Kai vasaros sezonas pasibaigę atsilaisvina nemaža dalis sodybų. Pavasaris – ruduo, mano manymu, yra vienas iš geriausių laikotarpių kada gali sąlyginai nebrangiai nuvažiuoti savaitgaliui pailsėti prie ežero, pasikaitinti pirtyje ir pailsėti nuo visų darbų ir rūpesčių. Taip aš su šeimyna ir padariau spalio pirmąjį savaitgalį.
Pas save esu išsisaugojęs sodybų sąrašus ir pradėjęs jas žiūrinėtis rinkausi, kad būtu kuo užsiimti vaikams ir suaugusiems ir kad naktį nesušalti. Kadangi naktimis jau artėją link nulio laipsnių tai reikėjo ieškotis šildomos sodybos. Už akių užkliuvo ant Čičirio ežero kranto sodyba. Kažkada labai seniai esu žvejojęs šiam ežere lydekas ir kibimų turėjau nemažai o čia dar ir laikotarpis lydekinis (ruduo). Tad ilgai nesvarstęs paskambinau ir rezervavau savaitgalį. Namelis jaukus, nedidelis, puikiai tinkantis 4-5 asmenų šeimai arba kompanijai. Sodybos savininkas labai draugiškas ir paslaugus.
Rudeninė lydekų žvejyba
Kadangi pirminis tikslas buvo pailsėti tai labai niekur su žvejyba neskubėjau. Atvykus ramiai įsikūrėme. Užkūriau šašlykinę. Išsikepiau mėsos. Ir tik pasisotinęs nupėdinau prie ežero. Su savimi pasiėmiau tik twichingi kotą ir voblerius. Aišku rudenį labiau reikia remtis į gilesnes vietas ir džigą, bet nutariau pažvejoti kaip vaikystėje. Be echolotų ir visų kitų „pribumbasų“. Valtis, irklai ir žolių liniją – paprastas receptas lydekų žvejybai. Tad pasileidęs su valtele palei nendres ir žoles pradėjau svaidyti voblerį. Pirmos valandos tuščios, keičiu voblerį vieną po kitą. Tai naturalkę tai kokį ryškesnį – tuščia. Paskui atsimenu, kad turiu dar vieną dėžutę su didesniais vobleriais 130mm+.
Išsitraukiu ir dedu Balisong‘o kopiją (bearking, aliexpress). Ir toliau mėtau. Po 5 metimo – tukt, yra! Graži rudeninė lydeka. Dydis beveik legalus, 47cm. Pora nuotraukų ir paleidžiu augti toliau. Gavęs šiek tiek adrenalino mėtau toliau. Taip praeina eilinė valanda. Žiūriu į laikrodį, kad jau atėjo laikas judėti link kranto. Susiradęs gyliau neriantį voblerį uždedu ir paleidžiu velkę. Gal netyčia kas nors užsikabins. Plaukti vis tiek nemažai o su irklais greitai nepaplauksi – velkei kaip tik. Bet deja iki kranto nuplaukiau be papildomų bakstelėjimų.
Štai toks gavosi poilsis prie ežero. Ir pažvejoti ir pailsėti. Kas gali būti geriau nei praleistas laikas gamtoje rudeninių lapų apsuptyje?
