Vasara – Atostogų Metas. Karšių Žvejyba Vasara.

karšis

Seniai ką berašiau, bet tam yra priežasčių. Situaciją pataisysime.
Buvau su kolegą pavaikyti upėtakių. Video galite rasti paspaudę čia arba užėję į skilti Video.
Žvejyba buvo neprasta. Kolega pagerino upėtakio rekordą. Buvęs rekordas 40 centimetrų dabar jis pakilo iki 44 centimetrų. Labai daug ką pasakoti ir neturiu gavosi įprasta vasarinė upėtakių žvejyba. Upėtakiai didelių masalų nebevaiko, labiau linkę griebti vartiklę. Tad nelabai ką ir pasakoti turiu. Geriau video pažiūrėkite. O vat iš feederio žvejybos papasakoti turiu ką. Nelabai dar gaunasi, kažką padoraus nufilmuoti. Reikia įrangos daugiau, bent jau stovo kamerai, kad ne ant dėžės žvejybinės gulėtų.

Vasarinė karšių žvejyba

Sekmadienis. Lauke stovi karštis. Jau savaitė kaip jis Lietuvoje. Na ką daryti ? Upėtakių per tokį karšti žvejoti nesinori. Čia gi reikės bristi, lysti, ropoti, lipti. Ai… Per daug reikalų kai lauke 28 laipsniai šilumos. Bet yra feederis su kuriuo gali pasportuoti per tokį karštį. Tikslas – karšių žvejyba. Turiu šaldiklyje pašaro nuo praeitos žvejybos. Jau gerai nieko ruošti nereikės. Nors ir buvau sau davęs žodį, kad žvejosiu tik su šviežiu pašaru, bet buvo force majeure ir teko vieną žvejybą greitai „rišti”. o 2kg pašaro išmesti gaila… Skupas… Į maišą ir į šaldyklą.
Ryte keltis patingėjau. Nutariau, kad užteks vakarinės žvejybos. Atvažiuosiu apie 3 valandą dienos. Kol susidėliosiu, išsikrausiu pasiruošiu bus jau kokios 4 valandos na ir iki vakaro 4-5 valandų tikrai man bus per akis. Kaip tariau taip ir padariau. Ketvirtą valandą aš jau išsikrovęs ir mėtau pirmas šėryklas.

Žvejybos pradžia

Karštis nežmoniškas. Galvą kepiną kaip turi būti. Kepurės nėra (užduotis nusipirkti jau yra įrašytą). Susirišau maikę. Geriau pasideginsiu nei, kad gulėsiu su saulės smūgiu. Pradėjau žiūrėti kas ten darosi su šaldytų pašaru. Ogi per valandą laiko jis neatitirpo… Per tokį karšti aš tirpstu o jis ne… Vos ne vos nugramdžiau nuo ledo luito dalinai atitirpusį pašarą. Jo konsistencija man nelabai patiko, bet ką padarysi…
Gavosi košė kaip karosam daro. Na galvoju ant stambaus karšio eisiu. Ten dar subertas kukurūzo, žirnio, kanapės, kruopų mixas. Likučiai pinko. Na žodžiu mixas kaip turi būti. Kad viskas lengviau išbyrėtu iš šėryklos pasiimu didesnę ir nestipriai trambuoju viską į šėryklą. Pirmi jaukinimo mėtimai. Grįžta tuščia.
Šeši metimai ir dedam pavadį ir žvejojam.

Ant kabliuko uždėti turėjau įvairiausio gėrio. Net MATYLIAUS pavyko gauti. Paskutinę dėžutę nustvėriau. Būna gi sekas ? 🙂 Dedu tik dziką. Kuoja. Dedu matylių su dziku – karšis. Hmm. Įdomu. Vėl dedu tik dziką – kuoja. Uždedu slieką ir vėl kuoja. Negali gi būti, kad vienas karšiukas tik tebuvo ? Dedu atgal matylių su dziku. Opa karšiukas grįžo. Šaunu, receptą žinau, dabar reikia laukti didesnio. Paberiu į pašarą dziko. Tegul palaksto ant dumblo – veiksmo reikia. O tai pinkai po šaldiklio ko tai nejuda. 😀 Kibimai eina kas 10-12 minučių – reikia šiek tiek palaukti. Tai nutariu, kad permėtimus reikia daryti kas 15 minučių. Kuojytės, karšiukai, keli tušti kibimai. Pamažu laikas tirpstą.

Didysis karšis

karšių žvejyba
Karšių Žvejyba Vasara

Eilinis permetimas, nespėju paskandinti ir įtempti valo, bam viršūnė linksta. Nejau vėl kuojos puskilinės atėjo? Pakertu – stovi vietoj. Nieko nesuprantu. Po truputi traukiu – eina… Tikrai ne kuoja. Mintyse – KARŠIS ir tikriausiai geras. Prisitraukiu arčiau – akurat. Čia JIS. Tas mano išvajotasis. Keptuvė. Keptelna. Lopeta. Ir dar tris tūkstančiai sinonimų. Pagaliau man pavyko išprašyti bent vieną. Reiškia visi mokslai ne perniek. Judu tinkama linkme arba dar gali būti fuksas. Bet kol kas noriu tikėti, kad viskas eina teisinga linkme.

Laimingas visas ant bangos šaunu atgal šėryklą į vandenį su gardėsiu. Tylu. Hmm… Nejau rimtai fuksas ? Atvėstu… Apsidarau… vėjas pakilo. Keista lyg ir nebuvo tokio. išlendu iš po ežero šlaito (vieta po geru šlaitu tai už nugaros tik jis ir matosi) o ten apokalipsė. Priekyje pas man saulutė karštis viskas gražu o iš nugaros juodi debesys su žaibais. Ilgai nemastęs staigia pradėjau pakuotis žaislus. Reikia čiuožti namo kol dar nevėlu. O čia aš dar grįšiu sekantį kartą ir baigsiu aiškintis santykius su plačiašoniais gyventojais. Štai tokia gavosi karšių žvejyba.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *