Rudeninių lydekų žvejyba šiuo metu įgauna pagreitį. Ir norintiems sugauti savo trofėjinę lydeką tai puikus metas tai padaryti. Kodėl ? Atsakymas labai paprastas. Pradėjus rudeniškai vėsti orams, margašonės ima aktyviai maitintis kaupdamos atsargas nenuspėjamai žiemai. Šiuo metų laiku lydekos būna pasiskirsčiusios visame vandens telkinyje ir, ko gero, niekas iš anksto nesugebėtų tiksliai nurodyti jų buvimo vietų. Lydekos ieško sau komfortabilių sąlygų – tinkamos vandens temperatūros, pakankamo deguonies kiekio ir, žinoma, patogių medžioklės plotų.

Rudens plėšrūnai, kaip ir spiningautojai, puikiai jaučia sezono pabaigą, todėl, mūsų džiaugsmui ir savo nelaimei, yra labai ėdrūs ir ne tokie atsargūs kaip vasarą. Šiuo metų laiku yra didelė tikimybė susigrumti su išsvajota rekordine lydeka.

Kur ieškoti margašonės

Nors lydekos ir laikomos sėsliomis žuvimis, tačiau tai dar nereiškia, kad jos visą laiką tupi toje pačioje vietoje. Rudenį paskui migruojančias, pastovios vandens temperatūros beieškančias įvairias žuvis traukia ir jų medžiotojai. Dažniausiai lydekos neplaukia paskui žuvų būrį, o užsiima medžioklės vietą netoli jų migracijos trasų. Giliuose seliaviniuose ežeruose lydekos nusileidžia į 5-7 m gylį ir sekioja paskui besiruošiančių neršti seliavų būrius.

Rudenėjant lydekos traukiasi gilyn, tačiau šiltesnėmis dienomis jos vis dar užsilaiko prie krantų. Ypač po pirmųjų šalnų, kada į vandenį ima trauktis varlės. Prisiekę lydekų gaudytojai rudenį pataria žūklauti nedideliuose sekliuose ežeruose su turtinga vandens augmenija.

Lydekų aktyvumas rudens pabaigoje nelabai krenta. Jos ir toliau intensyviai maitinasi, tik reikia žinoti, kur ir kada. Kur plėšrūnės pietauja, atspėti ne taip jau sunku – maitinasi jos ten, kur yra maisto. Jei nedideliame ežere vanduo prisotintas deguonies, o jo gylis didesnis nei 6-8 m, tai lapkričio pabaigoje dantytosios apsilanko pačiose giliausiose vandens telkinio vietose. Vidutinės ir mažesnės lydekaitės patraukia netoli švendrų, kol ten dar yra kuojų. Paprastai jos švendrų juostoje užsilaiko net iki pirmojo ledo. Lapkričio mėnesį lydeką galima pagauti iš pirmo žvilgsnio ir visai beviltiškoje vietoje, nes jos mėgsta kartais aplankyti ir netikėčiausius vandens plotus.

Prityrę žvejotojai pataria lydekas gaudyti vidutinio dydžio 7-10 cm vobleriais, imituojančiais ešerius ar kuojas. Beje, gaudant nelabai giliose vietose galvakablis turi būti pakankamai lengvas, kitaip masalas ars dugną ir rinks dar nesupuvusią, bet jau pradėjusią merdėti vandens augaliją.