Visi žvejai važiuojantis žvejoti turi tikslą. Vieni važiuoja gaudyti ešerių kiti lydekų treti upėtakių. Bet ar kada nors esate save pagavę ant minties, kad laikas kažką keisti ? Tikslinė žvejyba tai ko reikia. Juk labai dažnai užsisukame kasdienybės rate net patys to nepastebėdami. Žvejyba ne išimtis. Visą žiemą ruošiam įrangą, masalus, aprangą. Su nekantrumu ir jauduliu laukiame pirmosios žvejybos. Svajodami kur ir kokius masalus naudosime, koki pravedimą darysim. Kokią spalvą naudosime jeigu bus saulėta diena arba atvirkščiai – apsiniaukę. Atrodo, kad viską apgalvoji iki menkiausios smulkmenos. Viską sudėlioji į savas vietas. Lauki…
Diena X. Žvejyba prasideda!
Ir štai, pagaliau išaušta ilgai laukta diena X kurios metu prasideda tikslinė žvejyba. Dažniausiai tą diena būna iškart po draudimo (neršto). Arba bet kuri kita diena. Nors ir ilgai lauktas savaitgalis po darbo savaitės. Mano diena X, apie kurią aš noriu Jums papasakoti, prasidėjo būtent po darbo savaitės.
Visą savaitę kiekvieną dieną stebėjau orus. Nes kaip ir pridera geriausi orai būna darbo dienomis. O kaip tik laisvos dienos – lietus, vėjas, škvalas, uraganas ir visos kitos gamtos išdaigos (tie kas žvejoja supranta apie ką aš kalbu). Bet šį kartą man pasiseka. Šeštadienis saulėtas, lietaus nežada. Nedideli vėjo gūsiai ~10 m/s. Kadangi žvejosiu upėje tai nebaisu – miškas uždengs. Ir štai aš jau kelyje pas kolegą kuris pabus gidu ir pavedžios po žinomas ešerių vietas. Taip, taip Jūs perskaitėte teisingai šį kartą ieškojau ešerių o ne upėtakių (kad ir kaip juos mylėčiau).
Atvykę prie upės, pasiemu spiningą, persirišu fluorocarbono pavadėlį. Uždedu svarelį, gumą ir pirmyn į paieškas! Pirmoji vieta. Pasirodo ir pirmieji kibimai. Pirma žuvis atsikabina net nepamačius kas užkibo. Na nieko, offsetas, pasitaiko. Dar po gero pusvalandžio BAM, kažkas rimtesnio kitam gale. Spaudimas prie dugno. Keli galvos papurtimai. Na, galvoju, bus gražus kuprius. Traukiu, spaudžia toliau, bet jau silpniau. Kolega atskuba į pagalbą. Pritraukus pasirodo ŠAPALAS. Didelis, nuostabus ŠAPALAS, kurio aš mažiausiai tikėjausi šioje žvejyboje. Pasveriam dički, užaugino jau beveik pusantro kilogramo raumenų. Kelios nuotraukos ir paleidžiam augti toliau. Štai tokia gavosi pirmoji pažintis su šapalu. Kolega pažadėjo vasara pravest mokymus šapalų žvejybos crank’ais. Tad laukiu nesulaukiu tikslinės šios žuvies žvejybos vasara, kai bus atgavę pilnai jėgas. O Jums, mieli skaitytojai siūlau pasižiūrėti video.
Nei žvyno ir iki susitikimo!
