Ankstyvojo žvejybos istorijos laikais žmonės gaudė žuvis laisvai ir be jokių apribojimų. Tačiau su vis didėjančia žvejybos veikla ir technologijų pažanga, žuvų išteklių išnaudojimas pradėjo tapti rimtu iššūkiu. Todėl buvo būtina įvesti žvejybos taisykles ir žuvų dydžių draudimus siekiant išlaikyti tvarumą ir apsaugoti žuvų išteklius.

Dar viena svarbi priežastis yra kova su neteisėta žvejyba. Žvejybos taisyklės ir leistini žuvų dydžiai padeda užkirsti kelią neteisėtai nereguliuojamai žvejybai. Tokios taisyklės padeda apsaugoti žuvų išteklius nuo išsekimo ir užtikrinti, kad žvejyba būtų vykdoma teisėtai ir atsakingai.

Galų gale, žvejybos taisyklės ir žuvų dydžiai yra skirti ilgalaikiam žuvų išteklių išsaugojimui, ekosistemų sveikatai, tvariam žvejybos veiklos vykdymui ir apsaugai nuo neteisėtos žvejybos. Tik laikantis šių taisyklių galime užtikrinti, kad ateinančios kartos ir mūsų ekosistemos galės mėgautis žuvimi ir tvaria žvejyba.

Žvejybos Taisyklės. Leistini Žuvų Dydžiai

Leistini žuvų dydžiai Lietuvoje

11.3.1. šamus (Silurus glanis) 75 cm;

11.3.2. lašišas (Salmo salar) 65 cm;

11.3.3. šlakius (Salmo trutta trutta) 65 cm;

11.3.4. salačius (Aspius aspius) 55 cm;

11.3.5. vėgėles (Lota lota) 45 cm;

11.3.6. ūsorius (Barbus barbus) 45 cm;

11.3.7. sterkus (Sander lucioperca), nuo 2024 metų mažesnius nei 50 cm ir didesnius nei 65 cm;

11.3.8. lydekas (Esox lucius), nuo 2024 metų mažesnes nei 50 cm ir didesnes nei 80 cm;

11.3.9. kiršlius (Thymallus thymallus) 30 cm;

11.3.10. marguosius upėtakius (Salmo trutta fario) nuo 2024 metų draudžiama imti bet kokio dydžio;

11.3.11. šapalus (Leuciscus cephalus) 30 cm;

11.3.12. meknes (Leuciscus idus) 30 cm;

11.3.13. lynus (Tinca tinca) 25 cm;

11.3.14. karpius (Cyprinus carpio) 40 cm;

11.3.15. baltuosius amūrus (Ctenopharyngodon idella) 40 cm;

11.3.16. marguosius plačiakakčius (Artistichtys nobilis) 40 cm;

11.3.17. siaura žnyplius vėžius (Astacus leptodactylus) 10 cm.

Šiais laikotarpiais draudžiama gaudyti šias žuvis ir vėžius

11.4.1. lydekas (Esox lucius) nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d.;

11.4.2. sterkus (Sander lucioperca) nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d.;

11.4.3. salačius (Aspius aspius) nuo balandžio 1 d. iki gegužės 15 d.;

11.4.4. kiršlius (Thymallus thymallus) nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d.;

11.4.5. marguosius upėtakius (Salmo trutta fario) nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.;

11.4.6. sykus (Coregonus lavaretus) nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.;

11.4.7. vėgėles (Lota lota) nuo gruodžio 15 d. iki sausio 31 d.;

11.4.8. žiobrius (Vimba vimba) nuo gegužės 15 d. iki birželio 15 d.;

11.4.9. siaura žnyplius vėžius nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d;

11.4.10. karšius (Abramis brama) nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose (išskyrus karšių žvejybą polderiuose);

11.4.11. šamus (Silurus glanis) nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d.

11.4.12. ungurius (Anguilla anguilla) Kuršių mariose.

12. Pagautos žuvys ir vėžiai, mažesni negu nustatyta ir žuvys, kurias draudžiama gaudyti ar tuo metu draudžiama gaudyti, turi būti tuoj pat paleidžiamos atgal į tą patį vandens telkinį.

13. Vilnios upėje nuo žiočių iki Rokantiškių užtvankos ir Žeimenoje nuo žiočių iki Lakajos žiočių privaloma paleisti visus sugautus kiršlius, marguosius upėtakius, lašišas ir šlakius.

14. Visi 10 ir 11 punktuose nurodyti draudimai galioja ir pirmąją, ir paskutiniąją nurodyto termino dieną. Kai pirmoji draudimo diena yra savaitgalis ar valstybinė šventė, draudimas įsigalioja kitą dieną po savaitgalio ar valstybinės šventės. Draudimas negalioja paskutiniąją draudimo dieną, jei ji yra savaitgalis ar valstybinė šventė.