Kažkaip gan ilgai nieko neberašiau, nors ir žvejojau. Matyt pas kiekvieną būna tokių laiko tarpo kai tiesiog nėra „įkvėpimo”. Stengsiuosi jį rasti dažniau. Na o dabar trumpai apie žvejybą.
Rytas 5:00 pajudu link telkinio. Šį kartą pasirinkau Molėtų rajoną Stirnių ežerą. Kažkur internete radau informacijos, kad šis ežeras gausus karšių populiacijos. Na ir labai senai jau norėjau jame pasėdėti prie ežero su feederiu tik vis neprisiruošdavau dėl ilgesnio ir blogesnio kelio (labai jau užknisa ta betonkė nuo Vilniaus, tie kas važinėja supras). Prie ežero su feederiu atsidūriau 6:30 kol viską susiruošiau jau ir 7:30. Iš pašaro pasirinkau #marmax ir ne dėl to, kad reklama suveikė o tiesiog mėgstu palaikyti Lietuvišką gamintoją. O kai žvejoju retai tai ir TOP pašarui dėmesį skirti nematau prasmės. Tai va, nukrypau šiek tiek nuo temos.
Pašarai: #marmax #feeder + #karšis + #melasa #karamelė. Iš gyvų – sliekai, dzikas. Į pašarą stambios frakcijos paėmiau kukurūzo skardinę. Tašką pasirinkau netoli parandės atsitraukiau gal 4-5 metrus. Metimai komfortiški, netolimi. Deeperis parodė gan įdomų dugną, bet pamėčius švininį skanerį – jokių anomalijų, minkštas dugnas. Pradėjau šėrimą. O šone 5 – 7 metrai nuo pagrindinio taško užmėčiau dugninę su dideliu kabliuku ir kuokštu sliekų ir palikau ant signalizatoriaus.
Veiksmas prasidėjo praktiškai iš karto, kuojos, plakiukai, silkės daužydavo dar nespėjus nusileisti masalui iki dugno. Kad jų atsikratyti pasunkinau šėryklą nuo 20g iki 45g ir sutrumpinau pavadėlį – pasidarė ramiau. Žvejojau su 3,6 feederiu iki 70g. Pagrinde kibo delninės kuojos, papuolė keli nedideli puskaršiai. Bet su minkštu kotų ir jos palankstydavo viršūnę. Vieną kuoją mėgino pavogti lydeka, vargšei nulupo skūrą ir paleido pajutusi, kad ją traukių. Tikėjausi, kad ant dugninės papuls bonusas. Bet deja tik kelios didesnės kuojos. Labai puikiai atsikvėpiau nuo visų darbų ir pravėdinau smegeninę. Nuostabi vieta – grįšiu.
