Nenumaldomai artėjant žiemai vis rečiau galima atrasti gražesnę dieną žvejybai. Aš nekalbu apie žvejus fanatikus kuriems joks oras ne kliūtis. Aš esu ir kitos kategorijos – žvejys mėgėjas. Kuriam žvejyba daugiau kaip poilsio bei atsipalaidavimo forma.
Atradęs laisvą pusdienį ilgai negalvojęs susirenku daiktus ir varau prie telkinio. Žvejyba feederiu pasirinkau jau sau žinomą ežerą – Stirniai. Praeitą kartą būtent čia ir žvejojau. Vieta patogi, graži. Toli mesti nereikia ir karšiai buvo prisistatę į tašką. Bet tą kartą padariau klaidą žvejojau dar ir su dugninę. Per dvi meškeres teko palakstyti ir neišlaikiau taške karšiukų. Šį kartą nusprendžiu – tik feederis.
Atvykęs į vietą užsimaišau pašarą. Nusprendžiu neeksperimentuoti ir pasidaryti kaip ir praeitą kartą. Imu #marmax #feeder + #marmax #karšis + #marmax #melasa #karamėlė. Jeigu praeitą kartą ant šios kombinacijos pasirodė karšiukas tai manau ir šį turi suveikti. Iš gyvų standartas – dzikas, sliekas. Puse dziko dėžutės nuskandinu kitą pusę lieka bėgioti. Startinis užsišėrimas 10 šėryklų į tašką. Dedam pavadėlį – žvejojam.
Žvejybos pradžia
Pirmi tris metimai – tušti. Keista. Praeitą kartą net nespėdavo nusileisti iki dugno kaip kuojos daužydavo masalą. Laikau tempą. Permetu kas 3-5 minutes. Po 4 metimo – kuojelė. Gan graži, delninė. Jeigu tokios kibs – man tinka. Sumažinu tempą iki 5-7 minučių. Pastebiu, kad reikia šiek tiek duoti nusistovėti ir po ilgesnės pauzės būna kibimų. Taip nepastebimai prabėga dvi valandos. Apart kuojų nieko nėra. Net plakių nesimato, nekalbant apie karšius. Na nosies nenuleidžiu. Reguliariai į šėryklą pakarpau kukurūzo, dziko. Tikėdamasis, kad tai privilios karšį. Po trečios valandos pamatau gražų galūnės užlenkimą. Pagaliau. Štai jis, ilgai lauktas karšis. Pakertu. Kitam gale kažkas sunkesnio. Mėginu kelti nuo dugno – spurda. Bet smūgiai ne karšiniai. Prisitraukiu – kuoja, bet jau ne delninė. Na ir už tai ačiū. Adrenalino kraujyje padaugėjo, azartas. Važiuojam toliau.
Bet toli nenuvažiavau. Papuolė dar kelios didesnės kuojos o toliau smulkmė. Į žvejybos pabaigą jau ir kuojos nebenorėjo kibti. Viskas aprimo. Ženklas, kad laikas namo. Taip ir baigėsi žvejyba. Panašu, kad čia buvo paskutinė žvejyba feederiu. Rugsėjį dar reikia užsidaryti upėtakių sezoną. O spalį paliksime mūsų gerbiamoms lydekoms.
