Buvau išvaręs žvejoti upėtakių. Jeigu visiškai trumpai – šūdas.
O tiems kas nori pasiskaityti daugiau apie upėtakių žvejyba, prašome prisėsti ir įsitaisyti patogiau. Sinoptikai žadėjo gražų sekmadienį – nemelavo. Oras tikrai gražus ir šiltas. Lauke +10 šviečia saulutė. Lietuvos džiunglėse vėjo praktiškai nesijaučia. Tai į jį net dėmesio nekreipiau. Ilgai mąstėme kurį upės ruožą pasirinkti aukštupys ar žemupys. Ir paskutinę minutę nusprendžiame eiti į aukštupį. Priežastis paprastos: Žinome, kad upę pradėjo stipriai presuoti žvejai ypač žemupį ir jį tikriausiai jau ne vienas praėjo tiek penktadienį tiek šeštadienį. Norėdami kuo mažiau presuoto ruožo varome į aukštupį. Ir čia panašu buvo mūsų lemtinga klaida.
Upėtakių žvejyba pradedama apie 9 valandą ryte. Keliaujame prie upės. Pirmos duobelės. Metimas, pravedimas ir čia nuo dugno pakyla profesorius, baksteli į vobleriuką ir parodęs savo storą geltoną pilvą nugrimzta žemyn. Išmėginu visą turimą arsenalą – nulis emocijų. Spjauname ir einame toliau. Nuotaika pakylėta – gera pradžia puse darbo. Seka posūkis už posūkio – tylu ramu. Pievos ruože iš praktikos retai kada buvo kibimų tad laukiame miško ruožo. Ten jau tikrai prasidės festivalis. Vargais-negalais nusigauname iki miško ruožo kur turėtų prasidėti geros upėtakingos vietos. Pirmosios duobės – tuščia. Perspektyvus posūkiai – tuščia. Tiesioji su duobe ir akmeniu – tuščia. Valanda – antra entuziazmas blėsta. Miško ruožas irgi eina į pabaigą. Pailsėję pasitariam ir nusprendžiame, kad neverta gaišti laiko. Susirenkam ir nešdinamės.
Kad ir nebuvo žuvies išvyka užskaityta. Puikiai praleistas pusdienis Lietuviškose džiunglėse. Šviežias oras, saulės vonios, nuostabus vaizdai. Gamta bunda, erkės jau laksto, bet uodų dar nėra. Ačiū kas iškentėjo rašinį iki pabaigos. Susitieksime greitai! Noriu duoti upėtakiams revanšo!
