Tam, kad gaudyti vieną ar kitą žuvį pirmiausią reikią ją pažinti. Išsiaiškinus kur gyvena lydeka, kaip ir kuo minta, kokiuose ežero vietose jį laikosi ir kokio reljefo pageidauja, Jūs iš karto galėsite atmesti didelę dalį ežero kur neverta žvejot jeigu Jūsų tikslas yra lydeka. Nuo to ir pradėsiu.
Nugara žalsvai pilka, šonai pilkšvai žalsvi. Pilvas šviesus. Šonai dėmėti, neretai ant kūno esančios dėmės sudaro skersines juostas. Ši slepiamoji spalva padeda užsimaskuoti. Lydeka gali būti pilkai žalsva, pilkšvai ruda, pilkai gelsva – tai lemia gyvenamoji aplinka.
Galva ilga ir plokščia iš viršaus. Žvynai pailgi. Šoninė linija beveik tiesi, ištisinė arba punktyrinė. Ištįsęs kūnas ir tam tikrose vietose esantys pelekai leidžia lydekai staiga užpulti grobį. Europinė lydeka turi iki 700 labai aštrių dantų. Žandai su aštriais įvairaus dydžio dantimis, palinkusiais į ryklės pusę. Dantų taip pat būna ant gomurio, liežuvio, žiauninių lankų. Viršutinio žandikaulio dantys pakrypę atgal, kad grobis neišslystų. Apatinio žandikaulio dantys didesni ir išaugę statmenai, galintys užaugti iki 2,5 cm ilgio.
Įdomus faktas! Patelę nuo patino galite atskirti pagal genitalinės angos formą: patinų anga atrodo kaip siauras pailgas plyšys, o patelėms ši anga prasideda ovalo formos rausvu pagilinimu.
Mityba ir medžioklė
Plėšrūnės lydekos beveik visuomet alkanos. Dažniausiai minta karpinėmis žuvimis. Didelės lydekos, kitaip negu manoma, dažniausiai gaudo menkavertes žuveles, tik kai kada pasmaguriaudamos vertingų žuvų mailiumi. Kartais pasiseka sugauti nedidelį paukštį ar jo jauniklį. Yra žinomas atvejis, kai lydeka buvo pasigavusi kregždę. Didžiąją maisto raciono dalį sudaro karšiai, kuojos, raudės. Neatsisako varlių, smulkių vandens žinduolių.
Lydeka turi puikų regėjimą. Dėl savybės puikiai pulti iš pasalų kartais vadinama „gėlavandeniu rykliu“. Nemėgsta medžioti atvirose vietovėse. Jos nejudėdamos tūno sąžalyne, kol žaibiškai puola pro šalį praplaukiančią žuvelę. Ilgai išbūti vietoje joms padeda nuolat judantys gerklės pelekai, plaukiojamoji pūslė ir neporiniai pelekai.
Pati lydeka priešų beveik neturi. Lydekos labai plėšrios ir tarp jų paplitęs kanibalizmas – kada suaugę individai neretai puola jaunesnes savo giminaites. Virškinimo sultys, išsiskiriančios skrandyje, gali ištirpdyti net metalą. Plačiai atvėrusi nasrus lydeka gali praryti net labai stambią žuvį. Ryjant jos stemplė labai išsitempia. Didelį grobį virškina ilgai, kartais net 3–5 dienas.
Kaip neršia lydekos
Natūralioje aplinkoje patelės yra pasiruošusios dėti kiaušinėlius ketvirtaisiais gyvenimo metais, o patinai – jau penktaisiais gyvenimo metais. Kai vandens temperatūra pakyla iki +5 laipsnių, tai signalas, kad lydeka turėtų eiti neršti. Dažniausiai tai atsitinka ledui ištirpus. Kitaip tariant, lydeka neršia anksčiau nei kitų rūšių žuvys. Kai gimsta kitų žuvų mailius, lydekaitės jau tiek užaugę, kad gali jomis maitintis. Dėl šios savybės su maistu mažoms lydekoms problemų niekada nekyla.
Plėšrūnas neršia pakrantėje 0,5–1 metro gylyje. Neršto laikotarpiu lydeka išeina į seklų vandenį ir neršia gana triukšmingai. Pirmiausia neršia smulkūs individai, o galiausiai – trofėjiniai egzemplioriai. Neršto laikotarpis patenka į išsiliejimą, kai upės išsilieja iš krantų. Tuo pačiu metu užliejamos pievos, vanduo šiose vietose greitai įšyla. Iš esmės lydekos eina į tokias vietas, suprasdamos, kad čia kiaušinėliai sunoks daug greičiau.
Patelė eina neršti apsupta 3 ar 5 patinų, kurie seka paskui ją, tačiau tuo pat metu jie yra per puse mažesni už patelę. Judėdami patinai priglunda prie patelės tiek iš šonų, tiek iš nugaros, todėl šiuo laikotarpiu galima pamatyti, kaip iš vandens atrodo viršutinė žuvies kūno dalis, kartu su pelekais.
Kai patelė neršia, ji trinasi į vandens augalijos šaknis, krūmus ir stiebus bei kitus objektus. Pasibaigus neršto procesui, patelės gali aukštai iššokti iš vandens.
Įdomus faktas! Priklausomai nuo oro sąlygų, mailius iš kiaušinių išsirita po 1 arba 2 savaičių. Iš pradžių lydekų mailius minta smulkiais vėžiagyviais, po kurio laiko lydekaitės pradeda maitintis kitų žuvų mailiais.
Priklausomai nuo plėšrūno dydžio, patelė gali dėti nuo 17 iki 200 tūkstančių ikrų maždaug 3 mm dydžio. Kiaušiniai yra šiek tiek lipnūs ir po poros dienų atlimpa nuo augmenijos. Dėl šios priežasties jų tolesnis vystymasis vyksta rezervuaro apačioje. Jei vandens lygis greitai krenta, tai sukelia masinę kiaušinių mirtį. Tai ypač pasakytina apie rezervuarus, kuriuose vandens lygis yra nestabilus ir yra dirbtinai reguliuojamas.
Lydeka komerciniais tikslais
Lydeka aktyviai auginama dirbtinėmis sąlygomis, nes laikoma naudingiausiu dietiniu produktu. Lydekos mėsoje yra daug baltymų ir tik 1-3 procentai riebalų, neskaitant kitų naudingų komponentų, kuriuos žmogaus organizmas lengvai pasisavina. Tai būdinga bet kurioms jūros gėrybėms, todėl žmogaus mityboje turi būti žuvies. Žuvies dėka žmogus sugeba išlaikyti maistinių medžiagų, kurios tiesiogiai veikia žmogaus sveikatą. Todėl lydeka yra gana populiari verslinė žuvis. Be to, plėšrūnas aktyviai auginamas tvenkyniuose ir yra tiek mėgėjiškos, tiek sportinės žūklės objektas.
Lydekas šiais laikais gana aktyviai gaudo žvejai mėgėjai, tam naudodami moderniausius žvejybos įrankius. Tai tapo įmanoma dėka šiuolaikinės pramonės, gaminančios unikalius dirbtinius masalus lydekoms, bei patikimas ir patvarias meškeres. Lydekų žvejyba tapo tokia populiari, kad netrukus lydekų statusas gali pasikeisti į „Rūšis, kuri gali išnykti“, jeigu žvejai nesaugos žuvų išteklių.
Pastaruoju metu padaugėjo plėšriųjų žuvų žūklės gerbėjų ir, kaip bebūtų keista, visi taikosi pagauti lydeką. O taip yra dėl to, kad padaugėjo žmonių su motorinėmis valtimis. Kartais žvejoti kainuoja brangiau nei pirkti žuvį parduotuvėje, tačiau tai žmonių nesustabdo, nes žvejyba yra gana įdomi veikla. Kiekvienas nori savaitgalį praleisti savo labui, pasikrauti energijos. Tai būdinga mūsų laikams, nes kasdienis šurmulys atima daug jėgų – tiek fizinių, tiek psichologinių.
Kai kurie žvejybos entuziastai renkasi mokamus tvenkinius, nes čia laimikis garantuotas. Tai geras ženklas, nes tokiuose tvenkiniuose auginama žuvis, o laimikis kontroliuojamas.
Kaip žvejoti lydekas
Spiningas – nors ir „jauniausias“, bet populiariausias lydekų žvejybos būdas. Tai gana kuklaus ilgio meškerykotis, kuriame yra spiningo ritė su pagrindiniu valu, prie kurio per pavadėlį tvirtinamas dirbtinis masalas. Masalas parenkamas atsižvelgiant į meškerės savybes bei žvejybos sąlygas. Vienas iš esminių faktorių yra žvejybos tipas: twiching’as, džigas, velkiavimas ir pan. Paprasčiausia žvejoti džigu nes silikoninis masalas (ypač su atraktantu) vilioja lydekas net pasyvumo laikotarpiu.
Lydekų žūklei naudojami visų tipų masalai, tačiau jų efektyvumas priklauso nuo sezono ir konkretaus telkinio sąlygų. Jie gali būti naudojami tiek iš kranto, tiek iš valties. Vienintelė išimtis yra velkiavimas, kuris galimas tik iš valties. Daugeliu atvejų žvejybai iš valties pasirenkamos trumpesnės meškerės, nes užmetimo atstumas šiuo atveju nėra toks svarbus.
Žvejyba spiningu yra produktyvi visais atviro vandens sezonais, tačiau reikia atsižvelgti į neršto apribojimų niuansus. Atliekant užmetimus, reikia atsižvelgti į dugno reljefo niuansus ir plėšrūno aktyvumo laipsnį. Esant blogam matomumui dėl drumsto vandens, rekomenduojama naudoti ryškius masalus.
