Šilant orams pamažu pradeda judėti ir balta žuvys. Grupėse daugybė nuotraukų su įspūdingais karšiais. Tad nieko nelaukiant, su nauju feederiu, patraukiau prie ežero ir aš. Tie kas reguliariai skaito mano įrašus tikriausiai atsimena, kad rinkausi naują feederį. O tie kas praleido gali paskaityti čia. Tad viską išanalizavęs pradėjau ieškoti kur galima juos palaikyti rankoje. Pirmas į rankas papuolė Okuma salitron feeder.
Pirmas įspūdis buvo labai geras. Patogi rankena, patogiai atsigula į ranką, lengvas. Pačiupinėjąs jį nusprendžiau nuvažiuoti į Salmo parduotuvę pasižiūrėti Salmo Elite feeder. Bet mane parduotuvėje nuliūdino pasakę, kad jo gamyba nutraukta ir parduotuvėje neturi. Tad pats likimas nulėmė pasirinkimą.
Pirmieji mėtimai su nauju feederiu
Atvykus prie ežero pradėjau ruoštis žvejybai su nauju feederiu. Patirties trūkumas verčia daryti labai kvailas ir nereikalingas klaidas… Pirmoj eilėj nuskubėjau užtaisyti jauką. Paėmęs tamsaus, kanapių kvapo pašaro, subėriau jį į kibirą. Pamiršęs savo nedidelį kibirėlį su kuriuo semdavau vandenį, kad sudrėkinti pašarą nusprendžiau nešalti rankų ir pasemti su visu kibiru. Na žinoma šis sėmimas privedė prie to, kad vandens pasėmiau per daug… Pašaras kaip košė… Na ką daryti ? Džiugu, kad kolega turėjo kilogramą pašaro subėrus papildomą sausą jauką ir viską gerai išmaišius pašaras pasidarė panašus į darbinį. O šiek tiek pastovėjęs ir išbrinkęs pasidarė dar geresnis. Pasisekė… Pasirinkus distanciją – pradėjau jaukinti. Pirmą jaukinimą darau standartinį – 5 šeryklos o vasara – dešimt. Uždedu masalą ant kabliuko ir užmetu. Laukiam. Kadangi dar nėra visiškai aktyvi žuvys, nusprendžiu permėtimus daryti kas 10-15 minučių. Pirma valanda – tuščia. O pas kolega kelios kuojos ant kranto. Padarau dar kelis permetimus – tuščia.
Nusprendžiu keisti distanciją. Netoli kranto prasideda šlaitas į 6,5 metrų o toliau daugmaž visur panašus stalas 6-6,5 metrų. Pagalvojau, kad žuvis nenori eiti ant stalo ir trinasi, kažkur prie šlaito, kad esant poreikiui galėtų greitai pasislėpti į nendres. Susimažinu distanciją iki maždaug 10-15 metrų ir masalą guldau prie šlaito pabaigos. Kadangi čia ir iš rankos galima užmesti pašarą vieną kamuoliuką paduodu, kad privilioti žuvies. O permėtimų dažnumą nekeičiu. Pirmieji kibimai pasirodė po gero pusvalandžio ir tesėsi maždaug valandą nuo ~09:30 iki 10:30 valandos ryto. Pagrindas nedidelės kuojos kurio mieliau kibdavo ant matyliaus o pinką ir dziką ignoruodavo. Bet viena kuoja mamytė irgi neatsilaikė paragauti mano masalo. Svarstyklės parodė 430g.
Štai tokie mano pirmieji žingsniai feederio kelyje. Iki patogios žvejybos su feederiu dar turiu nusimatęs kelis pirkinius, bet apie tai eigoje viską papasakosiu. Nei žvyno!
