Upėtakių Žvejyba Geguže. Piktas Profesorius Atidarė Sezoną!

upėtakių žvejyba

Štai ir įvyko visavertė upėtakių žvejyba geguže. Ir dar ne šiaip sau o su profesoriumi rankose! Trečiadienį pasiėmęs laisvą dieną vis negalėjau apsispręsti kur nuvykti žvejoti. Galvoji sukosi lydekos ant gumų, feederis nuo kranto ir upėtakių atsidarymas. Orai buvo tinkami visoms žvejyboms. Vienu momentų jau buvau nutaręs važiuoti prie ežero ieškoti lydekų iš valties, bet paskutiniu momentų apsigalvojau ir pasirinkau upėtakių žvejybą. Kadangi upėtakių žvejyba geguže yra vienas mėgstamiausiu mano žvejybos formų tai tikriausiai ir nulėmė mano pasirinkimą. Ir kaip parodė laikas – ne veltui. Kadangi viena

Upėtakių paieška upelyje

Pirmoji valanda žvejybos parodė, kad upėtakiai jau gyvena vasaros režimu. Stovi srauniose duobėse ir posūkiuose. Tad gaišti laiko ties lėtais upės ruožais nėra prasmės. Susikoncentravau į posūkius, duobes ir sunkiai prieinamas vietas, nes upelis dažnai lankomas žvejų ir visos lengvesnės vietos tikrai bus tikrinamos ir upėtakiai juose bus labai baikštus ir pasyvus.

Įpusėjus ruožą vienoje gražioje duobėje pamatau labai gražų upėtakio išėjimą. Pirmą kartą į masalą nepateikė. Šiek tiek duodu upėtakiui atsikvėpti ir atgauti jėgas. Dar vienas metimas – tuščia, išėjimo nėra. Trečias metimas – šiek tiek toliau už profesoriaus duobės – yra! Pasikabina nuostabaus grožio ir dydžio upėtakis. Duoda nemaža pasipriešinimą, bet vis tiek papuolą pas mane į graibštą. Kelios nuotraukos ir pozavimai prieš kamerą ir paleidžiu gyventi ir augti atgal į jo namus.

Upėtakių žvejyba

Su nenusakomu džiaugsmu bei adrenalino pliūpsniu keliauju toliau. Po pietų jau priėjęs antrą upės ruožą pamatau dar vieną gražią vietą. Didelis akmuo po kuriuo išplauta duobė. Metimas ir pamatau dar vieno profesoriaus išėjimą! Vėl nutariu šiek tiek palaukti ir duoti upėtakiui grįžti į savo duobę bei atgauti jėgas po nesėkmingos atakos. Antras, trečias metimas – tuščia. Tikriausiai nepatiko masalas – keičiu voblerį, nulis reakcijos. „Šokinėju” aplink duobę apie pusvalandį, bet taip ir nesugundau atakai. Nutariu nebegaišti laiko ir keliauti toliau. Tegul upėtakis auga dar didesnis o aš pas jį grįšiu sekanti kartą!

Nepraleisk naujų straipsnių!

Mes nesiunčiame šlamšto ir reklamų!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

lt_LTLT