Tam, kad pagaminti ešerį pradžioje reikia žinoti kas jis toks. Ešerys priklauso prie labiausiai paplitusių vidaus vandenų žuvų. Kiek kuprotas ir suspaustas iš šonų kūnas yra padengtas smulkiais, kietais, stipriai besilaikančiais žvynais, kuriuos sunku nuskusti. Žiaunų dangteliai su spygliais. Žiotyse yra daug smulkių dantų.
Nugara tamsiai žalia, šonai žalsvai geltoni su tamsiomis skersinėmis juostomis. Pilvas geltonai baltas. Nugariniai pelekai du: pirmasis pilkas su juoda dėme užpakaliniame gale, antrasis – žalsvai geltonas. Krūtininiai pelekai geltoni, analinis ir pilviniai – raudoni, uodeginis pelekas viršuje pilkas, ar rausvas, o apačioje – raudonas. Vidaus vandenyse ešerių užtinkama beveik visoje Europoje ir šiaurinėje Azijoje.
Ešerio kepimas ant grilio
Mano pats paprasčiausias receptas pagaminti ešerį ant grilio. Švariai išvalyti ešerio vidurius. Žvynų neskutam. Valanda iki kepimo visus ešerius reikia pasūdyti ir įtepti pipirais. Ant grilio kepasi gana greitai. Taip galima lengvai ir greitai gamtoje pasigaminti žuvies patiekalą.
Kaip pagaminti ešerį orkaitėje
Nėra nieko paprasčiau nei pagaminti ešerį šiuo būdu. Imkite kepimo skardą aukštesniais kraštais ir ant jos dugno pilkite druską, ji turi padengti visą plotą, ant kurio dėsite žuvis. Ant druskos guldykite nuplautus, bet neskrostus ešerius ir juos vėl užpilkite druska, kad visa žuvis joje pasislėptų. Nebijokite, kad ešeriai neskrosti. Kepant visi jų viduriai nuo karščio susitrauks į nedidelį gumuliuką, kurį lengvai pašalinsite prapjovę žuvį. Ir vaizdas tikrai nebus neestetiškas. Jei žuvį išskrosite, ji kepdama labai išsausės, o papilvėje greičiausiai bus per sūri. Skardą su druskoje paslėptais ešeriais kišame į iki 200 laipsnių įkaitintą orkaitę. Jei ešeriai ne itin dideli, sveriantys apie 200-300 gramų, kepkite apie 25 minutes. Jeigu yra ešeriai didesni
Ešerio kepimas keptuvėje
Švariai išvalyti ešerio vidurius. Įtrinti druska ir juodaisiais pipirais. Marinuoti kelias valandas. Įkaitiname keptuvę su aliejumi. Apvartome ešerius kepimo milteliuose. Ant mažos ugnies kepame kol gražiai apskrus. Šiam ešerių kepimui yra ir skandinaviškas analogas.
Kuo skandinavišku būdu kepti ešeriai skiriasi nuo lietuviškai pačirškintų? Štai jums trys svarbiausia skirtumai.
1) Balti pipirai vietoje juodų. Nežinau kodėl, bet švedai turi tradiciją ešerius gardinti būtent baltaisiais pipirais. Jų skonis ir kvapas šiek tiek kitoks negu juodų, ir, turiu pasakyti, su balta žuvimi išties dera puikiai.
2) Ruginiai miltai arba ruginiai džiūvėsiai vietoje kvietinių. Tai dar viena tvirta švediška tradicija – traškiai apkepant žuvis, naudoti rupius ruginius miltus, kurie suteikia specifinį prieskonį ir kiek tamsesnę spalvą apkepintoms žuvims. Man ypač patiko žuvį apvolioti duonos džiūvėsiuose; naudoju vidutiniško šviesumo duoną, į kurios sudėtį įeina ir ruginiai, ir kvietiniai miltai. Džiūvėsių lengva pasigaminti namuose: kelias riekes duonos pasmulkinkite, padžiovinkite, tada dėkite į uždarą smulkintuvo indelį ir sumalkite į trupinus.
3) Lydytas (ghi) sviestas vietoje aliejaus. Lydyto sviesto dėka žuvis ypač gražiai apskrunda ir įgauna nuostabų skonį. Kepant ešerius, lydytas sviestas kai kada maišomas su aliejumi, tačiau jeigu iškeptos žuvys patiekiamos su bulvėmis, jos būtinai apšlakstomos grynu lydytu sviestu – ir pagardinamos dideliu žiupsniu smulkintų žalumynų. Pašildyto lydyto sviesto, kuris čia atlieka ir padažo, ir svarbiausio prieskonio vaidmenį, gana įprasta pasiūlyti ir atskirame indelyje.
