išstudijuokite telkinio batimetrinius žemėlapius; skaičiuokite, kiek laiko masalas skęsta, kad suprastumėte gylį.
• Dėmesio orams ignoravimas: Kaip minėta, orai smarkiai veikia kibimą. Jei nekreipiate dėmesio į slėgio pokyčius, vėjo kryptį ar staigius atšalimus, galite atvykti žvejoti netinkamu metu ir nusivilti. Sprendimas: stebėkite prognozes, veskite žūklės dienoraštį – ilgainiui pastebėsite dėsningumus, kada kibimas geriausias.
• Netinkama apranga ir pasiruošimas: Tai daugiau žvejo klaida nei žūklės technikos, bet verta paminėti. Rudens oras klastingas – ryte gali būti šaltoka, dieną sušyla, vėliau vėl atvėsta. Neapsirengus tinkamai, sušalęs žvejys praranda koncentraciją ir kantrybę. Sprendimas: rengkitės sluoksniais, turėkite neperšlampamą striukę, pirštines. Taip galėsite ilgiau komfortiškai žvejoti ir sulaukti auksinės kibimo valandos.

Praktiniai Patarimai Sėkmingai Lydekų Žvejybai Rudenį

Apibendrinant rudeninės žūklės ypatumus, pateikiame keletą praktinių patarimų, kurie padės padidinti jūsų laimikio tikimybę:

• Masalų įvairovė: Rudenį būkite pasiruošę eksperimentuoti. Turėkite po keletą skirtingų voblerių, blizgių ir guminukų – įvairių spalvų bei dydžių. Jei lydekos neaktyvios vienam masalui, keiskite kitais, kol rasite, kas tą dieną joms patinka.
• Dideli masalai – didelės lydekos: Nevenkite naudoti stambesnių masalų, ypač spalio–lapkričio mėnesiais. 15–20 cm ilgio masalas gali atrodyti milžiniškas, bet būtent tokį masalą dažnai nori praryti rudeninė lydeka. Tai nereiškia, kad mažesnė lydeka neužkibs – tačiau šansai suvilioti trofėjų padidės.
• Tikslinga vietų paieška: Žvejokite ten, kur yra žuvies. Stebėkite vandens paviršių – jei matote mailiaus būrelius, kurie nerimsta, arba vandens paviršių sujudant plėšrūnui besivaikant grobį, tai ženklas, kad vieta gyvybinga. Ten verta mesti masalą. Taip pat atkreipkite dėmesį į paukščius: žuvėdros ar narai, besisukiojantys virš vandens, gali išduoti žuvelių buvimo vietą.
• Naudokite echolotą ar žūklės žemėlapius: Jei žvejojate iš valties ir turite echolotą, išnaudokite jį – raskite žuvų būrius ties dugnu ar staigius gylio pokyčius (duobes, povandenines kalvas). Būtent tokiose vietose rudenį mėgsta stovėti lydekos. Žvejojant nuo kranto, praverčia žvalgybiniai metimai su sunkesniu masalu, kad pajustumėte dugno reljefą ir surastumėte duobutes ar povandenines kliūtis.
• Kantrybė ir dėmesingumas: Ilgą laiką gali būti tylu, o tada per trumpą laiką – keli kibimai iš eilės. Todėl nenuleiskite rankų, jei iškart nekimba. Būkite pasiruošę, kad bet kuriuo momentu gali smogti didelė lydeka.
• Saugumas ir etika: Rudens vanduo šaltas, tad žvejojant iš valties visada dėvėkite gelbėjimosi liemenę – dėl šalčio net ir geras plaukikas gali greitai netekti jėgų vandenyje. Taip pat gerbkite gamtą ir taisykles: pamatuokite ir švelniai paleiskite sugautą didelę lydeką, jei jos neketinate imti maistui. Tegul ši plėšrūnė toliau auga ir teikia džiaugsmą kitiems žvejams.

Pabaigai

Lydekų žvejyba rudenį – tai laikas, kai net ir vienas žvejybos išvykimas gali padovanoti trofėjinį laimikį. Šiuo metų laiku svarbu suprasti lydekų elgseną: jos kaupia energiją žiemai, todėl medžioja aktyviai, tačiau reikalauja tinkamo masalo pateikimo. Parinkę tinkamas vietas (nuo seklių įlankų rugsėjį iki gilių duburių lapkritį), naudodami atitinkamus masalus (nuo guminukų iki didžiulių voblerių) ir pritaikę savo žūklės taktiką prie orų sąlygų, gerokai padidinsite savo šansus. Trumpėjant dienoms, kiekviena valanda prie vandens yra brangi – tačiau gerai pasiruošus, ruduo gali tapti auksiniu lydekų sezonu. Tad nieko nelaukite: griebkite spiningą, apsirenkite šiltai ir pirmyn į rudeninę žūklę pagauti savo didžiausios plėšrūnės!