Pensininkams, kaip ir visiems žvejams, Lietuvoje taikomos bendrosios žvejybos taisyklės, tačiau jie taip pat turi galimybę gauti tam tikras lengvatas arba išimtis. Žemiau pateikiamos pagrindinės taisyklės, draudimai ir reikalavimai, taikomi pensininkams, kurie nori žvejoti vidaus vandenyse.

Nemokama Žvejybos Teisė

Pensininkams Lietuvoje suteikiama teisė žvejoti nemokamai ištisus metus valstybiniuose vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjų žvejyba nėra draudžiama ir nėra organizuojama limituota žvejyba. Tai reiškia, kad valstybiniuose ežeruose ir kituose vandens telkiniuose, kurie nėra privatūs ar riboto patekimo, pensininkai gali žvejoti be papildomų mokesčių ar specialių leidimų.

Ši taisyklė leidžia pensinio amžiaus žmonėms aktyviau įsitraukti į žvejybą, nesudarant papildomų finansinių barjerų. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad pensininkams, kaip ir visiems kitiems žvejams, taikomi kiti žvejybos taisyklėse numatyti reikalavimai ir apribojimai, susiję su įrankių kiekiu, žuvų rūšimis ir dydžiais.

Leidžiamų įrankių kiekis

Žvejybos taisyklės pensininkams galioja standartiniai mėgėjų žvejybos įrankių naudojimo apribojimai:

• Vienu metu galima naudoti ne daugiau kaip 4 mėgėjų žvejybos įrankius, įskaitant ne daugiau kaip 2 įrankius, kuriais masalui naudojama žuvelė.
• Žvejojant iš vandens transporto priemonės, leidžiama naudoti ne daugiau kaip 2 meškeres, nebent valtis yra sustabdyta inkaru arba kita priemone.
• Bendras kabliukų skaičius neturi viršyti 6 vienetų, o žvejojant stintas ar seliavas – iki 12 kabliukų.

Šie apribojimai padeda kontroliuoti žvejybos intensyvumą ir išlaikyti žuvų išteklius.

Sezoniniai ir žuvų dydžio draudimai

Pensininkams, kaip ir visiems žvejams, taikomi tam tikri sezoniniai žvejybos apribojimai, kurie saugo žuvų populiacijas neršto metu:

Sezoniniai žvejybos draudimai

• lydekas (Esox lucius) nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d.;
• sterkus (Sander lucioperca) nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d.;
• salačius (Aspius aspius) nuo balandžio 1 d. iki gegužės 15 d.;
• kiršlius (Thymallus thymallus) nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d.;
• marguosius upėtakius (Salmo trutta fario) nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.;
• sykus (Coregonus lavaretus) nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.;
• vėgėles (Lota lota) nuo gruodžio 15 d. iki sausio 31 d.;
• žiobrius (Vimba vimba) nuo gegužės 15 d. iki birželio 15 d.;
• siaura žnyplius vėžius nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d;
• karšius (Abramis brama) nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose (išskyrus karšių žvejybą polderiuose);
• šamus (Silurus glanis) nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d.
• ungurius (Anguilla anguilla) Kuršių mariose.

Šie draudimai užtikrina, kad žuvys galėtų sėkmingai išneršti ir išsaugoti populiacijas ateičiai. Taip pat kaip ir visiems žvejams yra dydžio ribojimai.

Leistini žuvų dydžiai

• šamus (Silurus glanis) 75 cm;
• lašišas (Salmo salar) 65 cm;
• šlakius (Salmo trutta trutta) 65 cm;
•  salačius (Aspius aspius) 55 cm;
• vėgėles (Lota lota) 45 cm;
• ūsorius (Barbus barbus) 45 cm;
• sterkus (Sander lucioperca), nuo 2024 metų draudžiama imti mažesnius nei 50 cm ir didesnius nei 65 cm;
• lydekas (Esox lucius), nuo 2024 metų draudžiama imti mažesnes nei 50 cm ir didesnes nei 80 cm;
• kiršlius (Thymallus thymallus) 30 cm;
• marguosius upėtakius (Salmo trutta fario) nuo 2024 metų draudžiama imti bet kokio dydžio;
• šapalus (Leuciscus cephalus) 30 cm;
• meknes (Leuciscus idus) 30 cm;
• lynus (Tinca tinca) 25 cm;
• karpius (Cyprinus carpio) 40 cm;
• baltuosius amūrus (Ctenopharyngodon idella) 40 cm;
• marguosius plačiakakčius (Artistichtys nobilis) 40 cm;
• siaura žnyplius vėžius (Astacus leptodactylus) 10 cm.

Aplinkos apsaugos reikalavimai

Pensininkai taip pat privalo laikytis švaros ir aplinkos apsaugos reikalavimų žvejybos metu:

• Prieš pradėdami žvejoti, žvejai turi surinkti šiukšles, esančias 5 metrų spinduliu aplink žvejybos vietą, ir pasirūpinti, kad žvejybos pabaigoje visos šiukšlės būtų išvežtos į tinkamus atliekų konteinerius.
• Sugavus ženklintas žuvis ar invazinių rūšių žuvis, būtina pranešti Aplinkos apsaugos departamentui arba Žuvininkystės tarnybai, nurodant laimikio vietą, datą ir kitą svarbią informaciją.

Atsakomybė už žvejybos taisyklių pažeidimus

Pensininkai, kaip ir visi žvejai mėgėjai, privalo atlyginti žalą, jei sugautos žuvys arba vėžiai neatitinka taisyklių nustatytų reikalavimų. Žuvys, sugautos nesilaikant reglamentų arba draudimo metu, turi būti nedelsiant paleistos atgal į telkinį, o už padarytą žalą taikomos baudos, skaičiuojamos pagal žuvų išteklių apsaugos tvarkos aprašą. Visas LR žvejybos taisykles galite rasti čia.