Pirmoji žvejyba feederiu. Taip, taip teisingai perskaitėt. Užkietėjąs spiningistas su #feeder’iu rankose. Iš tikro labai seniai jau norėjau išmėginti feederi ir jo subtilybes, bet vis niekaip neprisiruošiau nusipirkti. Ir pagaliau – jis mano rankose!Aišku neapsieita ir be linksmybių pirmose žvejybose. 🙂 trumpai papasakosiu:
Pirma žvejyba feederiu
Viską gavęs ir susirišęs „InLine” sistemą t.y. šėryklą ant atvado suktukas ir pavadėlis (taip man atrodė kad ji turi būti surišta) nuvykau į pirmą žvejybą. Aišku paklausyt kodėl pradžioj nepasižiūrėjau kaip teisingai susirišt. Atsakymas paprastas – darom, sulaužom, paskui skaitom instrukcijas 😀 Didelė laimė aptemdė sveiką prota. Kaip jau supratot pagaut nieko nesigavo, viskas pynėsi sukosi ir t.t..
Antra žvejyba
Supratęs kad sistemėlė „InLine” kažkokia ne tokia kokia turi būti pradėjau googlint. Pirmieji video ir aišku atsiduriu pas korsoką pamokoje. Išstudijuoju, pasitreniruoju ir pirmyn į antrą žvejybą. Atsiduriu prie vandens, sistemėlė gera, nesipina, jau džiugu. Bet atsiranda kitą bėda. Vandens telkinys skardžio pavidalo. 10m nuo kranto ir jau 15m gylio. Toliau dar daugiau. Kol nusileidžia šėrykla ant dugno reik palauk geras 15 sekundžių. Pamėginęs arčiau ar toliau palei krantą nuo kranto per 5 valandas nei vieno kibimo. Antra žvejyba – pravalas.
Trečia žvejyba
Į šitą žvejybą atsižvelgiau kiek rimčiau. Pagalvojau, kad gana nesąmonių reikia bent kažką pagauti. Nors superstą kuoją. Telkinį pasirinkau atidžiau. Prasukęs spiningavimo momentus prisiminiau, kad Elektrėnų marios tiesiog nusėtos dugninių žvejybos mėgėjų. Varom. Pirmas kelias valandas buvo liūdesys akyse. Kibimų nėra. Nors gretimuose krantuose girdžiu signalizatorių pipsėjimą. O tai reiškia, kad problema ne ežere tai tikrai. Pradėjau eksperimentuot. Trumpesni pavadėlį, mažesnį kabliuką. Slieką iškeičiau į dziką. Ir štai pagaliau! Beždžionėlė (teisingai pavadinau tikiuosi, jei ką taisykit) kyla! Kimba! Pakirtimas ( pakirtimas kaip tikro spiningisto iš peties 😀 reikės taisyti šią vietą ) yra! Pirmasis puskaršis (čia irgi galiu klysti, nepykit ir atleiskit :D) atsidūrė krante. Nuotaika pakylėta, adrenalino pliūpsnį gavau. Važiuojam toliau! Užtaisom šėryklą, uždedam dzikų ir šaunam į tolį (Kad nekiltu kam klausymų tai klipsą užsidėjęs, kad žvejot maždaug ten pat 😀 tik užmetimas šlubuoja, su tokiom ilgom meškerėm nežvejojau niekad). Antro kibimo sulaukiu maždaug už geros valandos ir jau antras puskaršis krante. Štai taip baigėsi mano pirmoji sėkminga žvejyba #feeder’iu. Už kelių dienų laukia kelionė į namelį prie ežero kur tikiuosi irgi galėsiu pažvejoti. O gal net ir video susukti 🙂 Nei žvyno!
