Karantinas karantinu o feeder žvejyba subtilybių mokytis reikia. 4:30 skamba žadintuvas ir varom! Kaip žinia ilgasis savaitgalis buvo visiškai nepanašus į visus kitus. Maža to, kad Lietuvoje paskelbtas karantinas tai dar ir miestus uždarė! Bet žvejo niekas nesustabdys. Bet viskam aišku sveikas protas. Šeštadienį važiuoti nedrįsau. Bet pirmadienį, kai vakare jau bus nuimtos blokados, susiruošiau. Iš miesto išvažiavau be jokių problemų. Nesutikau nei vieno ekipažo. Vievis irgi tuščias. Prie Elektrėnų marių nuvykau be jokių bėdų. Nuostabu! Bent nuvykimas ramus o atgal jau kaip nors grįšiu tikrai.
Pažiūrėjus prognozę tikėjausi geros žvejybos. Naktis šilta, vėjas nedidelis pietvakarių, mažėjantis slėgis atrodytų kaip ir viskas neblogai. Žvejybą feeder ‘iu pradėjau apie puse 7 ryto. Standartiškai 5 šėryklos pradžioje. Ir toliau kas 10 minučių permėtimai jeigu nekimba. Ilgai laukti nereikėjo per treči permėtimą jau pasirodė pirmieji kibimai. Kuojos. Į tašką žuvį surinkau, gerai. Dabar reikia privilioti didesnes. Pradėjau į šėryklą dėti nedaug kukurūzų. Karšis gi mėgsta kukurūzą. Kuojos kimba ir toliau. Daug nepasikerta, pabėga, numuša matylių.
Žodžiu, veiksmo yra, bet ne tokio kokio norėtus. Gyvo masalo į šėryklą šį kartą, deja, neturėjau. Patys suprantant, šventinė diena iš anksto nepasiruošus tenka tenkintis tuo kas yra. Tad gyvas tik ant kabliuko. Pasikankinus dar valandėlę su mažom kuojom nusprendžiu pasikeisti žvejybos tašką. Sumažinu šiek tiek distanciją, arčiau šlaito. Padidinu pavadėlį, sumažinu kabliuką. Tos pačios kuojos… Kibimai dar tesėsi iki 10 valandos o paskui kaip kirviu nukirto. Nei krust. Ir ko tik nebandžiau dėti ant kabliuko – nulis reakcijos. O čia ant viršaus dar ir lietus užklupo. Na ką čia jau tikrai ženklas, kad šiam kartui gana. O dar gi prasibrauti pro miestų blokadas reikės… 😀
P.S Grįžtant sustabdė Karo Policija. Patikrino dokumentus, paklausė kaip kibimas ir paleido važiuoti toliau.
